Keisti dalykai

Geras! Aš irgi tikiu tokiais dalykais

Kadangi su baltais paukščiais irgi teko susidurti... manau, kad tai ne šiaip sau...

Kaip rašė Bulgakovas, kiekvienas gaus tai, kuo tikėjo.

aš tikiu kad atsitiktinumų nebūna..

Man atrodo, tuoj įkursime dar vieną- Tikinčiųjų- klaną.... Juokauju, aišku...

aš ten stočiau ... bet mano tikėjimas tai žinokit labai neaiškus ir neapibrėžiamas...

per ceremoniją buvo labai keistas dalykas. ant popiežiaus karsto buvo padėtas šventraštis. ir visoj aikštėj pūtė stiprus vėjas (ten sako retai taip būna) ir tas vėjas vertė tuos puslapius o į ceremonijos galą visai užvertė tą knygą... užversta knygą-pasibaigęs gyvenimas...
nemanau kad tai sutapimas...

tikiu kad atsitiktinumų nebūna

Manau, kad atsitiktinumai yra: nors visos pasekmės turi priežastis, bet ne visada gali pasakyti, kokia bus pasekmė - tik apibūdinti ją tikimybiškai. Gal tai susiveda į kokius kvantinius dalykus (apie kuriuos Aldarionas mokėtų paaiškint). Kaip bebūtų, iš mūsų "lygmens" tai yra atsitiktinumai.
O kad žmogus moka juos įprasmint - tai ir yra gražu...

Na, tegu skeptikai sako, ką nori, bet kai iršta TOKS Žmogus, tiesiog atsitiktinumų ir tiesiog sutapimų nebūna.

Ellorionai, nesvarbu, kaip tu tiki, ir ką tiki... svarbu, nesikabini dantimis į "viskas gali būti moksliškai paaiškinta, o jei ne- vadinasi to nebuvo, arba pasivaideno".

taisa: urmyzga. Anyway, savo nuomonės aš nekeisiu.

tikiu kad visai tai kas yra aplink mus negalėjo būti atsitiktinumas. Tai kažkas sukūrė. tokios tvarkos savaime negalėjo būti(gamtoj pvz.)
o gal kas žino kaip mokslininkai apibrėžia terminą Energija.

taisa: taip Aiquen aš sutinku su tavim.

"viskas gali būti moksliškai paaiškinta, o jei ne- vadinasi to nebuvo, arba pasivaideno".

Netiesa: praleistas pirmas punktas: galbūt tai bus moksliškai paaiškinta. Ir nesuprantu, kuo blogai "pasivaideno" (na, blogai, jei tai ligos sukeltos haliucinacijos, nes liga - nelabai pageidautina būsena, bet lyg šnekam apie plačiau suprantamą "pasivaidenimą"). Plačiąja prasme "pasivaideno" gali būti ir "sukūriau", "prisiminiau", ir tiesiog "(pa)sąmonė įdomiai suveikė". O ką, nuo to tai mažiau tikra emociniu ar dar kokiu požiūriu?

Apibrėžimas? (Kas čia fiziką mokosi?...) Šiuo momentu galiui nurodyti tik apibūdinimą: http://en.wikipedia.org/wiki/Energy "Buitiškai" suprantu taip: energija - viena iš mums įprastų materijos formų (kita - medžiaga).

Ooooi... Indraja, bepigu tau užmėtyti mane protingomis frazėmis, kai aš, kvailas miško ežiukas, negaliu atsikirsti...

O ką, nuo to tai mažiau tikra emociniu ar dar kokiu požiūriu?

Mano kukliu supratimu- taip.

... bet nevisada viskas pasivaidena būna ir tikrų dalykų kurių moksliškai neįmanoma paaiškinti bet jie nebūna sukurti žmogaus pasąmonės...

energija tai aš turėjau omeny ... ne tą fizikinę bet kitokią... nemoku paaiškint... nesvarbu - nevykęs klausimas

Na... Aš manau, yra dalykų, kurių moksliškai aiškinti tiesiog nedera. Pvz, kaip kad su tuo Šventraščiu ar bailtais Folko paukščiais. Net jei jie gali būti paaiškinti.

Tai va, Ellorion - mokslininkai teapibrėžinėja fizikinę energiją. O tą "psichologinę", jei būtų mano valia, pavadinčiau visai kitu žodžiu. Na, bet nieko - tiesiog tuo atveju žodis "energija" vartojamas metaforiškai.

Ar mokslas iš principo gali viską viską paaiškinti - nežinau. Tik spėju, kad gali būti, jog kuo daugiau sužinai, tuo daugiau klausimų kyla, tad, net jei į visus įmanoma atsakyti, tam prireiktų begalybės laiko. O gal pažinimas gali būti baigtinis - bet net tokiu atveju, manau, absoliutus žinojimas būtų taip toli, kad praktiškai jokio skirtumo nuo begalybės nepastebėtume. (Kalbu ne apie visų dalelių greičių bei krypčių ir koordinačių žinojimą vienu metu, kas, jei nesusipainiojau, neįmanoma pagal kvantinę fiziką, bet apie dėsnių išaiškinimą).
P.S. Aiquen - pritariu. Kam gi poeziją ar mistinį potyrį aiškint lygtimis? Tik nereikia kaskart pulti į kitą kraštutinumą ir ieškoti kažkokios egzotiškos priežasties: likimo, ateivių ir aukštesnių būtybių nurodymų.

>>O ką, nuo to tai mažiau tikra emociniu ar dar kokiu požiūriu?
>Mano kukliu supratimu- taip.
Mano (irgi kukliu) - vargu. Juk žmonės sukūrė tiek nuostabių dalykų, kad ši sritis - "kultūra" - mums tikrai neretai reikšmingesnė nei "gamta". Pvz., prisiminkim tokią Ardą 😉 Nieko blogo, jog patyrei kažką, kas yra vieno ar kito žmogaus sąmoningumo padarinys, o ne gamtos reiškinys. Juk ir tai, kas mums "pasivaidena", yra Pasaulio dalis, jo būsena, veiksmas, o ne kažkoks svetimkūnis. Reality is extended edition... Daug bėdų kyla iš to, kad žmogus bando supriešinti save ir pasaulį, mokslą ir tikėjimą, ir t.t.

tokios tvarkos savaime negalėjo būti(gamtoj pvz.)

Ar sukūrė, ar ne, iš tvarkingumo nepaaiškės. Gal kas sukūrė tokią Visatą, kuri gali evoliucionuoti, o gal nieks nekūrė. Bet "vėliau" tvarka tikrai gali būti ir rastis be nuolatinio pašalinio kišimosi. Apie tai kalba ne tik biologija, bet ir tam tikros termodinamikos šakos.

taip pat manau ... kad mokslas iš tikrųjų griauną žmogaus tikėjimą. griauna visą mąstymą... mokslas viską bando aiškinti taip lyg nebūtų nieko daugiau ir mes būtume tik atsitiktinumas. man tai absoliučiai nepatinka. pvz. per neurofiziologiją mokinasi kad visos emocijos tėra neuronų signalai ir čia nieko nėra stebuklingo ir t.t.
skaičiau tokį pasakojimą apie moterį kuri sutiko berniuką. tas berniukas buvo l.keistas. pasirodo jis pabėgo iš laboratorijos kur buvo kuriami "protingesni" žmonės (kaip pvz. genetiškai modifikuoti pomidorai) tiem žmonėm buvo suteikti genai tokie jog jie beveik neturėjo jokių emocijų, jų pagrindinis noras buvo tapti svarbiais. juos tam ir kūrė kad jie tvarkytų paprastus žmones (aišku tie midifikantai buvo l.protingi ) . ta moteris paskui parašė laišką savo anūkei ir po 60 metų ta anųkė jį perskaitė ir parodė vyrui. pasirodo jos vyras buvo irgi modifikantas. ji sakė kad tai nenatūralu, bet vėliau ją įtikino kad tai visiškai normalu...
manau taip bus ir mum. mes dabar visi priešinamės visokiem bandymam su žmonėm bet manau ateis toks laikas kai nebesipriešinsim ir pradėsim daryt "geresniu žmones" ... aš esu prieš tai nes tai yra lyg mažam vaikui žaisti su degtukais. genetika ir visa ką gamta sukūrė yra per daug sudėtinga ir yra tam tikra riba kurios nevalia peržengti. nežinau ar mes jau ją peržengėm, bet taip pat nepritariu ir modifikuotam maistui....
įsivaizduokit į pomidoro genus įdeda kokio skorpiono genus kad jie įgautų kokią savybę. man tai tas pats kas valgyti skorpioną. o buvo dar toks įvykis jog į kiaulių genus įmaišė žmogaus geną kad jos būtų didesnės. ačiū Dievui tos kiaulės numirė... Įsivaizduokit , JŪS VALGYTUMĖT KAIULIENĄ KURIOJE YRA ŽMOGAUS GENŲ... :shock:
(sorry kad gal biški ne į temą...)

taisa: aš ten viršuj minėjau gamtos mokslus labiau... susijusius su tais kurie nagrinėja žmogų.

per neurofiziologiją mokinasi kad visos emocijos tėra neuronų signalai ir čia nieko nėra stebuklingo

Na na. Pirmas nuostabus, džiuginantis dalykas - kad neuronai sugeba taip įdomiai veikti. Iš pirmo žvilgsnio gi nesitikėtum tokių "cūdų" iš kažkokių šakotų ląstelių raizginio. Antras nuostabus dalykas - pačios emocijos. Juk jas patirti taip pat reikšminga ir tada, kai žinai, jog procese dalyvauja neuronai, ir kai nežinai. Juokas netaps kartesnis, o ašaros - prėskesnės. (Nebent žmogui biologija taip košmariškai nepatinka, kad viskas, kas su ja susiję, net gyvenimas, apkarsta, vien ją prisiminus. Taip gali būti pavieniams asmenims, bet, sakyčiau, tokių ypatumų nereikėtų piršti daugumai.)

ateis toks laikas kai nebesipriešinsim ir pradėsim daryt "geresnius žmones" ... aš esu prieš tai nes tai yra lyg mažam vaikui žaisti su degtukais.

Auksiniai žodžiai. Atsarga gėdos nedaro. Manau, kad būtų negerai, jei kokia fašistinio tipo santvarka imtų naudotis tokiais dalykais. Ne itin gerai, ir jei visi pultų pagal paskutinę madą užsakinėti vaikų plaukų spalvos. Tik, kuklia nuomone, visai neblogai būtų turėti galimybę sulaukti sveiko vaiko, o ne sirgsiančio. Antra vertus, sveikatai gerinti yra ir bus atrasta daug priemonių, ne tik genų keitimas prieš gimimą. Galima genų terapija (ir jau bandoma), kai reikiamas genas įvedamas tik į dalį jau gimusio žmogaus ląstelių. Kuklia nuomone, tai yra tiesiog gydymas.

o buvo dar toks įvykis jog į kiaulių genus įmaišė žmogaus geną kad jos būtų didesnės. ačiū Dievui tos kiaulės numirė... Įsivaizduokit , JŪS VALGYTUMĖT KAIULIENĄ KURIOJE YRA ŽMOGAUS GENŲ...

Jei ką nors domina - kai valgai bananą, suvalgai krūvą DNR sekų ir genų, kurie neatskiriami nuo žmogaus. Jei neklystu, žmogus ir bananas turi 50% bendrų genų. Taigi, gali tekti valgyti tik chemiškai sintetintą maistą 😉

Palaikau Ellorioną visomis keturiomis letenėlėmis.

Apskritai, mane siutina pats faktas, kad kontruktyvus, analitinis ar dar-kažkoks-ten-protingas-žodis mąstymas išsumia paprasčiausią sveiką protą, paremtą natūraliomis žmogaus rekcijomis į natūralius dalykus. Šiais laikai žmogus, besivadovaujantis emocijomis, priverstas gėdytis to, kad nepasiduoda logikai ir sausiems faktams.
*po tokių diskusijų *me ir vėl savaitę jausis tūpa, kad perskaitė per mažai knygų ir negali savo nuomonės pagrįsti kietais moksliniais išsireiškimais...*

Jei neklystu, žmogus ir bananas turi 50% bendrų genų

Pala pala, bet tie genai ten nuo senų senovės sėdėjo natūraliai? Yra šioks toks skirtumas, nemanai?

Šiais laikais žmogus, besivadovaujantis emocijomis, priverstas gėdytis to, kad nepasiduoda logikai ir sausiems faktams.

Kartais emocijos geriausiai pasako, kaip elgtis, ypač, jei kalbam apie žmonių santykius. O šiaip - labai suprantu, ką sakai. Mano asmeninis sprendimas - garsiai pasakyti, jog manosios emocijos, tolkinizmas ir stovėjimo ant kelių Vokietijos laukuose po žvaigždėtu dangumi protrūkiai yra Pasaulio dalis ir tokie pat puikūs, kaip ir jo logika, nepaisant to, ką apie tai pamanytų tik racionaliai besielgiantis žmogus. Juo labiau, kad jie išplaukia iš Pasaulio logikos.

P.S. Ell nesiskundė, kad nenatūraliai, skundėsi dėl fakto 😉 Kuklia nuomone, kūryba ne visada kenksminga, bet atsargumo tikrai reikia.

Tik, kuklia nuomone, visai neblogai būtų turėti galimybę sulaukti sveiko vaiko, o ne sirgsiančio.

Bet čia yra kitas klausimas: o kaip natūralioji atranka? Be galo opus, nes: iškart persprogę vakariečiai galės aiškinti, kad 'badaujantys Afrikos vaikai' irgi priklauso natūraliajai atrankai. Natūralu. AIDS, karas, marai visokie - taip, tai naikina žmoniją, bet gamta pati save ryja, kaip Kronas savo vaikus, taigi čia nieko nuostabaus. Kai kurie vaikai gims sirgdami. Kai kurie žmonės mirs jauni. Mums tai bus skaudu, bet gamta tokia, žmonija tokia. Tai iki kokio lygio galime ilginti žmogaus gyvenimą? Iki kokio lygio galime užtikrinti jo tobulą sveikatą? Kaip nebūna vien gražių (pagal standartus) žmonių, taip nebūna ir vien sveikų.

O šiaip... Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad gyvenimą reikia ne teoretizuoti, o gyventi. Gaila, kad esu žmogus, ir mano genuose (turbūt genuose ) užkoduotas teoretizavimas...

o kaip natūralioji atranka?

Ne visai supratau, "prie ko čia". Ji niekur nedings net su geriausia medicinine priežiūra (nors nuo jos kiek silpnėja - prieš 200 metų nemaža dalis mūsų būtumėm mirę dar vaikystėje. O dabar gyvensim ir veisimės, ir toliau rūšį gadinsim, ir dar internete nesąmones rašysim - gi tikrai apmaudu ). Mažiau nei pusė užsimezgusių zigotų išgyvena iki gimimo, ir apie nemažą jų dalį niekas net nesužino, net motina nespėja pastebėti. O jei žmogus pats paveldimai pakeis ligą sukeliantį alelį į normalią jo versiją - jis pats ir padarys tai, ką kitu atveju būtų dariusi atranka. Skirtumas tik toks, kad atranka būtų dariusi savo darbą, marindama vaikus, o žmogus tai galėtų padaryti nieko nenužudydamas. Tai tinka tik viso organizmo genetiniam modifikavimui. Jei tiesiog įvedama dalis pakeistų ląstelių, tai atranka nesuveikia, nes generatyvinės ląstelės lieka nepakitusios. Bet jei visuomenė pasiekus tokią stadiją, kai tokia procedūra tokia pat paprasta, kaip skiepai, tai jai tas ir terūpėtų tiek, kiek skiepai mums. Aišku, kad niekada netapsim elfais ir amžinai sveiki bei jauni visi nebus. Bet kažkodėl kažką ta kryptim daryti žmogui norisi. Nemanau, kad tai smerktina, nors agentas Smitas bei kiti kraštutiniai gamtosaugininkai paprieštarautų. Manau, kad čia kaip visur - svarbiausia nepakenkti žmonėms ir aplinkai.

Dar viena su tuo susijusi problema - ar etiška paspartinti tai, kas būtų įvykę natūraliai, jei tėvai sužino apie neišgyvensiantį vaiką iki gimimo ir apsisprendžia jį nužudyti prieš tai. Tik nepamirškim, jog niekas už juos to negali nuspręsti, čia jų reikalas - nesenas skandalas kilo dėl nežinojimo (arba piktybinio nenorėjimo suprasti), kad niekas nieko negali priversti tikrintis ar daryti abortus. Galima galvoti visaip - tai priklauso nuo pažiūrų, religijos. Tik ketinantiems iškart smerkti priminsiu, jog kalbame ne tik (ir ne tiek ar netgi ne) apie kurtumą ar Dauno sindromą, bet ir apie skausmingas ir ilgas mirtinas ligas, nuo kurių kentėtų nieko niekam nepadaręs vaikas (kalbas apie karmas ir praeitus gyvenimus tokiais atvejais kukliai siūlyčiau ********* į *****). Mano vertinimas šiais atvejais skirtųsi.