Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

Žinučių — 360; puslapių — 18.

9 puslapis iš 18 · 161–180 žinutės iš 360

Žinutė #161

Sferų muzika - taip, graikų (jei neklystų, pitagorėjiečių). Esmė tokia: sferos, t.y. planetos, sukdamosi turi tam tikrą toną, natą, gaidą, kaip bepavadintum. Taigi išeina tokia muzika, kurios mes negirdim, tačiau jaučiam. Tiksliau apie šitą ir Deivės ratelį dabar negaliu parašyti, nes neturiu šitam kompe medžiagos, bet artimiausiu metu ką nors įmesiu.

Žinutė #162

Formeniel rašė:Pritariu visiem išskyrus Laiqualasse 😉
Tai taip suprast, kad pritari krikščioniškai minčiai? ;) Juk rašiau, kad krikščioniška propaganda nė kiek netikiu. Neabejotinai prie to prisidėjo ir faktas, kad ta propaganda man jau aštuntus metus nuolat kalama į galvą :evil: Nieko, nebedaug liko :twisted:

Starlin - iš anksto ačiū.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #163

Starlin rašė:Tiksliau apie šitą ir Deivės ratelį dabar negaliu parašyti, nes neturiu šitam kompe medžiagos, bet artimiausiu metu ką nors įmesiu.
"Artimiausiu metu", LOL.

Na va, pažiūr:

VANGELLO DELLE STREGHE
An Aradian Wiccan scripture containing the creation story, the Charge of the Goddess, and a collection of other myths deriving from Italian Witchcraft. Published by Charles Leland in 1599 (1899 AD) under the title "Aradia, or the Gospel of the Witches", the book requires serious annotation to be properly understood, but is a cornerstone of Wiccan thought.

O pati knyga:

http://www.sacred-texts.com/pag/aradia/

Žinutė #164

The authenticity of Aradia has always been in question
Tik šiaip noriu paklausti - ar neopagonims labai svarbu, kad jų tikėjimo pagrindai būtų tikrai senoviniai (ir kad tai patvirtintų mokslininkai), ar svarbu, kad atitiktų "dvasia", o autentiškumas - ne pats svarbiausias? (Tarkim, Šimkūnaitė bandė teigti, kad Indraja buvo ne tik šiaip laumė, bet deivė, tačiau girdėjau, jog rimtesni tyrinėtojai tam nepritarė). Šiaip manau, kad abu variantai savaip įdomūs, bet reikia žinoti, kuris yra tikrasis (kad po to klaidingai nepagalvotum, jog kuris nors iš tokios religijos teiginių tikrai pripažįstamas kaip senovinis).
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #165

Kaip kokiems. Aš asmeniškai nesu linkusi autentiškumo laikyti pagrindine savybe. T.y. aš naudojuosi senaisiais elementais, tačiau suvokiu, kad ta praeitis jau seniai nebe čia, kad mes nebejaučiame, nebemąstome kaip mūsų protėviai, ir daug kas pasaulyje pasikeitė. Man regis, Lietuvos neopagonys ("Romuva") taip pat tą supranta panašiai. Nors yra tąsos motyvas, t.y. kad tęsiama senoji tradicija, nevengiama abejotinų faktų klausimo: suprantama, kad kai kas yra nepatvirtinta, trūksta žinių ir įrodymų. Bet jeigu tai žmones veikia dvasiškai, emociškai, kodėl gi ne? Iš to, ką sužinojau apie Wicca, taip pat galėčiau pasakyti, kad yra visokių. Ta garsi knyga, kurios dabar pavadinimo neprisimenu, išleista XXa. apie vidurį, kurioje buvo rašoma apie tai, jog raganavimas buvo išsaugotas per amžius perduodant tradicijas iš kartos į kartą, vienų Wicca išpažinėjų vertinama kaip tiesa, kitų tik skeptiškai (ir, sakyčiau, blaiviai). Taigi apibendrinančios išvados "taip" ir "ne" pasakyti negalėčiau, bet manau, kad pats "neo" žodyje "neopaganism" ar "neopagonybė" jau rodo tam tikrą požiūrį. Įsitikinimas, kad esi kažkokios tradicijos tęsėjas, ryškus, tačiau tuo pačiu metu yra ir supratimas, kad to, kas išnyko, nebesugrąžinsi, todėl reikia griebtis kaip šiaudo to, ką turi, ir paprasčiausiai ieškoti savo dvasinio kelio, o ne teigti, kad esi toks pats druidas kaip ir prieš tūkstantį metų. Tų šiaudų tuomet gali būti prikuriama ir daugiau... Bet pasikartosiu: jeigu tai gražu, veikia emociškai, ar tikrai taip jau būtina žinoti, jog tas mitas tikrai išlikęs nuo akmens amžiaus? Nemanau. Aš ir į Tolkiną kartais pasižiūriu kaip į jaudinantį, todėl 'autentišką' mitą. Koks skirtumas. Galiu Aukščiausiąją Realybę ir Eru pavadinti, jeigu man tai prie širdies. Bet čia jau kiekvieno asmeninis skonis.

Žinutė #166

Aha... Matau, kad tame judėjime yra daug srovių (konkrečios tautos tikėjimo gaivinimas; Wicca, kaip supratau - lyg matriarchalinės epochos tikėjimų tąsa (na, tegu ne itin tiesioginė)), bet nelabai orientuojuosi, "kuri prie ko", kuo jos skiriasi bei kokie jų tarpusavio santykiai. Ir kokie požiūriai į etniškumą, lokalumą? Man senieji tikėjimai ir simpatiški tuo, kad jie nėra atnešti iš kažin kur, o sugalvoti pačių, tarkim, Australijos aborigenų. Antra vertus, net paviršutiniškai žvilgtelėjus matosi, kad tie tikėjimai turi bendrybių, ypač, jei kalbame apie šalia gyvenančias tautas. Bet - tik niekas neįsižeiskit - sumaišymas to, kas nauja ir to, kas senoviška, to, kas yra vietiniai dalykai, ir kas - ne, primena folkroką. Kai padaryta skoningai (o pažiūrų sistemos atžvilgiu reiktų pridėti - gerai įsigilinus, apgalvotai) - gražu. Bet ne visiems pavyksta... (Čia tik hipotezė, apie realią situaciją tiesiog nieko nežinau).
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #167

Indraja rašė:Wicca, kaip supratau - lyg matriarchalinės epochos tikėjimų tąsa (na, tegu ne itin tiesioginė))
Panašiai. Nors šiaip tai daug elementų ten perimta iš keltiškų religijų ir apskritai britų salyne gyvavusių tikėjimų. Kad ir švenčių pavadinimai: Samhain, Imbolc, Lughanasadh (sp?).
Man senieji tikėjimai ir simpatiški tuo, kad jie nėra atnešti iš kažin kur, o sugalvoti pačių, tarkim, Australijos aborigenų.
Na, aborigenų atveju gal ir galim kalbėti apie 'tradicinį' ar 'senąjį' tikėjimą, kuris nuo seno buvo ir išliko. Baltų, keltų ar kitų religijų atveju apie 'autentiškumą' kalbėti sunku. Paprasčiausiai mes nesam tie patys lietuviai / žemaičiai / prūsai ir t.t. Aš neopagonybę laikau interpretacija. Esu tikra, kad yra tokių, kurie 'interpretaciją' ir 'tradicijos tąsą' kone visiškai sutapatina. Nesu ekspertė, todėl negaliu pasakyti tiksliau, kas ir kiek. Tiesiog yra visko ir visokių žmonių.
Bet - tik niekas neįsižeiskit - sumaišymas to, kas nauja ir to, kas senoviška, to, kas yra vietiniai dalykai, ir kas - ne, primena folkroką. Kai padaryta skoningai (o pažiūrų sistemos atžvilgiu reiktų pridėti - gerai įsigilinus, apgalvotai) - gražu. Bet ne visiems pavyksta... (Čia tik hipotezė, apie realią situaciją tiesiog nieko nežinau).
Aišku, pavyksta ne visiems. Apie tą aukščiau minėtą požiūrį, kad viskas priklauso nuo idividualios traukos prie kokio nors dalyko, kad galiu ir Erui melstis, - gal pernelyg į kraštutinumą nuėjau. Pagalvojau, šiaip juk vis tiek išlieka tam tikra riba tarp sacrum ir profanum. Va 'tradicijos tąsos' atveju ta riba atsinešta iš seniau. O kaip su tuo interpretacionizmu? Jis yra, nenuneigsi, nes pati iš dalies jam priklausau. Turbūt 'ribos' išvedimas yra labai subjektyvus. Ypač šiais laikais, kai globalizacijai stiprėjant atsiranda vis daugiau 'mišinių', pavienių 'tikėtojų', kurie nelinkę iki galo prie nė vienos tradicijos, bet ir neatmeta visų, t.y. nėra ateistai. Kas jiems yra šventybė ir kas pasaulietiškumas? Manau, labai sunku atsakyti...

Žinutė #168

Starlin rašė:atsiranda vis daugiau 'mišinių', pavienių 'tikėtojų', kurie nelinkę iki galo prie nė vienos tradicijos, bet ir neatmeta visų, t.y. nėra ateistai. Kas jiems yra šventybė ir kas pasaulietiškumas? Manau, labai sunku atsakyti...
O, toks reiškinys netgi labai yra, bet tokie žmonės turbūt skiriasi nuo prisiskiriančiųjų tam tikrai (tegu ir labai ekumeniškai bei tolerantiškai) grupei. Deja, mūsų gyventojų surašinėtojai, klausinėdami apie religiją, jiems nepadarė atskiros kategorijos, kaip ir nepadarė tiems, kurie norėjo būti "netikintys". (Apie kokio agnosticizmo įtraukimą jau nė nesvajoju). Dar didesnė košė gavosi, kai kai kuriems pavyko priversti surašinėtoją įrašyti jų tikėjimą (o pavyko tik mažumai - nustebau, kad kai kurie rezultatuose turi kategoriją, apie kurią mano šeimai paaiškinta, jog "tokios nėra").
O kas tokiems neaiškiems yra šventa, kas ne - turbūt ir diplominį galima parašyt. Dar keisčiau, kad žmogui kažkas gali atrodyti šventa (netgi ta gilesniąja prasme, ir netgi ežerai), nors apie Dievą jis nutaręs "nežinoti" ar net juo netikėti, ir dargi yra materialistas. (Netikėčiau, kad tokių atvejų būna, jei pati tokia nebūčiau...).
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #169

Starlin rašė:atsiranda vis daugiau 'mišinių', pavienių 'tikėtojų', kurie nelinkę iki galo prie nė vienos tradicijos, bet ir neatmeta visų, t.y. nėra ateistai.
Ale kaip tu tiksliai mane apibūdinai, tai net keista pasidarė ;)
Nors dauguma testų, kuriuos buvau užtikęs internete, mane 'numeta' prie protestantų-liuteronų ir/arba budistų, bet nejaučiu ypatingo palankumo nei vienai iš šitų dviejų religinių krypčių.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #170

Apibūdinau tiksliai, nes pati tokia esu :)

Indraja: va va, su tais surašymais... Manęs tada namie nebuvo, tai tėvai, žinoma, prie katalikų prirašė. Štai jums ir septyniasdešimt procentų Marijos žemėj. Man atrodo, jie turi grafą "kita". Bet tas kita... Kas tai yra? Vis juokauju, kad esu ragana su keltiškais, krikščioniškais ir baltiškais elementais, su polinkiu į universalizmą, panteizmą ir okultizmą. Ar kažkaip panašiai.

Žinutė #171

Perkelta iš gijos "Keisti dalykai"

Astin

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 12:34 pm

Pavyzdziui Jesus Kristus....as juo netikiu nes jokios kronikos ar jo rastai nera...bet kazkam tai naudinga:)

Indraja

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 1:37 pm

Kažkaip būtų keista, jei visa jo istorija būtų atsiradusi iš nieko. Apie jį raštų yra, tik lyg ne visai to laikotarpio, kol jis dar turėjo būti gyvas.

Naudą galima išspausti iš bet ko, tačiau pats mokymas nuo to gi neblogėja - jei nėra orientuotas vien į spaudimą. O krikščionybė, jei paskaitysi nors Naująjį Testamentą ir katekizmą, neatrodo skirta tam.

Juk religijoje (turiu omeny katalikybę) irgi tam tikrais klausimais nepripažįstamas proto įsikišimas. Tiesiog reikia tikėti ir viskas.


Zelazny veikėjas apie tai pasakė labai panašią į mano nuomonę... the difference between the unknown and the unknowable...

Toma

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 1:54 pm

Kaip mano brolis sako, lengviausia įbauginti tuo, ko neįmanoma paaiškinti. Kitaip tariant, religija gali būti neblogas įrankis valdyti. Tas pats, manau, gali būti pritaikyta ir tam, kas čia vadinama energija. Būtent tai norėjau akcentuoti, kai sakiau, kad kažkam gali būti naudinga neaiškinti tam tikrų dalykų. Mokymas, žinoma, nebūtinai nuo to turi nukentėti.

Indraja, o kokia ta nuomonė?

Alatar

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 1:54 pm

Eowyna Baltoji rašė: Pavyzdziui Jesus Kristus....as juo netikiu nes jokios kronikos ar jo rastai nera...bet kazkam tai naudinga:)



pirma,
susimazink paraseli,a...? ir avatara siek tiek maziukesni gal..voosss vossss...plyz..aciu

antra,
nera jo rastu ar apie ji rastu?nesupratau,ka norejai pasakyti tuom.. Jei apie ji nera tai,khem.. mazai skaitei.. o jei jo nera,tai dar IMHO nereiskia,jog jis neegzistavo juk bezdziones irgi neraso,bet odnako egzistuoja, Mindaugas nemokejo rasyti,bet vistik buvo toks,kaip ir dauguma kitu kunigaiksciu ir pan. ir t.t.

Indraja

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 2:38 pm

Indraja, o kokia ta nuomonė?


Nu kaip paraše - "I may submit to the unknown, but never to the unknowable" (tikiuosi, teisingai išsiverčiau ). Jei kažkas iš principo nepažinus, tai kai kurie žmonės keistai jaustųsi, jei turėtų tokiu dalyku tikėti ar dargi jausti jo atžvilgiu kokius nors jausmus. Dar viena priežastis, dėl kurios būna ateistai ir agnostikai.

Ellorion

Posted: pirmadienis balandžio 11, 2005 3:54 pm

beje kinijoj dauguma BUDISTAI...
Ten ne toks komunizmas kaip cccp ... šiek tiek skiriasi...

aš manau Jėzus Kristus egzistavo... Ne viena pasaulio religija jį mini. Musulmonai jį pripažįstai kaip kažkokį pranašą. Budistai taip pat apie jį teigiamai atsiliepia....

Buda pasirinko pažinimo kelią
Jėzus - meilės... (kitų religijų neminiu nes nedaug žinau)

Belieka išsiaiškinti kuriuo keliu tu nori eiti.
O visi Jėzaus mokymai tikrai yra kelias į gėrį... gal tik kai kuriais aspektais ten skiriasi ... bet nežymiai

Starlin

Posted: antradienis balandžio 12, 2005 5:20 pm

o tie visi netradiciniai judėjimai taip pat ne religijos, o netradiciniai judėjimai...sektos...


Beresnevičius irgi taip rašė. Apie New Age. Tada mane tai pakankamai užgavo, nes per New Age atradau šį tą naujo, kas mane ne tiek sukrėtė, kiek pakeitė požiūrį. Tačiau vėliau pati supratau, kad galiu išsisukti pakeisdama terminiją: taip, "religija" negalime vadinti visko. Kuo skiriasi religija nuo sektos? Man (asmeniškai man, niekam nuomonės neprimetu) religija - kažkas labiau institucionalizuoto. Yra "tikėjimas" - t.y. asmeninis požiūris, asmeninis santykis. Ir yra to tikėjimo sustruktūrinimas, susisteminimas. Va kas man yra religija. Ne mokslinis apibrėžimas, bet mano asmeninis "žodynėlis". Ten kur aukščiau apie komunizmą ir mokslą sakiau, atkreipkit dėmesį, tik sakiau apie tai skaičiusi, taigi tai nėra mano asmeniniai apmąstymai.

Galim net grįžti prie New Age. Ar žinot, kodėl "new"? Ogi du tūkstantmečius Pavasario Ekvinokcijos taškas buvo Žuvų žvaigždyne. Du tūkstantmečius Europa buvo ištikima krikščioniškai pasaulėžiūrai. Apie trečiojo tūkstantmečio pradžią, vos prieš keletą metų, Lygiadienio taškas perėjo į Vandenio žvaigždyną. Todėl kai kas tai vadina tarsi nauja epocha. Vėlgi - čia ne mano mintys, tik atpasakoju. Pati labai skeptiškai į astrologiją žiūriu. Bet jeigu pažiūrėsim neskeptiškai, galima net ir čia rasti atsakymą į klausimą apie naująsias dvasingumo formas - natūralu, formos keičiasi. Krikščionybė irgi kažkada buvo sekta. Pavojinga, persekiojama sekta.

Beje, dėl tų kinų: ar tikrai dauguma budistai? Čia lyg ir aš turėčiau geriau žinoti, bet, deja, nežinau. Jeigu ką, tai budizmas irgi nėra vienalytis. O kinų visokių yra. Ir, tarp kitko, pvz. Taivanyje (jie ne kinai, bet vis tiek tas regionas) ar tik ne ketvirta pagal dydį religinė grupė išpažįsta mums atrodantį keistą tikėjimą (ketinu ieškoti apie jį daugiau informacijos, nes man pasirodė įdomus) Yi Guang Dao - tai sinkretinis tikėjimas, suliejantis hinduizmą, daoizmą, budizmą ir dar velniai žino ką. Ir jis gyvuoja nuo XVII amžiaus! O pas mus sakytų - sekta... Nes neįprastas, keistas.

Ellorion

Posted: antradienis balandžio 12, 2005 8:00 pm
...
Kinijoj budizmas paplitęs yra...
šeip kiek žinau tai Vandenis vasario mėnesį o Lygiadienis geriausiu atveju galėjo pereit į avino žvaigždyną...
Iš tikrųjų religijų pasauly labai daug...
Vien iš Indijos kiek kilo (nors ten Įsitvirtinęs Induizmas, bet yra ir kitų ... )
tai va...

______________________________

Atsakymas į paskutinę žinutę:

Be abejo, religijų pasaulyje labai daug. Džiugu, kad yra žmonių, tai pastebinčių :) Nes pasitaiko nemažai tokių, kuriems viskas susiveda į didžiąsias - krikščionybė, islamas, budizmas, induizmas. O visa kita... Ką gi, "pagonys"...

Žinutė #172

Va kokį straipsniuką radau:
http://www.qedata.se/dr/naujieji_pagonys.htm (tik nervina šveplumas - galėtų ir pataisyti, gi jau ne 1998 metai).

***
Galim net grįžti prie New Age.
Teisingiau, galim ką nors aiškiau apie jį pasakyt. Paauglystėj tokį dalyką girdėjau ir turbūt iš jo pasekėjų minčių išsigraibiau šį tą apie emocingą bendravimą su gamta. Tačiau šiaip reiškinį įsivaizduoju kaip gana chaotišką ir, nors galėčiau išvardinti su juo siejamų dalykų, nepasakyčiau nei apibrėžimo, nei istorijos :? (Iš anksto pridedu, kad elfai kuklia ir tvirta nuomone nėra mistikai, njueidžistai ar pan. :D ).

***
Man asmeniškai universalistinės idėjos artimos todėl, kad pati savo požiūryje į pasaulį pastebiu kažkokį mišinį: man artima ne viena tradicija ir ne viena pasaulėvoka. .. . O jeigu visos staiga "ring true"? Kas tuomet?
Jei manyčiau, kad Dievas, jei jis yra, o taip pat kiti religijų teigiami dalykai (pomirtinis egzistavimas ir kt.), jei jie yra, yra tiksliai tokie, kaip juos įsivaizduoja kurios nors (nesvarbu - kurios) religijos atstovai, o kitų religijų išpažinėjų vieta pragare ar kitoje panašioje vietoje, kurią jiems paskyrė toji religija, tai tapčiau agresyviąja ateiste, ir nebebūtų jokių "jeigu" :lol: (savisaugos instinktas, of koz, bet visgi suveiktų ne kitu iš dviejų akivaizdžiausių būdų). Skirtingų religijų tikinimai, kad teisūs tik jų išpažinėjai, bet ne kiti, yra vienas iš pačių nemaloniausių jų aspektų pašaliečiui. O ekumeniniai judėjimai - vienas iš gražiausių.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #173

gal čia ne iš tos operos bet.
Senovės lietuvių tikėjimas (pagonybė) labai panašus į Induizmą...
Daug bendrų bruožų turi. ir manau kad visos religijos tiki į tą patį dalyką tik skirtingi pavadinimai ir skiriasi "paviršiais" o daugiau viskas tas pats.
[size=84][b]Žengiu žingsnį ir krentu į bedugnę, nors prieš porą sekundžių ten buvo Džomolungma.[/b][/size]

Žinutė #174

Yra toks pasakymas-žmonės negali netikėti. [ateistai nešūkaukit, vis viena jūs į kažką/kažkuo tikit] Kadangi pagrindinės vertybės per daug nesikeičia[meilė, pagarba etc bus aktualu visados], todėl ir visos religijos sukasi ant panašios minties, tik aišku išraiška skiriasi[ką mylėti, kam nusileisti ar gerbti]

Žinutė #175

Pasisakymas apie katalikybę, už kurį man sumokėjo 1000 lt. (rimtai)

Tema: Ar katalikybės plitimas Afrikoje yra susijęs su demokratėjimo procesu?

Katalikybės tapatinimas su demokratija yra viena iš didžiausių klaidų, kurias galima padaryti. Kad suprastume šią mintį pilnai reikia prisiminti istoriją. Krikščionybė savo kelią pradėjo kaip viena iš daugybės pogrindinių sektų Romoje. Ir pilnai įmanoma, jog ją būtų visiškai pamiršę, tik tuometiniams imperatoriams prisireikė priemonės, kuria būtų užtikrintas liaudies paklusnumas. Religija, kuri teigė, jog jei būsi paklusnus ir nesipriešinsi engimui žemėje, tai už tai tau bus atlyginta danguje puikiai tiko. Su katalikybės atėjimu buvo visiškai užgniaužtos graikiškosios demokratijos tradicijos, ir apie ją daugiau niekas negirdėjo dar 1000 su virš metų. Viduramžiai, kai karaliaus valdžia eidavo iš Dievo, ir prieštarauti karaliui reiškė atlikti šventvagystę, inkvizicijos laužai, karai su pagonimis vykdomi popiežiaus iniciatyva irgi nesiderina su demokratiškumu. Ką pirmiausiai padarė pirmoji demokratinė Prancūzijos revoliucija? Uždraudė religiją ir "išbuožino" kunigus. Kai Leninas pasakė, jog religija yra opiumas liaudžiai jis buvo teisus tų laikų Rusijos kontekste, nes caras buvo tuo pačiu ir stačiatikių bažnyčios galva, ir sukilti prieš jį reikštų sukilti prieš patį Dievą. Demokratinėse valstybėse bažnyčia ne šiaip sau yra atskirta nuo valstybės.
Nekenčiu rasizmo ir elfų

Žinutė #176

Hm, kažkas diplominį pirko?...
Tiesą sakant, niekada negirdėjau, kad katalikybė būtų tapatinama su demokratija (katalikas JRRT, tarkim, labiausiai mėgo monarchiją). Man ji su tuo nesiasocijuoja. Antra vertus, reikia pastebėti, kad katalikybė liberalėja, demokratėja (ar kaip tai pavadinti). Turiu omeny evoliucijos teorijos pripažinimą, leidimą moterims nors Šv. Raštą paskaityt per mišias ir panašiai. Taip pat reikia turėti omenyje, kad pas mus katalikybės atgimimas tikrai buvo susijęs su priešinimusi sovietinei ideologijai (kaip ir pagonybės atgimimas bei demokratijos siekis). Todėl, net jei pati katalikybė nėra iš principo demokratiška, Lietuvoje visos tos srovės susiliejo į vieną upę Atgimimo metu.

Ore - tikėjimą galima suprasti įvairiai. Atrodo, kalbi apie platesnį supratimą - apie dalyką, kuriame žmogus randa psichologinę atramą. Vajė, man tai, be kitų dalykų, nemažą gyvenimo dalį buvo fantastų kurtos menamosios tikrovės :lol: Bet kol kas kalbėkim siauriau, apie žmonių turimą pasaulio modelį ir Idėjos vietą jame. Net ir šiuo atveju kai kurie ateistai tiki. Kad Dievo nėra. Bet reik turėt omeny, kad ir jų būna visokių, žr. straipsnelį. Kita dalis ateistų netiki Dievu, bet netvirtina, jog jis yra arba ne. (Ten gerai paaiškintas ir agnosticizmas - agnostikas, t.y. atvirai nežinantis, gali būti ir tikintis, ir ateistas).
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #177

Kažkas politologų olimpiadoje laimėjo diskusijų konkursą.

O dėl dabartinės bažnyčios politikos, tai mano manymu tai prisitaikėliškumas. "Dievas sakė taip ir taip, bet kadangi šiuo metu žmonėms tai nepatinka, o mes nenorime prarasti klientų (tikinčiūjų), tai tarkim, kad Dievas taip nesakė, o jei ir sakė, tai mes to neperduosime."
Nekenčiu rasizmo ir elfų

Žinutė #178

Tomas :P rašė: "Dievas sakė taip ir taip, bet kadangi šiuo metu žmonėms tai nepatinka, o mes nenorime prarasti klientų (tikinčiūjų), tai tarkim, kad Dievas taip nesakė, o jei ir sakė, tai mes to neperduosime."
Atleiskite už neinformatyvumą, bet briedas čia. Prašymas į šitą žinutę neatsakinėti.
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Žinutė #179

Nieko nieko, atsakysim. Kol kas mandagumas dar "normos ribose".
Tai va. Bažnyčia pripažįsta reformų galimybę (nors šiaip dogmos, aišku, yra religijos pagrindas). Ji taip pat pripažįsta, jog Šv.Raštą ir pan. galima interpretuoti įvairiai. Yra net atskiros krikščioniškosios teologijos mokyklos, kurios akcentuoja skirtingus dalykus (ir jau keletą šimtmečių). Todėl apeigų ar kitų dalykų kitimai nėra kažkas neleistino pagal vidines žaidimo taisykles. Sakyčiau, tai rodo krikščionybės brandumą. Tokių procesų nebuvimas kuklia nuomone būdingas sektoms: yra Viena Tiesa juos valdyti, ir viskas. Antra vertus, Katalikų Bažnyčia tokiais populiariais žingsniais nepiktnaudžiauja, nesunku pastebėti, kad daugeliu klausimų jos nuomonė yra nekintanti (kad ir kokia keista ji būtų pašaliniams). Sakyčiau, tai padeda išsaugoti savitumą ir tokiu būdu padidina pasaulio įvairovę. O įvairovė - gražu, jei tik ji taiki.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #180

"kaip jūs manote ar rojus toks pat realus kaip kanarų salos?" paklausė pagrindinis herojus iš filmo "fotografuojant fėjas"...
aš manau ne.
[size=84][b]Žengiu žingsnį ir krentu į bedugnę, nors prieš porą sekundžių ten buvo Džomolungma.[/b][/size]