Keisti dalykai

Beje, galima prikibti ir prie tokio paaiškinimo, kad šalia esančio namo sienos traukia ne prasčiau už mėnulį, ir todėl turėtų veikti stipriau... Bet jei namas šalia, vadinasi, jo trauka horizontali. Mėnuliuks į viršų, vertikaliai traukia... Tai vat ir darosi lengviau nešioti tą vandenėlį savo organizme, kai virš galvos kukuliuks kabo... O kai kojoms lengviau, tai ir galvai viskas kitaip šviečia...
Čia jau nusipaisčiau... Ale ne fizikė aš, ne matematikė, ne mokslinčė...

Na, aš irgi mokslinių argumentų ne itin daug turiu... Esu girdėjusi, kad ligoninėse, kur gydomi žmonės su psichine negalia, daugiausia problemų atsiranda būtent per pilnatį. Ir man iškilo klausimas, kaip tada vertinti tai, kad daug kam visgi savijauta per pilnatį pagerėja. Ar tai "teigiama" ar ne. Nes nesinori galvoti, kad man galvoj negerai...
Vis tiek čia kažkur plonybės slypi (gal kolektyvinėj sąmonėj?)

Tu man priminei "Meistrą ir Margaritą": prisimenate pilnatį ir beprotnamį? O dar Remarko "Juodajame obeliske" yra graži frazė, kad mėnulį galima išgerti - tik reikia ant pilnaties šviesos palikti stiklinę vandens. Bet čia tik tarp kitko, lyrinis nukrypimas...

Aiquen rašė:Galima manyti ir taip- mėnulio įtaka žmogui daugiau psichologinė, nei fizinė.

Būtent tai ir bandau paaiškinti Fizinė įtaka niekingai maža, bet niekas netrukdo skirtingai jaustis įvairių fazių metu, nes: a) pats vaizdelis sukelia estetinius pojūčius, asociacijas; b) nesąmoningai įsiteigiame, kad vienos ar kitos fazės metu turi jaustis kitaip (kad tai įvyktų, užtenka apie tokią galimybę išgirsti); c) nuotaikų kaita ir fazės sutampa atsitiktinai. Kažin kodėl visokių holistinių požiūrių šalininkai kaip tik nepakanakamai įvertina žmogaus psichiką - užmiršę apie valingą ir nevalingą įtaigą, savitaigą ir kt., puola ieškoti "materialių" priežasčių - vibracijų, aurų ir kitos nazgūliavos. Ar ne paparasčiau pripažinti, kad mums svarbus ne tik fizinis, bet ir psichinis santykis su pasauliu? Mus veikia ne tik gamta, bet ir kultūra: pvz. pasakojimai apie vilkolakius, nuo kurių viskas ir prasidėjo Turime ir sąmoningai bei ne kuriame pasaulio modelius. Žmogaus būsena nėra "žemesnio lygio" todėl, kad ją sukėlė estetinis potyris, o ne fizinė trauka. Priešingai - savo dvasiniu, jei taip galima sakyti, santykiu su pasauliu praturtiname pačią Būtį: mūsų mitai taip pat yra jos dalis...

Nesakyčiau, kad vibracijos ir auros - "materialios" priežastis. Priešingai. Auros tesu mačiusi kraščiuką, o tas pasirodo tada, kai jau bendrauji su anuo - t.y. sapnų - pasauliu, kitaip tariant, snūduriuoji per pamoką ar panašiai. Gaila, kad tie žodžiai suvokiami iškreiptai -ir čia mūsų (ne)gerbiamieji ekstrasensai labai "pasidarbavo" tokios nuomonės susiformavimo naudai.

Įdomu, ką reiškia "aura" minėtu neiškreiptu ir iškreiptu būdais? Mat diskutuoti be apibrėžimo neįmanoma.

Na, turiu omenyje daugiau kad tie žodžiai yra įgiję baisiai neigiamą prasmę. Tik išgirdęs "aura", žmogus purtosi ir ima keikti neišmanėlius lengvatikius. O iš tiesų tai kažkas panašaus į tai, ką, kiek žinau, kartais vadiname biolauku. Tai, kas yra mūsų kūno "nematoma" tąsa.

O Eru, koks to biolauko apibrėžimas? (Mane nuo jo ima purtyti dar smarkiau, nei nuo auros). Jei turima omeny, kad aplink kūną yra jo išskirtų molekulių (tuo lengva įsitikint prakaito užuodimo būdu) ir šioks toks elektromagnetinis laukas - viskas OK. Kūnas spinduliuoja šilumą, o skrandis, girdėjau, net radijo bangas. Tik nemanau, kad tai galima pamatyti. Be to, šie dalykai nėra nei dvasiniai, nei "materialūs", o tiesiog materialūs.

Bijau, kad nei aura, nei biolaukas kol kas tikslaus apibrėžimo neturi, tačiau tai nereiškia, kad tokie dalykai neegzistuoja. Ir kad jų negalima matyti (ar kaip kitaip užfiksuoti- galbūt "suvokti", ką galima pavadinti sąvotišku regėjimu)- juk žmogaus galimybių ribos toli gražu nėra žinomos. Galit juoktis, bet man pačiai kartais angelų chorai girdisi- nežinau, kame šaknys, bet greičiausiai kažkuris mano smegenų gabaliukas gaudo radijo bangas, ar kažką tokio Jokių aurų, tiesa, nematau. Gal dėl to, kad niekad ir nemėginau pamatyti
Beje, apie ekstrasensus- bjauru, kai kažkokia bobulė, vos pramokusi burti kortomis ir paryčiais per miegus pamačiusi ant sienos šešėlį, panašų į Šv. Paną Mariją, jau puola save vadinti aiškerege.

Norint apie kažką diskutuoti, pirmiausia reikia apibrėžti vartojamas sąvokas. Kitaip neįmanoma kalbėti, nes vienas kalbės apie batus, kitas - apie ratus. Apibrėžimas nebūtinai turi būti oficialus ar galutinis - reik tik paaiškinti, kokia prasme ketiname vartoti žodį. Mano apytikslis biolauko apibrėžimas: "Biolaukas* - apie gyvą kūną esantys cheminiai ir fiziniai pokyčiai, atsiradę dėl to kūno buvimo ir funkcionavimo". Kitus apibrėžimus, jei jų bus, siūlau žymėti Biolaukas**, Biolaukas*** ir t.t., tada bus aišku, apie ką kalbam. Žmonės vienu vardu sugeba pavadinti daugybę skirtingų dalykų... Kaip minėjau, biolaukas* yra materialus ir nematomas plika akimi. Be to, nuo sąvokos biolaukas* manęs visai nepurto.

Aura, arba biolaukas (galima dėti porą žvaigždučių ), mano supratimu - ne fizikinis reiškinys, o greičiau nesąmoningai pajuntamas kito žmogaus arba daikto emocijų, minčių ir išgyvenimų 'atspindys'. O 'pajutimas' irgi priklauso nuo žmogaus. Pavyzdžiui, aš gana dažnai atspėju žmogaus jausmus (kaip sakoma - 'ant veido parašyta' matosi). Mano mama - taip pat. Kai kurie pažįstami - visiškai ne. Tas pats ir su Mėnuliu.
Beje, Delfyje kažkurio straipsnio komentaruose rašiau maždaug taip: 'suprantu iš fizikinio požiūrio taško, kodėl vanduo teka upėse ir neteka ežeruose, tačiau tai man netrukdo manyti, jog upėse ir ežeruose gyvena tūkstančiai dvasių.' Būtent tai ir noriu pasakyti - ne viską žmogus gali paaiškinti moksliškai.

Na, tarkim, prieina prie tavęs žmogus iš nugaros. Tu jo nematai, negirdi, bet pajunti. Vieni pajunta iš toliau, kiti tik per pusę metro. Žinoma, junta šilumą, kvėpavimą, bet ne tik... Tai susiliečia žmonių energetiniai laukai, jie vienas kitam perduoda savotišką informaciją: štai aš, artinuosi prie tavęs, atsisuk. Bent jau man taip atrodo

Reikės išmatuoti Starlin biolauką. Prisiartinsiu iš nugaros ir žiūrėsiu, kada atsisuka (ir metrą reikia pasiimti, kad atstumą nustatyčiau )
O šiaip su ta teorija nesutinku. Tik viena iš tūkstančio galimybė, kad žmogus iš nugaros artintųsi visiškai be garso, šilumos.... net žiemą, snigant, vėjui pučiant ir kai ant galvos garso nepraleidžianti kepurė, pamatysi kokį nors šešėlį ar iš priešakio ateinančio žmogaus judėjimo pakrypimą (kad tą, kur už nugaros, aplenktų) ir nors smegenys tau neduoda suprasti iš kur žinai, jog už tavęs kažkas yra, vis tik tai nėra joks biolaukas (imo). Sakykim, žmogaus ėjimas tiesiog daug labiau veikia aplinką įvairiausiais, kad ir menkais, būdais ir mūsų smegenis tuos mažyčius signalus moka iššifruoti, tačiau mes to nesuvokiam ir tokį pojūtį pavadinam biolauko buvimo įrodymu.
Aš tikiu, kad visas misticizmas ir antgamtinės žmogaus galios kyla iš žmogaus nemokėjimo suprasti, kaip kažkas įvyksta. Bet tai aišku nedraudžia tuo tikėti, nes vis dėlto tai įvyksta ir mes galim daugiau, nei atrodo.

Elfhild rašė:Aš tikiu, kad visas misticizmas ir antgamtinės žmogaus galios kyla iš žmogaus nemokėjimo suprasti, kaip kažkas įvyksta. Bet tai aišku nedraudžia tuo tikėti, nes vis dėlto tai įvyksta ir mes galim daugiau, nei atrodo.

Būtent šia fraze tu ir paremi tą teoriją. Bent jau iš dalies. Biolaukas - viena iš tų sričių, kurių moksliškai žmonija dar nėra ištyrusi pakankamai. Ir tuo labiau paprasti žmonės to nesupranta.

Na taip, teoriją paremiu, bet vis tiek paremiu ne idėją, kad yra "antgamtinis biolaukas", o idėją, kad viskas moksliškai paaiškinama, tik galbūt dar neišsiaiškinta, kaip.

Tuomet mes visiškai sutariam.
Beje, pati sąvoka "antgamtiškas" atrodo keista. Viskas, kas vyksta gamtoje ir yra jos valioje, yra gamtiška. Čia jau greičiau civilizacija ir miestai yra "antgamtiški", nes prieštarauja gamtai. Bet tai jau turbūt kita diskusija, kurios plėtoti nenorėčiau.

Greičiau jau visi keisti įvykiai galėtų būti ne atgamtiškais, o antimoksliškais.Viskas,ko mokslas nepaaiškina, yra kažkaipne taip.Nemanau, kad kada nors mokslas viską paaiškins, dėl kažko antimoksliško jiems teks nusileisti, bte jie nenusileis 😉

Taigi, biolaukas* - fizinis reiškinys, biolaukas** (Laiqua) - psichologinis (empatija ir pan.), ir nė vienas nėra keistas dalykas. Starlin biolaukas*** - jau kažkas keistoko, bet tik tuo atveju, jei jis neišsiskaido į * ir **. Ar tikrai jo neįmanoma paaiškinti kaip tų dviejų komplekso?

Man irgi atrodo, kad mokslas visko nepaaiškins. Ne todėl, kad iš principo nepajėgtų paaiškinti dalies reiškinių, o todėl, kad pažinimui nėra ribų
O ko nors antgamtiško tikrai neturėtų būti... Nebent Gamtos Kūrėjas, bet kalboms apie tai vieta kitur.

Žinot amerikieciai numuse raketa kurioje buvo trys ateiviai.Dabar afrikoje slaptai ira tirinėjama.
As neskaitau senu jeigu pakartojau jau pranestus pranesimus atleiskit:).

"Zinot atieviai vakar isiverze i Blatnuosius Rumus, todel dabar ten sedi atievio apsestas George Bush ir kesinasi bombarduoti sachara, bo visa kita jau ir taip yra atieviu zona... tikrai! - siandien draugelis sake!..."

Jėzau Kryžiau