Keisti dalykai

Tik labai kukliai patarčiau per daug rimtai į tai nežiūrėti... Mat indigo vaikais dabar madinga vadinti tiesiog kiek kitokius vaikus. Ir apipinti mistikomis.

Gal ir taip... Aš šiaip niekad rimtai nežiūrėjau nei į jokias keistas istorijas, nei į būrėjas ar raganas Tačiau truputi mistikos mano dūšelei ne pro šalį

IMHO Mistikos nėra

Filosofine prasme tamsta teisus visu 100 procentų. Mistika- ne daugiau, nei žodis.

Hm, ar visi žodžiai (teisingiau, sąvokos) - tik žodžiai, ar ne tik, man jau truputį per gili filosofija. Čia "mistikos" buvo antrąja Tarptautinių ŽŽ nurodyta prasme - paslaptingumai. Nesakau, kad tokie reikalai kenkia ar neįdomūs (kaip tik atvirkščiai!), tik tiek, kad - kaip ir visais kitais atvejais - labai naudinga skaitant pamąstyti.

Į temą: http://skepdic.com/indigo.html

Ar tikite sapnais? Aš neseniai prieš egzaminą sapnavau, kad kybau aukšto pastato viršuje ir ,kad nenukrisčiau ,laikausi už antenos. Po to atėjo kažkoks žmogus ir mane ištraukė. Vėliau tame pačiame pastate vyko balius, aš sumažėjau iki lėlės dydžio ir apsirengiau blyšiai rožinio paršiuko spalvos drabužėliais, turėjau ir sparnus, ir skraidžiau tai juk gerai , ar ne?
tai buvo naktį prieš egzaminą. Kai jį laikiau, maniau, kad man pavyko visai prastai. O sužinojusi rezultatus, buvau nustebinta be galo, nes pasirodė, kad parašiau daug geriau nei tikėjausi. tai gal tas sapnas ką nors reiškė?kaip manote?

Sapnuose atsispindi pasąmonės turinys ir visokie psichikos vyksmai. Bet kad su ateities numatymu ta aiškiaregiškąja prasme jie sietųsi, dar nieks neįrodė. Antra vertus, protas gali prognozuoti, išmąstyti ateitį, bet tai parodyti ne samprotavimų seka, o vaizdu sapne. Arba galima "numatyti" ligą: koks nors prasidedantis sutrikimas dienos metu dar nesuvokiamas (daug kitų dirgiklių), bet informacija apie jį gali atsiskleisti sapnuojant. Ir paprastų sutapimų nereikėtų užmiršti.

Vieną kartą pranašišką sapną tikrai sapnavau. Ir iki šiol nesuvokiu - kaip galėjau susapnuoti viską iki smulkmenų. Juolab, kad pirma mintis, atsibudus, buvo labai skeptiška: "Jo... dabar taip ir bus..." bet įvyko viskas "s točnostju do milimetra" (VSP - "čiki-čiki")

Sutinku su Indraja, pasąmonėje susikaupia tiek visokių dalykų kurių šiaip protas neužfiksuoja - nuojautos ir t.t., o sapnuose tie dalykai išlenda. Ir kartais tie sapnai tikrai būna labai keisti, įdomūs, išsipildantys tiesiogiai, vos ne "paraidžiui" arba parodantys kažkokias užuominas. Esu tokių sapnavus, bet šiaip į sapnus mažai kreipiu dėmėsio. Be to sapnai parodo mūsų vidų, kokie mes žmonės, kas mums rūpi ir dar daug dalykų, ko nė patys sau dažnai pripažint nenorim

Nesiveliant į diskusiją: kas norit, pabandykite nors trumpą laiką (t.y. apie mėnesį, bet priklauso nuo kiekvieno žmogaus) vesti sapnų dienoraštį. Popierių ir rašiklį reikia laikyti šalia lovos, ir užrašyti, ką prisimeni, vos pabudus, nekreipiant dėmesio į rašybą, skyrybą, rišlumą ir t.t. Gal sužinosit įdomių dalykų. O gal ir ne.

Gal ir įdomu..Gal ir pabandysiu... Bet manau, nusivilsiu, nes nieko pranašiško ar užslėpto pasąmonėje nesapnuoju. Aš tik įsiveliu į ilgiausias istorijas, keliauju po kitas šalis,skraidau...
Beje, kartą sapnavau Frodą ir Medžiabarzdį vaikštantį mano kaime po Kurmiarausių pievą (kaip aš ją vadinu) 😉

Ancalima: patikėk, bet kas, ką sapnuoji, gali kažką tau reikšti. Atkreipk dėmesį į žodį "tau". Niekas kitas tau nepasakys, iš kur ateina tavo sapnai. Bet kokios "ilgiausios istorijos", "skraidymai" kažkam kitam gali atrodyti beprasmiška detalių virtinė. Bet nebūtinai tau. Tereikia pradėti visa tai stebėti pačiai.

Taip, dėl to nepasitikiu sapnininkais, nes ten viso labo dažniausiai pasitaikantys simboliai... Nors man vis tiek įdomu juos pavartyti...

Man kartais būna tokia situacija, kai darant vieną ar kitą darbą staiga pagalvoji: "palauk, juk taip jau buvo...". O jums taip neatsitinka? Mano manymu, tai kažkuo susiję su praeitu gyvenimu...

Paparčių sode, nežinau, kaip kitiems, bet man taip būna. Gana dažnai. Kai pagalvoji, kad tu tai jau matei. Nežinau, ar tai praeito gyvenimo šešėliai (o gal šelėliai 😉 ), ar kas, bet tai gana keista. Bent jau man

Čia DeJaVu. Visiem būna. O kieno iššauktas dalykas tai, niekas negali atsakyt.

Dejavu? Girdėjau apie tai. Skaičiau straipsnį žurnale "Psichologija Tau". Labai įdomus reiškinys, sakyčiau. Bet tai, ką ten skaičiau apie Dejavu, nėra tas pats, ką jaučiu aš. Pamenu, kad anksčiau taip pat galvodavau, jog tai Dejavu. Bet tame straipsnyje buvo parašyta, kad Dejavu yra kitoks reiškinys... Dejavu - kai vienas daiktas būna matytas. O man būna matytas visas vaizdinys. Ta pati vieta, tie patys daiktai...

Deja vu yra skirtingos variacijos. Galimi paaiškinimai:
a) praeitas gyvenimas, reinkarnacija, telepatija, sielų mainai ir pan. ezoterika; visi daugmaž vienodai paremti, bet tiems, kurie tiki, įrodymų nereikia, o tų, kurie netiki, įrodymais neįtikinsi. Reinkarnacija ir jos liekamieji reiškiniai man atrodo visai logiškas variantas;
b) pranašingų sapnų atsiminimas; kartais būna, kad matytas vaizdas buvo kažkada susapnuotas. Nežinau, kaip tie sapnai tampa pranašingi, bet taip jau būna;
c) panašaus vaizdo atsiminimas / detalių atsiminimas - gali būti, kad aplinka nematyta, bet atskiri joje esantys elementai - matyti. Tuomet smegenys, remdamosi tais elementais, priima visą vaizdą kaip jau matytą ir kyla loginis neatitikimas;
d) netolygus suvokimo greitis - smegenys aplinką suvokia ne tik per iš akių gautą informaciją, o šioji, pasirodo, ateina lėčiausiai, bet yra geriausiai įsisąmoninama. Taigi smegenys suvokia aplinką anksčiau, nei mes ją pamatome - skamba paradoksaliai, bet būtent tai ir sukelia tokį neatitikimą.

Apie sapnus man atrodo priimtiniausia galimybė paaiškinti tą jausmą. Aš labai daug sapnuoju ir dauguma tų sapnų išsipildo (nebūtinai tiesiogiai). Ir dabar atsiminiau, kad tikrai buvo toks atvejis, kai susapnavau kažkokį vaizdą. Tą pačią dieną aš jį pamačiau realiame gyvenime.
Beje, šiandien sapnavau labai keistą sapną. Kitam jis būtų paprastas sapnas, o mane apėmė baimė. Kodėl? Kodėl taip būna, kad nuo paprasto klausimo apima baimė? Man jau nusibodo tie košmarai...

Laiqualasse rašė:o tų, kurie netiki, įrodymais neįtikinsi

Kai kurių - gal ne, bet moksliškai nusiteikęs žmogus turėtų būti įtikinamas įrodymas, kurie jam atrodo esą gauti patikimu būdu. Tokia pasaulėžiūra remiasi siekimu nuolatos tikrinti tai, ką žinai, ir, jei ankstesniam požiūriui atsiranda paneigimų bei yra nauja dar nepaneigta teorija - persiorientuoti pagal ją. Tai idealus variantas, žmonės visgi yra žmonės ir neretai prie savo nuomonės prisiriša stipriau.

Elleth rašė:Kodėl taip būna, kad nuo paprasto klausimo apima baimė?

Tau pačiai turėtų būti aiškiausia, kodėl būtent tas dalykas įbaugino. O jei filosofuot, tai nežinomybė turi tokią savybę - baugint bei sukelt diskomfortą. Turbūt todėl, kad kiekvienas gyvas padaras pirmiausia siekia išgyventi, o tam jam reikalinga informacija, ne nežinomybė. Reaguot galima įvairiai - galima bandyt sužinot, galima gėrėtis ta nežinomybe (tik, prašom, duokit filosofinę nežinomybę, o ne kasdienybinę ) - kaip tik šiuo atveju tinka kita awe reikšmė, ne ta, kuri reiškia baimę, - o galima ir išsigąst...