Keisti dalykai

ale žiū, ne man vientai stogas nurautas.. kai paskaitai, taip ir norisi sušukti - daugiau miego pasauliui!

O ko tu nori? Ruduo - stogų važiavimo metas

Reiktu surengti apklausą, kam važioja stogas, kam ne. Spėju, kad prie "nevažiuoja" būtų mažoka balsų.

Man JAU nevažiuoja, tikrai. Nes seniai nuvažiavo....

Beje, dar kartą, apie Miegą.
Vakar pranardžiau tinkle iki 5 ryto. Taip, kad miegui liko tik 2 val. Ir kaip nebūtų keista, bet galva visą dienelę veikė puikiai. Atsiminiau net anekdotus, girdėtus ir užmirštus prieš porą metų.

Tiesą sakant, kartą buvau nuėjus pažiūrėt, kas vyksta bionergetikų(?)(deja, amžinai nieko tiksliai neatsimenu) kursuose. Pasirodė įdomus faktas, kad miego nervų sistemai visiškai atpalaiduoti tereikia ~20min, kitas miegas skiriamas sapnams ir kitokiai aktyviai veiklai. Jeigu miegi kokybiškai, tai, vadinas, ir išsimiegi.
Teoriškai, galėtumėm veikt kaip mašinytės. O praktiškai...

Darbo vietoje užtenka - va kaip tik taip pamiegojau, 20 min . Tik kad sapnai ir "kita aktyvi veikla" irgi reikalinga. Ir labai tinkamai juos pavadinai "bioenergetikais(?)" - spėju, jie būtent tokie ir buvo - turbūt tai vienintelis užrašymo būdas, kai galiu sutikti, jog žodis "bioenergija" vartojamas tokiems dalykams.

Galima kvailą klausimą?
Kaip atskirti bilduką nuo aitvaro? Na, ne iš išvaizdos, bet šiaip?
Įsivaizduoju, kaip kvailai tai skamba, bet aš va galvoju, gal pakepti kiaušinienės kokios? Mažu mano baubas visai naudingas pasirodytų? Šiandien gražiai pakalbinau, tai įsuko atgal lemputę, kurios visą savaitę neleido uždegti...

Kaip atskirti nenutuokiu, bet patarčiau su jais nebendrauti. 😉

Kur jau nebendrauti? Jis gi pas mane gyvena, tai ką- apsimesti, kad nepažįstu? Jei ką blogo darytų... Juk tik šėlioja, visai smagu kartais. Vis ne viena namie per dienas.

Sutikčiau su Aredhel, pradžioje gal ir naudingas bus, o po to žiūrėk, kiaušiniene nebeišsipirksi. 😉 Dvasios yra dvasios ir kiek žinau, gerosios iš jų tokiais triukais, kaip lempelių išsukimu, neužsiima...

Na jau....
Jei su aitvaru gerai sugersi ir gerai sugyvensi, tai tavo irštva žiūrėk ir rūmais pavirs, sena gelda taps marmurine vonia ir panašiai.
Tik žiūrėk, nesusipyk su juo... 😉

//Kronas jau antri metai laiko kažką panašaus į aitvaro kiaušinį apkamšytą kailiais ir bando išperinti.//

Tai va, aš ir nesu tikra, ar čia paprastas bildukas, ar kas nors daugiau. Bet kokiu atveju, tegu gyvena pas mane, kiek širdis geidžia.

Na, aš labai skeptiškai į aitvarų ir bildukų gerumą žiūriu... Niekad nesu susidūrus su tokiais reiškiniais, smalsu truputį, kaip ten su jais žmonės gyvena...
Na, bet jei tau netrukdo... Vis tik kokio švęsto vandens bliudelį galėtum atsargumo dėlei šalia lovos pasistatyt

O kam? :shock:
Sakau gi, nepiktybinis vsiškai. Gal tik, spėju, užsinuobodžiavęs. Na, kaip kad šuva iš neturėjimo ką veikti batus graužia ir kilimus knisa, taip ir jis šėlioja. Na, pora numestų puodukų, kelios suskilę lėkštės, keli šešėliai, truputis triukšmo- negi baisu? O kai gera nuotaika- man virtuvės duris atidarinėja ir puodais groja.
No, no way, jokių egzorcizmų- aš kas, barbarė kokia, ar ką? Su savais draugiškai reikia...

Tik va man įdomu, kaip senovėje žmonės su jais bendraudavo? Gal koks folklioristas nepatingėtų apšviesti?

Na teip, rimtai čia pas tave... :shock: IMHO švestas vanduo čia tikriausiai nieko nepadėtų, be to jei nori jį laikyt, tegu...
Aš su tokiais reiškiniais taipogi nesusidūriau bet ne kartą teko bendrauti su susidūrusiais žmonėmis. Bildukas ar kas kitas, jie prisiriša prie vietos arba prie žmonių. Jei prie vietos, tai jei taps piktybinis išsikelsi kitur, viskas tuo ir pasibaigs. Jei prisiriš prie taves (kas IMHO gali grėsti jei pradėsi su juo bendraut ar kept jam kiaušinienę) ir jei taps piktybiniu, tada ir egzorcistas kaži ar padės.

Ou, - bet padėtų psichiatras...

Pasistengsiu trumpai ir iš esmės (apie aitvarus).

Aitvaras skirtinguose Lietuvos regionuose gali būt vadinamas Žaltvikšu, Spiruku, Pūkiu.
Žodis "Aitvaras" susideda iš žodžių "aiti" ir "varas" - dinamiška jėga. Pagal K.Būgą, Aitvaras reiškia perėjūną, nenuoramą, padaužą.
Tautosaka nenurodo pastovios aitvaro išvaizdos. Kaip antgamtinės būtybės jie gali pasirodyti įvairiais pavidalais. Dažniausiai apsireiškia viesulu ir lekioja po laukus, braškina šakas, laužo medžių viršūnes. Kartais pasakojama apie aitvarus kaip apie ugninius žalčius, dangumi lekiojančius. Aitvaras globoja teisingus, kitų skriaudžiamus žmones. Aitvarai nešantys skirtingas gėrybes būna skirtingų spalvų: nešantys pinigus - raudoni, nešantys grūdus - juodi.
Aitvarai paprastai globoja gerus, kitų skriaudžiamus, negobšius žmones, prineša jiems visokio turto. Pelnęs aitvaro palankumą, žmogus vargo nemato. Pamiltai mergelei aitvaras atneša gintaro karolių, šilkinių kaspinų, žiedų.
Užgauti aitvarai galėję net trobas sudeginti. Šeimininkas, gaunantis iš aitvaro turtų, turėjęs jį maitinti kiaušiniene, pienu, medumi, koše, kukuliais.

//Kronas savo aitvaro kiaušiniui dainuoja lopšinę.//

Ačiū!

Pūkis. Jo, tegu bus Pūkis.
O kur tą kiaušinienę (ar kitą maistelį) jam padėdavo? Norisi bent iš draugiškumo pavaišinti.

bet padėtų psichiatras...

Čia bildukui ar Aiquen?
Šiaip kiek teko girdėti, tai tokios jėgos prie gero greit pripranta ir pradeda reikalauti daugiau. Kai jų nepatenkina, tuomet prasideda pyktis. Aitvaras ar bildukas: atsargiai su juo.

Tiems, kuriems nebepadeda egzorcistas... Kuris gi ir atlieka psichiatro funkciją, tik savaip.