Keisti dalykai

Jeigu Džordžas bušas apsestas tai kas atsitiko rolandui paksui?

Liaudie,nenukryptemiauk!!!(c)

pirma,nelendam i politika.
antra,jei jau keliam konspiracijos teorijas,tai kelkim jas su dideliais uzmojais.(tarkim kas nutiko lakunui?ogi ji uzhipnotizavo,nes...argumentai,platesne versijos pateikimo faktu visuma ir t.t. )
trecia, sh*t happens

Gerai tada bus tas kad i lakuna ilindo apsigėres marsietis ir dabar patis žinote kas yr...: )

Labai gražus spėjimas, ką patiria žmonės, kurie "mato auras". Galbūt jiems būdinga sinestezija, kai dirgiklis sukelia ir paprastai kitos rūšies dirgiklių sukeliamus pojūčius (pvz., atrodo, kad muzika turi spalvas).

Drąsiai prisipažįstu- nesupratau nė velnio Tiksliau, esmę lyg ir pagavau, bet daugiau...

Apie tai jau prieš kurį laiką skaičiau delfyje. Įdomus dalykas ta sinestezija.
Beje, Aiquen, nesijaudink - aš irgi nelabai daugiau nei pačią esmę ir pagaunu Bet faktas tas, kad auras kartais matau (bet žmonių, daiktų dar neteko), o vat muzika kaip nekvepia, taip ir nekvepia

Pala pala, bet juk muzika ir turi spalvas. Kiekvienas muzikantas tai žino. Gali groti raudonai, žaliai, ypatingom progom - net juodai arba baltai. Tik aišku nuo to nei natos, nei pasaulis ta spalva nenusidažo, bet vis tiek jaučiasi

Leiskit nesutikti- muzika turi ne spalvas ar kvapus, bet skonį. Bent jau man. 😉 Yra saldi kaip grietinėlė, yra gaivi kaip vasariniai obuoliai... Yra klaiki ir džiovinanti burną- kaip sintetinis limonadas, o yra sultinga, kaip nevisai iškepus jautiena

Dėl to ir sakiau, kad muzika būtent NEKVEPIA. Kiti pojūčiai, kylantis klausant muzikos, savaime suprantami - tiek skonis, tiek spalva, tiek visa kita. Bet vat kvapo dar neteko pajust. Išskyrus specifinį svylančių garsiakalbio laidų kvapą

šeip tai kažkur girdėjau kad skonis ir uoslė veikia išvien, ta prasme, kad jie vienas kitą papildo pvz. valgant maistą mūsų skonio supratimui truputį prisideda ir tai ką užuodžiame.


tai gal prie Aiquen muzikos skonio prisideda ir uoslė?

bet vis dėlto muziką labiausiai kuria garsas

Ačiū, įdomus straipsnis, ypač ruošiantis psichologijos atsiskaitymui. Ir, kas keisčiausia, galvojau, kad tokie dalykai kaip psichologija ar panašūs straipsniai (šitas neutralus, o ne siekiantis kažką paneigti ar nušviesti skeptiškai) paveiks mano įsitikinimus. Priešingai, atrodo, kad tai, ką anksčiau galėjau paaiškinti tik apgraibomis, įvairiomis nemaloniomis konstrukcijomis, iš tiesų yra pripažinta mokslo ir gali būti paaiškinta biologiškai - kad ir tas emocijų ir spalvų siejimas (na, auroms gal netinka). Juk tai fantastiška: mes esame tokie stebuklingi organizmai, kad vis atrandame savyje kažką naujo!.. O drauge ir keista: kiek dar dalykų paslėpta?

Nežinau kiek dar įvairių keistenybių žmogui slepiasi, bet tubut tikrai nemažai...ir be to kiekvienas iš mūsų skirtigas, ir jame pasireiškia skirtingi dalykai... Juk ir jaučiame mes skirtigai - pvz.' kas jaučia muzikos skonį, o kas spalvas... Taigi, dar negreit bus atskleistos visos žmogaus sielos keistenybės...

Aha, daug dalykų gali būti paaiškinta mokslo, ir daug nuostabių dalykų netgi jau paaiškinti

Bet kartais reikia būtent skepticizmo. Turbūt visi daugybę kartų susidūrė su įvairiausių keistų sveikatos priemonių reklamom. Nesinorėtų išklausyti kitos pusės?

Kai bus laiko, gal pateiksiu kelių konkrečių "vampyrų medžioklių" rezultatų santraukas. Ir, jei laiko bus, taip bus visiems žąsinams, kuriuos man dar prireklamuos!

Tikrai teko susidurti su įvairaus plauko pseudo gydytojais. Ir tiesiogiai, ir kitų pasakojimuose. Labiausiai gal įsiminiau ir buvau nustebinta, kai intelektualių ir išsilavinusių žmonių rate girdėjau blevyzgas apie kažkokią bobutę, kuri deda žmogaus vartojamus vaistus jam ant plaštakos ir pasako, kiek jo organizmas pasisavina vieną ar kitą preparatą. Aišku, organizmas nieko nepasisavina 😉 Tada ji siunčia "pacientą" pas tam tikros firmos atstovus, kurie išrašo pagerintos stuktūros vitaminus ir pan. Kai tokie paistalai buvo sutikti su entuziazmu, vos nesprogau iš juoko Juk tai papraščiausias placebo efektas už nemenkus pinigus. Žinoma, galima galvoti ir taip - jei jau žmogui tai padeda geriau jaustis, tai bala nematė, tegu jis valgo tuos pagerintus vitaminus...

zinot keistas dalykas
kai kartais kraunasi Tolkien Lietuva man pasikrauna ne puslapis,o tik....slyxtuko avataro virsutine dalis,tusciame baltame lange :shock: kaip tai suprasti...

Indraja Posted: spalio 26, 2004, 15:05 Pranešimo tema:
--------------------------------------------------------------------------------
Alatar, tuo metu puslapis būna įstrigęs paralelinėje visatoje, o šlykštuko avataras teleportuojamas pas mus! Avataras turbūt toks aktyvus, nes vartoja daug nanoklasterių su neigiamais vandenilio jonais, maitinasi pagal kraujo grupę ir tikrinasi sveikatą Folio aparatu. Arba - tuo metu matai ne puslapį, o tik jo aurą, kuri, o siaube, ir yra tas padaras!


Alatar Posted: spalio 26, 2004, 15:17 Pranešimo tema:
--------------------------------------------------------------------------------
aciu uz..hmmmm... paaiskinima..matyt prie kokio mokslinio darbo sedi siuo metu


Indraja Posted: spalio 26, 2004, 15:22 Pranešimo tema:
--------------------------------------------------------------------------------
Ne, čia tik keletas pseudomokslinių nuotrupų iš vampyrų medžioklės (avataras įpareigoja, nors ir perspalvintas)...

Toma rašė:Tikrai teko susidurti su įvairaus plauko pseudo gydytojais. Ir tiesiogiai, ir kitų pasakojimuose.

Tai va tau dar vienas toks pasakojimas. Prieš keletą metų mano tėvas gulėjo ligoninėj, jam įtarė inkstų akmenis. Buvo tikrai labai blogai, gydymas nepadėjo. Mama nuvežė tėvo nuotrauką pas pažįstamą ekstrasensą, ir tas pasakė, kad tėvas paprasčiausiai apsinuodijęs. Šiaip taip pavyko įtikinti gydytojus skirti atitinkamų priešnuodžių. Per dvi dienas tėvas pasitaisė.
Labai panaši situacija buvo pernai man, tik ne inkstų akmenys, o temperatūra >40 laipsnių kankino. Tas pats ekstrasensas paaiškino, ką daryti.
Ir pasakyk, kaip paskui nepasitikėti tokiu žmogum? Beje, pagal specialybę jis yra geologas ir užsiima panašiu žemės sklypų taršos ir pan. įvertinimu.

Su tais visais ekstrasensais ir pseudo gydytojais tai mano nuomone būna labai paprastai. Jokių antgamtinių galių jie neturi, jie paprasčiausiai žmones gydo jų pačių įsitikinimais. Dažnai mes nepripražįstame, bet iš tikrųjų tikra tiesa, kad mūsų psichika ir minties savijauta turi didžiulę įtaką mūsų fizinei savijautai - visa tai pernelyg susieta. Mes manom, kad tik vaistai mus gali išgelbėti, ir vaitojam, kol tie vaistai nepagydo. O va jei nueini pas ekstrasensą, kuris tau atlieka kokią nors stebuklingą terapiją, ir staiga pasveiksti, taip yra tik todėl, kad tu tiki, jog nuo to ekstrasenso pasveiksi. Viską valdo mintis - tereikia dvasios stiprybės, ir kūnas pats sugyja (aišku, ne sunkiaisiais atvejais) arba savo ruožtu padeda vaistams suveikti. Optimizmas - geriausias vaistas.
Įdomu, kas būtų, jei galvos skausmo kamuojamam žmogui duotum vitamino C tabletę,o pasakytum, kad ten nuo skausmo. Lažinuosi, kad skausmas apmažėtų, arba net visai išnyktų

Tai ir yra vadinamasis Placebo efektas.
Bet kaip tais atvejais, kai žmogus iš pradžių būna nusiteikęs neutraliai, arba net skeptiškai? Ir tokie kartais susiduria su keistais dalykais, o po net ir patiki
Kadangi studijuoju gamtos mokslus, tai per pastaruosius metus įpratau į viską žiūrėti gan kritiškai (t.y. kur įrodymai ir pan.), bet kartu manau, kad panašūs dalykai su mokslu nesikerta. Mes tik per mažai apie juos žinome. Ir tikiu, kad yra žmonių turinčių ne visai įprastų galių. Tik va nepasitikiu tuo, kiek jie gali tas savo galias suprasti ir valdyti. Jei paprasti žmonės yra sąlyginai akli, tai ekstrasensai namo supratimu mato tik šviesius-tamsius šešėlius. O visos spalvos ir niuansai slypi "kažkur anapus".

Maja rašė:Bet kaip tais atvejais, kai žmogus iš pradžių būna nusiteikęs neutraliai, arba net skeptiškai? Ir tokie kartais susiduria su keistais dalykais, o po net ir patiki

Vadinasi, žmogus kažkur giliai pasąmonėje vis tik turi vilties, kad "gal vis tik suveiks" ir galbūt nuo tos ligos jis jau tiek prisikentėjo, kad norėtų, kad suveiktų, nors ir nuesiteikęs skeptiškai. Maždaug, eina pas ekstrasensą su tokia mintim: "O kas jei...?" Galų gale, visiški skeptiškai pas ekstrasensą niekadad ir neis.