perziurejau vokieciu "Treciojo Reicho zlugima"
maz gadikliai,smadikliai...
Kaip ir deretu tokiam filmui apie niurias/siaubingas/ziauriaus/baisias dienas jis analogiskai toks ir yra. Sveikintina vien jau tai,kad parodytas anksciau pernelyg neakcentuotas laiko tarpas,kuris yra svarbus bei idomus tiek istoriskai,tiek psichologiskai. Kas stipriausias-flmas vokiskas,t.y. pazvelgta i SAVO tevu,seneliu gedinga,siaubinga istorijos puslapi. Ir pazvelgta drasiai visais atzvilgiais.
Filmas apie paskutines 10 A.Hitlerio gyvenimo dienu nera vien sausas pasakojimas apie tai... Greiciau jis apie tikejima. Beatodairiska fanatiska tikejima taip nesvetima zmonems,kuris privede prie sitokios katastrofos. Tikejimas beprociu,kuris tiki savo iliuzijomis,nes kai netiki jomis,o grizta i realybe-tampa silpnu,nugaletu niekingu zmogeliu,kuris uzsispyres nenori pripazinti klydes. Apilnk si tikejima sukasi veiksmas,siaubo ir baimes iskreipti zvilgsniai bei jausmai,kuriu nera daug...
Filme neblogai auginama itampa,surista su baime ir beviltiskumo,siaubo nuojautos atmosfera. Sulyg kiekviena zinia apie Raudonaja Armija didejanciais tempais besiartinanciais link Berlyno-artilerijos bombardavimas yra bene pirmasis neisvengiamybes zenklas. Toliau suprantama rutuliojamas AH paveikslas,jo sprendimai,nuotaikos,busena. AH vaizdavimas kai kur(kaip visada) sutinkamas nevienareiksmiskai. kai kas stebisi,jog AH pernelyg suzmogintas,parodyta jo zmogiskoji puse ir pan. lyg noredami ji be jokiu uzuolanku bei diskusiju papr. demonizuoti ar paversti eiliniu beprociu veikusiu stambiu mastu. Kita vertus absurdiska butu teigti,jog AH nebuvo zmogus(blood and flesh) su savo zmogiskomis savybemis(na nebent esat sventai isitikine,jog AH buvo ateivis ar pats setonas). AH vaidinusiam aktoriui teko pakankamai sunkus darbas-reikia parodyti ir tirona ir zmogu. Mano manymu tai pavyksta puikiai. Zmogus,pieses eskizus(t.y. linkes i mena),mylejes gyvunus,zmones negali buti absoliuciai demonas. Kita vertus AH yra liguistas pavojingas psichas. Esme tame,jog vokieciu tauta leido sau prabanga,kad sis zmogus galetu igyvendinti savo liguistas mintis bet kada ir betkaip. Jo fantastines uzgaidos,nesugebejimas mastyti blaiviai tapo besalyginiais isakymais.O isakymu pasekmes istorijai zinomos...AH gali bendrauti zmoniskai,buti svelnus bei rupestingas.Bet tai imanoma tik labai siaurame rate,nes visur kitur yra arba realiu padlaiziu gauja,arba haliuniku sukelti besivaidenantys priesai,isdavikai ir pan. AH negali normaliai mastyti(is istorijos zinoma,jog del ivairiu priezasciu,including vaikystes komplexus,WWI patirta trauma,tarpukario smegenu plovima,vaistukus,pasikesinimo itaka ir t.t.),jis nevaldo savo pykcio visiskai...Zodziai galintys itikinti milijonus lygiai taip pat verziasi,kai AH isgirsta blogas naujienas. Tarp pykcio putu generolai turi atsirinkti isakymus,kurie kertasi su bet kokia realybe-neegzistuojancios armijos bei ju smugiai,neegzistuojantus tukstanciai reaktyviniu lektuvu. AH kliedi,o jo kliedesiai vis dar virsta krauju bei naujomis zutimis-karo vaizdai gatvese,kad ir minimalistiniai,bet visvien ziaurus. Vieni dar turi fanatisko tikejimo,kiti-nebe,bet juos visvien veda isdidus pareigos jausmas vadui,kad ir beprociui.
Viskas yra absoliuciai beviltiska, bet Parkinsono liga sergantis AH galutinai negali pasiduoti-svaicioja apie nepasidavima,garbinga mirti ir pan.Kad jo siela galutinai zlugusi,tai aisku jau seniai...AH yra zluges zmogus,kuris kartais sugeba parodyt,ka zmogisko turejo. Bet zlugti galutinai jam neleidzia..aplinka. Ji visdar juo tiki-tas ir yra baisiauia!
Visa tai mato asmenine AH sekretore,kuria ir remiasi sis pasakojimas. Sekretore,kaip ir dera sekretorei yra itin daili

Dideles issigandusios akys vis dar kazkuo tiki.Bet yra ir baisiau. Grotestiskas Evos Braun paveikslas-besisypsanti duracka(hmm..kotai primine I.Dapkunaite ar bent jau D.Micheleviciute...) bando susikurti savo iliuziju pabaiga,nes jei nesielgtu taip,kaip elgiasi,greiciausiai paluztu greiciau uz kitus. Bet yra ir baisiau...
Kaip jau mineta-itampa auginama sulyg situacija karo lauke. Paskutines akimirkos ypac baisios. Kai vaikai saudo vaikus,eiline sesele klykia apie slove AH,kariai issitasko sau smegenis,o gydytojai atvirai pjuklais amputuoja kojas dar nera taip ziauru,palyginus su M. Geobels(kazkodel lietuviai Geobels(Giobels)isverete i Gubels

) poelgiu. Jei jos vyrelis yra istikimas syzikas,prisiplakelis prie beprocio,tai si moteris yra dar baisesne. Nezinia ar rezisierius tycia norejo kankinti ziurovus vaizdais,kaip M. Geobels nuzudo savo vaikus,bet tai yra pakankamai stiprus momentas.
Filmas yra lyg ir eilinis priminimas "stai kur visa tai gali nuvesti,stai iki ko priveda neapykanta,karas aklas tikejimas visiskai nemastant ir t.t.",bet visgi jis yra kazkuo savotiskas bei stiprus.Galbut gera vaidyba,nuotaika..Galu gale tokiu priminimu niekada nebus perdaug,ypac ziurint is siu dienu puses,kai neonaciai daug kur kelia galvas...