Keisti dalykai

Statistika...
Mano manymu - užtenka dviejų punktų:
1. Geras Žmogus.
2. Blogas Žmogus.
Tik bijau, kad pirmojoje grafoje - REALIAI - jų būtų 0,00000000000000000000... Nes idealių žmonių būti negali. Nors to siekti reikia. Tai ir yra tikėjimo tikslas: AŠ GALIU BŪTI GERESNIS (Gėrio prasme)

shlykshtukas rašė:Nu tai o aš apie ką, kad jus kur Durino prakeikimas?

Nu tai aš supratau, kad tu čia iš kito taško Soriuz, nesusikalbėjom

Tai ir yra tikėjimo tikslas: AŠ GALIU BŪTI GERESNIS (Gėrio prasme)

Atrodo, dauguma religijų tikrai to siekia. Tik nereikia manyti, kad žmogus negali stengtis būti geresnis ir netikėdamas pomirtiniu gyvenimu.

Indraja rašė:...Atrodo, dauguma religijų tikrai to siekia. Tik nereikia manyti, kad žmogus negali stengtis būti geresnis ir netikėdamas pomirtiniu gyvenimu.

Tikslas - viena medalio pusė. O priemonės jam pasiekti - kita. Sutik, kad ne visos religijos to siekia vienodai (kad ir musulmonai - fundamentalistai).
O "pomirtinis gyvenimas" - net kaip posakis, pats sau prieštarauja

Nu, žodis "mirtis" nėra bendrašaknis žodžiui "gyvenimas", tai bent jau lingvistiškai tai nėra kampuotas skritulys. Čia priklauso nuo gyvenimo apibrėžimo

Na, mane veikiausiai galima priskirti prie tų, kurie "patapo katalikais" po nepriklausomybės atkūrimo. Aš, jei galima taip pasakyti, atradau religiją. Kažkada buvau aktyvi spaliukė ir pionierė, man nekilo jokių abejonių, kas yra teisinga. Juo labiau, kad tėtis buvo ateistas, aš netgi krikštyta slapta nuo jo (ateistu jis ir liko, už tokį nesimetimą nuo vieno prie kito aš jį labai gerbiu). Mama visada tikėjo, bet ji patyrė tremties skonį ir, tikiu, ten reikėjo už kažko kabintis. Tikėti ir priskirti save prie tam tikros grupės tikinčiųjų buvo mano sąmoningas pasirinkimas. Tikėjimas yra didelė jėga, kad ir kas ką besakytų. Gal tai ir savotiškas placebo efektas, bet anksčiau ar vėliau jo visiems prireikia 😉

Gyvenimas yra Gyvenimas. O po fizinio kūno netekties - jis tiesiog pereina į kitą lygį. (Gal apsijungia su kitais į vieną didelį Gyvenimą - savotišką Gyvybės palaikymo akumuliatorių, iš kurio kažkuri dalis energijos grįžta į naujus fizinius kūnus-nešėjus)

Kuklia nuomone, gyvenimas yra procesas. O ką sako SG - greičiau taip vadinama "gyvybinė jėga". Energijos? Tai pagal šį požiūrį "pomirtinis gyvenimas" irgi visai "materialiai paremtas". Tik kyla noras tą energiją kaip nors pamatuoti ir užfiksuoti, jei ji jau energija.

o jei energijos nera?kas tada?

Būtų neblogai aiškiau suformuluoti ir tarpus tarp žodžių parašyti. - Cham.

Nebūtinai Energija. Bet kažkas tokio, kas galbūt kol kas nefiksuojama-neišmatuojama.

Paslaptinga?

Brangute, siūlyčiau rašyti kiek informatyvesnes žinutes. Jei jau rašai, tai pasakyk ką nors. Ir avataras geriau būtų mažesnis. - Cham.

O tu ką - netiki, kad pati Gyvybė yra Paslaptis? Kad Žmogus - nėra paslaptis (tam tikra prasme)?

Gal toji energija, jei ji yra, sunkiai užfiksuojama?
Aš šiek tiek skeptiškai reaguoju į tokius dalykus, tačiau turiu vieną draugę, kuri vaikystėje išgyveno šį bei tą, kas jai neleidžia nusiteikti skeptiškai. Ji tiksliai prisimena, kad jausdavo šaltį, slėgį, kažkieno buvimą šalia. Vėliau klausinėjo tų žmonių, kurie domisi tokiais dalykais, ką jie galėtų pasakyti apie šiuos išgyvenimus. Pasirodo, pasak jų, tai yra klasikiniai požymiai, rodantys, kad susiduri su nematerialiu pasauliu. Ir tai yra apibūdinama kaip tam tikra energija, kurios kol kas negalima užfiksuoti dėl prietaisų netobulumo.

Hm, sakyčiau, žmogus gali daug ką jausti, ir "nematerialus pasaulis" nėra pats paprasčiausias paaiškinimas. Čia jau jei nori sudėtingesnio, nors yra daugybė paprastesnių. Bet dėl skonio turbūt nelabai pasiginčysi. Gi kitur minėjau - įlipu šaltą šlapią dieną į ežerą (atostogos trumpos, nesimaudysi dabar - nesimaudysi visus metus...), išlipu - ir kokią sekundę horizontas dvigubai toliau, ten ne miškas ir kaimas, o uolos su kažkokia gamykla, dangus irgi ne tas... Svarbiausia - visa savijauta ne ta. Ir ką - kai iš vandens, horizontalios padėties, atsiduri stačioje, neretai galva svaigsta, nes kraujo smegenims laikinai nepakanka, o čia dar šaltis (ir dar mano regėjimas, su kuriuo apie kitą krantą be akinių nėra ko teoretizuot). Bet man tai netrukdo atsiminti šio įvykio kaip nuotykio.

Senasis Gollumas rašė:O tu ką - netiki, kad pati Gyvybė yra Paslaptis? Kad Žmogus - nėra paslaptis (tam tikra prasme)?

Man-žmogus tėra sraugtelis dideliame Pasaulio mechanizme.Jis nėra kažkas jau labai didingo....Mes patys kuriame tą vadinamą didngumą bet jis ir griauna viska aplink...Bent aš jau taip manau...Savaime aišku,kad kitų nuomonė kiek skiriasi...

Taigi, kad dėl skonio nepasiginčysi. Aš su drauge, kuri prisimena savo išgyvenimus, to ir nedarau. Protas, o gal ir intuicija, man sako, kad tai galėjo būti išgyvenimai, įtakoti mažo vaiko baimių ar išgirstų istorijų. Apskritai nelabai tikiu, kad tokie dalykai kada nors bus paaiškinti. Kažkam palanku, kad jais būtų tikima (sąmokslas ). Juk religijoje (turiu omeny katalikybę) irgi tam tikrais klausimais nepripažįstamas proto įsikišimas. Tiesiog reikia tikėti ir viskas.

Perkėliau.

Ellorion rašė:šeip kiek žinau tai Vandenis vasario mėnesį o Lygiadienis geriausiu atveju galėjo pereit į avino žvaigždyną...

Netikslios žinios Esmė ta, kad prieš penkis tūkstantmečius ar kiek ten Zodiakas buvo toks, kaip dabar skelbiama: Saulė Avino ženklu keliaudavo per Pavasario lygiadienį. Tačiau danguje padėtis kinta. Klausk astronomų tiksliau. Aš irgi žinojau, bet dabar jau nebepaaiškinčiau. Na, taigi atsitiko taip, kad maždaug prieš du tūkstantmečius Lygiadienio taškas įėjo į Žuvies žvaigždyną. Paprasčiau tariant - kai ateidavo Lygiadienis, Saulė keliaudavo Žuvimi, nebe Avinu. Per kitus pora tūkstantmečių situacija vėl pasikeitė, dabar jau esame Vandenyje. Mūsų propropro....vaikiai gyvens jau Ožiaragio amžiuje, bet tai bus dar oi kaip negreit. Žodžiu, iš esmės jeigu aš esu gimusi atseit po Vėžio ženklu, iš tiesų mano gimimo momentu Saulė buvo kažkur Dvynių žvaigždyne. Štai kodėl tradicine astrologija nelabai pasitikiu. Man logikos trūksta...

nežinau ar astrologai žiūri į tą pasikeitimą... bet jei ne tai tada tikrai nesąmonė kažkokia...

o jei nori žinot kokiam žvaigždyne yra Saulė kai gimei užtenka turėt Elektroninį dangų... (kompe... aš turiu:roll:) su juo gali pažiūrėt bet kokią žvaigždę bet kuriuo metu...

TAISA: vava... ką tik pažiūrėjau ir pasirodo kai gimiau Saulė buvo Vandenyio žvaigždyne

Dar yra toks dalykas kaip "ascendantas". Pataisykit, jei klystu, bet tai yra tas ženklas, kuris kilo virš horizonto tą valandą, kai tu gimei. Turiu įtarimą, kad esu Vandenis pagal ascendantą. Bet tikrai nesu tikra.

kai aš gimiau tai buvo bepradėjusi kilt Mergelė...
o kada tu gimei? galiu pažiūrėt.