Keisti dalykai

Perkelta iš religijos gijos

Pegaso :
O stai mano talismanas yra akmenukas su skylute.Ir ne siaip akmenulas jis apvalus panasus i rata,dar bruksiuotas[tai yra juros moliusko,užmirsau pavadinima suakmenėjusi fosilija arba labai panasu i suakmenėjusi megžio ar augalo stiebelio dali].Jis man visada nesa laime nuo pat jo suradimo dienos.Kai nusiperku bilieta visad islosiu pinigu, ir taip t.
Tai tarsi koks kristalas ar mineralas...kuris nesa sėkme[tik aisku nesunkus,nes as ji nesioju ant kaklo].

Toli gražu:
http://www.seti-inst.edu/about_us/info_ ... signal.php

Aš tiesa seniau buvau šiek tiek pažįstama su ta SETI programa. pamenu, kažkada sėdėjau ir žiūrėjau, kaip skaičiuoja, ir galvojau, kad koks ateivis iš dangaus nusileis

Ehe, Delfis eilinį kartą sukėlė audrą stiklinėje Na, bet negali pykt - jie juk iš to gyvena. Bent jau mokslo skyrelis

O mano puskė irgi matė kazkoki reiskini.Atsigulusi pro langa stebėjo dangu pamatė kad kaskas leidžiasi paskui atsitrenkia i kita toki pat ir i kita ir paskui nieko nematė.Tie daiktai kaip ji pasakojo buvo sviesios spalvos ir greitai lėkė.

Dar zinau apie magija ar kaip pavadinti nežinau isikviesti nykstukus ir...

Na, vienas dalykas, ką išgirsti iš kitų, kitas - ką pats esi patyręs. Man pavyzdžiui Mėnuo tikrai turi įtakos. Bet IMO tai labai individualu ir vienam gali pilnatis būti "sėkminga" (labai kvailas žodis, bet ką padarysi), kitam - ne. Siūlau skeptikams padaryti eksperimentą: kuo labiau atsikračius skepticizmo pamėginti vieną-du mėnulio ciklus vesti nuotaikų kaitos kalendorių. O mums, "tikratikiams", pabandyti pamankštinti savo intuiciją - ar iš tiesų pagal savo savijautą galime suprasti, kokia dabar fazė?

Apie statistiką nieko neatsimenu, bet manau, kad 1-2 ciklų per mažai. Be to, moterims nuotaika taip cikliškai keistis gali ne tik dėl Mėnulio

Be abejo, todėl į kalendorių geriausia įtraukti kuo daugiau faktorių. O 1-2 ciklus pasiūliau tik todėl, kad neišgąsdinčiau per daug

Iš tikrųjų Mėnulio įtaką ne tik kitiems, bet ir sau pastebėjau (gal taip ir turėtų būti, mat esu Vėžys). Pilnatis, pasak Starlin, man yra "sėkminga". Tačiau stengiuosi per daug nekreipti į tai dėmesio, nes noriu vengti visokių įsikalbėjimų, nusistatymų ir pan. Nenoriu, kad mano sėkmės ar nesėkmės priklausytų nuo Mėnulio fazių (aišku, kai reikia kuo nors pateisinti nesėkmes, būna neblogai turėti tokį atpirkimo ožiuką )

Na, aš tai pilnatį jaučiu ne iš kalendoriaus ar naktinio dangaus. Ir ne tik pilnatį, o visas Mėnulio fazes. Šiandien Mėnulis kaip tik per vidurį tarp delčios ir jaunaties - mano nuotaika ir savijauta taip pat prastėja.
Ir man kartais net keista, kai pagalvoju, kaip smarkiai Mėnuo veikia mano savijautą. Taip smarkiai neturėtų būti. Bet net ir artimiausia man aplinka, regis, kinta pagal Mėnulį.

Pacituosiu tokį Ateoną iš skeptikų forumo (Laiqua, kaip gerai mokantis fiziką, galėtų tuos skaičiavimus patikrint - aš jau pamiršau):

"Vienintelė Mėnulio įtaka Žemei per pilnatį yra šiek tiek padidėjusi atmosferos temperatūra - 0,02 kelvinais: http://www.aip.org/enews/physnews/1995/ ... u220-2.htm (...) Taip pat kartais laikoma, kad tai padidėjusi Mėnulio gravitacijos įtaka - juk galų gale Mėnulis gali sukelti potvynius... Bet vėlgi, ta Mėnulio gravitacinė trauka beveik lygi uodo masei. (...) jokio sąryšio tarp Mėnulio fazių ir žmogaus elgesio apskritai nėra."

Tai kaipgi jis veikia? Visai tikėtina, kad žmogui gali būti būdingi cikliniai nuotaikos pokyčiai (kaip jau minėjau, moterims - dėl fiziologinių priežasčių, bet jei būtų ir kitiems, nieko keisto). Gal jie atsitiktinai sutampa su fazėm?
Yra tekę per pilnatį jaustis kitaip, nei visada, yra buvę ir taip, kad pirmiausia pasijusdavau, o po to pagalvodavau "Ar tik ne pilnatis"? Šiuo atveju tai neturėtų sietis su ta fiziologija. Manau, kad tai - geresnis tokių nuotaikų atsiminimas, kai žinau, jog yra pilnatis, nei kitais atvejais. Pats pilnaties vaizdelis tikrai gali sukelti kokią nors nuotaiką - man jas sukelia visų gamtos reiškinių (ar net urbanistinių peizažų) vaizdas.

Kokiai masei trauka bebūtų lygi, ji visgi veikia ir sukelia potvynius-atoslūgius. Gal tada Mėnulis veikia skysčius, esančius žmogaus organizme? Kai kam tas poveikis beveik nejuntamas, kiti nesąmoningai (o gal ir sąmoningai, nesupaisysi) kaip nors reaguoja. Taip mes susiduriam su nuotaikos "potvyniais-atoslūgiais".

Hm... Man atrodo, čia diskusija be pabaigos Kas tiki- tikės, kas ne- netikės...
Mane mėnulio fazės veikia (per pilnatį ėdu kaip perbadėjęs šernas, pvz). Tą galiu užtikrintai pasakyt. O Zae visiškai nejautrus- nei mėnuliui, nei dar kokiems gamtos reiškiniams... bet, rupūžė, nuojautą turi šimtaprocentinę. :shock:

Aiquen rašė:Hm... Man atrodo, čia diskusija be pabaigos Kas tiki- tikės, kas ne- netikės...

Deja, ne. Galima paskaičiuoti. Laiqua neskaičiuoja, tai pabandysiu pati Patikrinkit, nes nemoku.

Mėnulio masė Mm = 7,35 x 10^22 kg
Žmogaus skysčių Ms
Objekto, kuris traukia kaip Mėnulis iš 1 m atstumo Mo -?
Atstumas iki Mėnulio Rm = 3,844 x 10^5 km
Iki objekto Ro = 10^-3 km
Traukos jėga F = G x M1 x M2 / R^2
Mėnulio ir žmogaus skysčių Fm = G x Mm x Ms / Rm^2
Objekto ir žmogaus skysčių Fo = G x Mo x Ms / Ro^2
Fm = Fo, taigi, Mm / Rm^2 = Mo x / Ro^2
Mo = Mm x (Ro/Rm)^2 = 5 x 10^5 kg = 500 tonų.

Taigi, aplink esančio namo sienos traukia žmogaus skysčius ne prasčiau už Mėnulį. Vaikščiojimas po jį, išėjimas, įėjimas turėtų užgožti jo įtaką. Nelabai suprantu, kur ta uodo masė - gal suklydau?

Potvyniai atsiranda, nes skirtingas vandenyno dalis veikia skirtinga trauka (nes tos dalys yra nevienodu atstumu nuo Mėnulio). Žmogaus kūnas per mažas, kad tie skirtumai sukeltų ką nors panašaus į potvynius (net jei žmogus sugebėtų išlaikyti tą santykinį atstumą vienodą).

Taisa: štai ir ta uodo masė. Kalba eina apie traukos skirtumus, kai Mėnulis yra vienoje ar kitoje Žemės pusėje.

"First of all, if people think the Moon affects them, then it probably will. But in this case the people are affecting themselves, and we should not blame it on the Moon.
The gravitational attraction of the Moon causes slight changes in our weight as it pulls us in different directions with different intensities. But this change is so tiny that clipping your fingernails could produce a bigger effect. Besides, neither the Moon nor its gravitational pull is aware of our birthdays, so the Moon can hardly affect us differently according to our Astrological sign, ascendant or whatever." - Ludwig Krippahl

Neskaičiavau, nes tuo metu nebuvau prie kompo
Tiksliau, paskaičiavau, tik negalėjau parašyti.
Indraja visiškai teisi - Mėnulio trauka realaus (fizikine prasme) poveikio nesudaro. Potvynius sukelia inertiškumas - vanduo 'bėga' paskui Mėnulį, o ne kyla ir leidžiasi.
Tačiau mokslininkai yra apskaičiavę, jog žmogaus fizinė būklė, emocijos ir intelekto lygis kinta pagal sinuso dėsnį, o periodai yra atitinkamai 23, 28 ir 33 dienos. Sužinoti savo bioritmus galite čia. Tačiau kaip bebūtų keista, mano emocinės būklės ciklas su Mėnulio fazėmis koreliuojasi atvirkščiai - t.y. teoriškai mano nuotaika turėtų būti geriausia per jaunatį. Nepastebėjau...

Tie mokslininkai gyveno XIX a. pab. - XX a. pr. Radau, kad kiti mokslininkai tokių bioritmų nerado: Bainbridge, 1978: Soutay & Weaver, 1983. "Bioritmų teorija" nuolat minima kaip vienas iš pseudomokslų. Juokingiausia, kad teigiama, jog tų ciklų trukmė vienoda visiems žmonėms ir pastovi visą gyvenimą. Taip nebūna. Menstruacinis ciklas - tikrų tikriausias ritmiško proceso pavyzdys. Galima rasti jo trukmės populiacinį vidurkį, betgi kiekvienai moteriai būdingas savitas individualus trukmės vidurkis ir dispersija (reguliarumas labai įvairus). Jei ir egzistuoja nuotaikų ciklai, jie būtų ne ką reguliaresni ir vienodesni. Beje, su Mėnulio ciklais tos 23, 28, 33 dienos nesutampa. Jis apskrieja Žemę per 27,3 d., o fazės kartojasi kas 29,5 d.

Galima manyti ir taip- mėnulio įtaka žmogui daugiau psichologinė, nei fizinė. Jei pilnaties ar delčios vaizdas sukelia tam tikrus jausms ar nuotaiką- tai taip pat galima vadinti poveikiu, nors jis ir nėra akivaizdus ar apskaičiuojamas moksliškai. Juk daug kalbama apie spalvų, kvapų, garsų ir kitokią įtaką žmogaus nuotaikoms ir sąvijautai. Todėl negalima teigti to, kad šviesulys danguje visiškai nieko nereiškia.
Asmeniškai man toks paaiškinimas gal kiek per paprastas, bo *me įsitikinus, kad gamtoje yra neišmatuojamų (kol kas) ir nepaaiškinamų (kol kas, o gal ir niekada) dalykų.

Ot biesas, kaip protingai aš čia išlanksčiau... (-:

Pritariu, Aiquen. Be abejo, vien mėnulio buvimas/nebuvimas veikia. Bet negalim, IMHO, atmesti "nepaaiškintų" priežasčių. Šimts balrogų, netgi skeptiškiausi mokslininkai sutinka, kad žmogaus psichika - itin sudėtingas dalykas. Aš asmeniškai psichiką laikau kažkuo tarpiniu tarp to, ką paprastai įvardiname "protu" ir "siela", bet čia ne esmė. Esmė ta, kad visko, kas slypi mūsų smegenyse (ir ne tik jose), negalime išmatuoti savo kompiuteriais ir apskaičiuoti fizikos formulėmis.