Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

mums,žinoma malonu diskutuot tokia plačia ir neišsenkančia tema..pridėsiu ir aš savo trigrašį:
kiekviena pasakyta nuomonė yra kartu teisinga ir kartu neteisinga..manau,jog jūs visi sutinkat,kad šiame pasaulyje(jetau ,net apie save ) mažai ką žinome išties..mes retai susimąstome apie tai, kodėl tokia tvarka, o ne kitokia,kodėl kažkas valdo, o kažkas yra valdomieji(nekalbu apie primityvius rėksnius ir individus minioje,kai proto nebelieka nė slieko dydžio),kažkam LEMTA būti ten,kažkam lemta būt ir gimt kitur,o kažkam yra lemta mirt ir t.t...daugelis dalykų dar yra už mūsų suvokimo ribų..iš dalies stengdamiesi tai paaiškinti paprasčiau,iš dalies trokšdami kažką garbinti,iš dalies stengdamiesi pateisint savo veiksmus (dar yra priežąsčių) mes kuriame religijas,tikėjimus,sektas ir pan...tai kokios jos yra blogos ar geros,sprendžiame subjektyviai,nes būdami paprasti mirtingieji trokštame apgint savo "tiesą",savo valdžią(čia apie šventikus,religijų vadovus ir iš dalies apie "Kristaus kančią")..bet ar susimąstome,jog šitiek dalykų negalime dar paaiškint??mes aišinam pasauliui tai ką mūsų manymų mąsto Dievas,dievai,bet ar patys bent suvokiame,o kas jis,jie yra??mūsų protas kolei kas dar nėra pajėgus suprast ir išreikšt(atskirų individų-gal )žodžiais(kas mano nuomone yra netobula forma kaip ir demokratija pavyzdžiui,bet geresnių už jas nėra..kol kas)
Jei kas dabar krapšto galvą ir bando įkirst apie ką aš čia kalbu 😉 ,sakau paprasčiau:
Jei yra kažkas,ką žmonių kalba mes galėtumėme pavadint Kūrėju,visa ko matu, pradžia,pagrindu(Dievu,Eru ir pan..),tai jis yra už m,ūsų suvokimo ribų,ir kad ir kaip bandytume jį paaiškinti ar suprasti,mums nepavyks,kadangi taip patys taptume..kūrėjais..o tai,manau-nėra įmanoma(tik nepradėkit apie klonavimą..tai tik kuklus ir atgrubnagiškas žaidimas palyginus su kūrėjo darbu).Net pačio kūrėjo mes negalėtumėme įvardinti žmonių kalba(tam geriausiai matyt tiktų entų),kadangi jis(ar jie ar bet kas kas mus supa-mes net nežinom tiksliai :shock: ) yra viskas,tai pati religija tampa tik žmonių mažieji žaidimai žaidimai...kita vertus TIKĖJIMAS juk turi daug teigiamų bruožų,ko vertas vien švietimas ir atvedimas žmogaus kuriam lemta pažint kažką į tam tikrą kelią. Tikėjimas gali atvest prie štai tokios diskusijos,o kas yra Dievas,kas yra kūrėjas..netinkintis tokius klausimus gali iškelt ir savo iniciatyva,bet tikimybė,jog taip įvyks,žymiai mažesnė..
bandyti priskirti kūrėją/jus kažkokiai konkrečiai sferai,net vien tik informacijos telkinio yra tik spėjimas(kuris kažkam vėliau gali tapti dogma,už kurios nesilaikyma gali nukentėt kiti..)..mūsų tikėjimas,jog yra "kažkas aukščiau",nepaaiškinamo irgi yra gana rizikingas,bet manau,jog tai yra vienas iš žingsnių(teigiamų),kurį žengė religijos paveiktas žmogus(čia apie bendrybę).
Kas liečia LOTR,tai Tolkieno knygoje ypač manau atsispindi lemties,likimo ženklai..tai kas lemta iš aukščiau,nepakeisi ir nepakreipsi,nes to nežinai išvis.Štai jums dar vienas panašumas su ŽK,kur likimo faktorius irgi yra be galo stiprus,tik ten jis yra įvardintas kaip "force"sferos įtakoje esantis elementas. Tolkieno knygose likimo faktorius be galo svarbus, ir nors jis retai įvardiją(vengia tai daryt) Eru,bet akivaizdu,jog jis yra ta pradžia ir visuma..manau,jei mums pavyktu suvokt Dievo/Kūrėjo esybę bent iš dalies,tai tikrai ne žodžių ar neišlavintų minčių pagalba..kažkodėl jaučiu,jog telepatija irgi yra per silpnas instrumentas..
gal tiek šiam kartui... 😉

Oi, jei jau apie likimą kalbam, tai reikia grįžt į pradžią ir aiškintis, ar tai - tik "susiklosčiusios aplinkybės", ar - "Plano dalis". Planų be planuotojų turbūt nebūna... Arba tai - Visatos tikslo buvimo pasekmė. Kaip minėjau, man priimtini tik tokie Visatos tikslai, apie kurių buvimą sužinoti iš principo negalim (nes mūsų lygmeny mums atrodo, kad jos veikimas ir evoliucija gali būti paaiškinti be Idėjos dominavimo). O likimą žmonės lyg ir galėtų stebėti, pastebėti, patirti... Taigi, jis man - nepriimtinas. Action - reaction, ir nieko gudriau nenoriu

Aš ir sakau - tikslas yra nuobodu. Jei kažkaip sužinotume jį, vis vien galėtume pakeisti, ir jis prarastų prasmę. O jei paaiškėtų, kad nuo mūsų jis nepriklauso, viskas vėl prarastų prasmę - galima būtų sedėti ir melancholiškai stebėti, kaip Visata juda tikslo link...
Nusišnekėjau... Viskas, dingstu.

Pasakysiu ir aš savo kuklų požiūrį ir nešdinuos iš čia:)
Nesu religingas žmogus, nors mane ir močiutės vaikystėje tempė į bažnyčią. Manu, kad tėvai ir močiutės neturėtų vaikams nuo mažumės kišti religijos, o leisti patiems pasirinkti.
Pati dabar plaukioju tarp ateizmo ir panteizmo, nes jie artimiausi mano pasaulėžiūrai. Aš pasakiau, hau.

Ash manau, kad panteizma galima surikiuoti tarp wisu religiju- jis visur tinka.
mociutes ir tewai gerai daro, kad tempia vaikus i bazhnychia, nes tai padeda religijai stiprinti, o religijos paprashchiausiai REIKIA.zhmonems tada paprashchiau gyventi, nes turi visad kam pasiguosti

Pasiguodžiu ir naminiams gyvūnėliais, o stiprybės prašau iš amuletų (žinai, padeda), o va tikyba mūsų šulėje...Švelniao tariant...

taigi,jei norime naujo žmogaus,prisitaikančio prie šio pasaulio(XXIa. iššūkiai) blogybių,jas peržengiančio bei įveikiančio bent dalį savo prigimties,reikėtų keisti švietimo sistemą,apskritai,vaikų auklėjimą.kurti naujas asmenybes. Vat temptis vaikus į bažnyčią..yra ir pliusų,yra ir minusų(kaip jau minėjau..),bet kalbant apie bendrą MOKYMĄ šiais laikais reikia kažko naujo..nešviežiena,jog šiuolaikinei visuomenei gresia kur kas daugiau ir rimtesnių pavojų nei ankstesnėm kartom( atominių bombų,teroristų,globalizacijų,nukultūrėjimo,orkėjimo ,nužmogėjimo, TV,interneto ir pan. problemos),tad mokyti,šviesti-žodžiai ypač svarbūs. naujas žmogus,galbūt net naujos evoliucijos pakopos individas galėtų kitaip pažvelgt į religiją,į atsakymų ieškojimą...

šio atsakymo ieškojimas egzistuoja tik dėl pačio paieškos proceso, o ne dėl rezultato, kurio neįmanoma rasti
Šiandien ryte Man
religija yra palengvinančios taisyklės tiems, kurie negali susikurti savų - tikėjimo. Man net to nereikia, išsiverčiu manydamas, kad visata atsirado atsitiktinai, neturi tikslo, yra laikina, sukurta man vienam, aš esu pats sau dievas (kūrėjas, valdytojas, viešpats) ir kiti man nereikalingi 😉
rytoj, o gal net šiandien vakare, manysiu kitaip, turiu tam teise - esu nesusiformavusi asmenybė...
o šiaip keista tema - tokia nusibodusi, tokia išsemta, kad labiau turbūt neįmanoma, viską ką mes čia kalbėjom, jau yra šimtąkart pasakyta kitų žmonių, taigi prieiname išvadą, kad visata ciklinė, linkusi kartotis, sluoksniuotis ir pan. . Jūsų realiam gyvenime nesupykina, kai paklausia ko nors apie religiją, ar apie dievą Juokingiausia, kai visi susipjauna, lyg patys būtų baisūs fundamentalistai, rėkia ant kitatikių, ir apsiputoja įrodinėja jiems vieniems suprantamas tiesas, o iš tikro jie yra niekas, vienintelis tikras dievas esu aššššš
Thanks me, jūs nesusipjovėt ir greitosios neprireikė

>o pagonys STABUS:azhuolus, zalchius it t.t.
nu su voliru viskas aisku - religinis fanatikas nieko nezinantis apie jokias religijas. ko gero net biblijos neskaites. Butent tokiais remiasi Stalinai, OsamosBinLadenai, Bushai ir kiti smegenu plovejai

>NE!!!SHI TEMA YRA VIENA ISH PACHIU GERIAUSIU SIAME FORUME, IR PABANDYK NUSLOPINTI MUSU DISKUSIJAS, TAI DAR KARTA UZHPILSIU TAVE VANDENIU!!!VISA!!!!

teko diskutuoti su vienu tokiu fanatiku pasinaudojant jo paties religijos dogmomis. kai tik jis atsimusa i vieta kuri priestarauja jo asmeniniams isitikinimams, jis gudriai sypsosi ir nutyli, o po to varo toliau lyg as nieko nebuciau sakes.
varyk i religiju foruma fanatike, bent jau orkams tu tikrai nebeidomus, net esti tokios zaraznos mesos nesinori
o kitiems siulau nekreipti i ta klouna demesio, jis yra tas sventasis kuri reikia garbinti, kuris ir uz Jezu yra sventesnis ir teisesnis.

nanebūtina taip tiesmukai ir grubiai, smeli (tiesa,juk tamsta orkas,visai pamiršau 😉 )
žmogus kalba taip,kaip supranta,sako tai,ką išmano..
šiaip jau pritarčiau,jog su įvairiais fanatikais be galo sunku kalbėtis,tačiau ne beviltiška visuomet gali įvykt lūžio momentas,tik reikia daug kantrybės ir pastangų. pažiūrėkit į paksininkus,arba kai kuriuos palestiniečius..taigi blogiu,pykčiu,neapykanta viskam pritvinkę pūliniai..jiems sakai argumentą,o jie jį taip išverčia,kad tik jiems patogu būtų,visiškai atsifutbolindami nuo bet kokių logikos normų..ir vis dėlto, tai dar nepabaiga..nepaisant to,jog šitoks emociškas fanatizmas įvairiomis formomis plinta po pasaulį(vahabizmas,kraštutimės dešiniųjų,kairiųjų,katalikų sektos ir pan.) ne be informacinių technologijų pagalbos, yra tiek vilties tiek noro bei galimybių tai stabdyti ir keisti..kaip jau minėjau-švietimas

Absoliučiai nesutinku, kad vaikams nuo mažumės reikia piršti religiją. man beveik nepiršo, bet buvau apkrikštyta (o klykiau spiegiau kaip pats velnias - matėsi, kad bedievė būsiu ), o mokykloje manęs niekas neklausė, ar aš noriu mokytis tikybos. man niekas nepasakė, kad tai, ką kalba ta moterėlė per pamokas, yra religija, ir kad kažkur kitur yra kitų tiesų. man tai buvo aiškinama kaip vienintelė suprantama tiesa. o kad taip nėra, supratau tik paaugusi. religija, visokie dievo įsakymai reikalingi tam, kad kontroliuotų žmogaus moralę. jei pasakysi, kad negalima daryti to ar ano, žmogus vis tiek darys. bet jei jis galvos, kad yra visagalis rūstus dievas, kuris jį stebi ir kuris jį nubaus, jei padarys tą "nuodėmę", žmogus stengsis jos nedaryti. todėl gal ne taip blogai, kad vaikus religijos moko, bet vis tik jaučiu, kad tai varžo mano, kaip save suvokiančio žmogaus teises. ir kai aš jau pati turiu savo moralines nuostatas ir jų laikausi be kieno nors (pvz dievo) priežiūros ir prievartos, man relgijos nebereikia. tada aš nebent savo dvasiai nuraminti (negalima visą laiką gyventi racionaliu protu) pradedu ieškoti ne moralines nuostatas prižiūrinčių reiškinių - šiaip reiškinių, užganėdinančių dvasią. taip ir atsiranda individuali religija.

>Prieš Didijį Sprogimą nebuvo nieko, nes nebuvo paties laiko
tas Niekas bent Blavatskajos veikaluose ivardijamas. Grubiai tariant tai kaip kiausialaste laukianti savo spermatozoido. o tada BUUUUM!!!

>IŠ KUR ATSIRADO DIEVAS

Dievas yra ~energiju~ sajunga, ~energijos~ negali buti blogos ar geros, taciau davus kuriai nors virsu (valdzia taip sakant) tai toji energija virsta tamsiaja arba blogiu.
Liko ~energijos~ kurios neieina i Dievo energiju sajunga. Stai sitas energijas ir simbolizuoja gyvate kaisiojanti savo sushikta obuoli. Kas liecia obuoli - tai jis ir buvos skirtas zmonems, tik reikejo palaukti kol prinoks, o neprinokes jis sugadino rugstine/sarmine pusiausvyra burnoje ir tada viskas prasidejo....

PS. exon - tavo minciu kryptis IMHO yra teisinga
beje ivedu termina "minciu kryptis" nes tera vienalytes tiesos.

*Trumpam sugrįžta Gollumas*
Exon rašo: Aš taip ir mąsčiau... Ir priėjau išvados, kad už viso to baisiai sudetingo pasaulio turėtų būti kažkas. Nei geras, nei blogas, tiesiog Dieviškas ir nesuvokiamas. Aš Ji gerbiu, bet negarbinu, nes nematau tame prasmės, manau, kad tas garbinimas kur kas labiau reikalingas žmonėms nei Dievui.

Pagal tave - kažkas pardėjo viską iš neturėjimo ką veikti. O paskui nusispjovė ir paliko likimo valiai: "žinokitės"? Argi abejingas savo kūriniui gali būti Dievas? Juk kurdamas jis turėjo kažkokią viziją. Nes jei nežinai "kam?", tai ar verta pradėti?


PONAS GOLUMAS

neikaisiosk savo pagaliu i musu ratus
jei turesi/turi vaika tai matyt suprasi jog butu saugiau ir geriau ta vaika visa gyvenima laikyti vystykluose ir nesioti ant ranku. tada jis nenukristu, nesusizeistu, neprikrestu eibiu ~nuodemiu~
bet nei tu kaip tevas nenori kad tavo vaukas mazinai butu bejegis ir vaikas nenori buti susvystytas. ar supranti?

Smėli, tik orkai pradeda savo vaikus be tikslo.

man atrodo, dievas yra žmogaus susikurtas idealas (bet ne toks, kurio reikia siekti, nes pats dievu netapsi), įgyvendinantis per amžių amžius susidariusias tiesas. masinės religijos tą dievą turi suformuotą iš ankščiau, bet kai taip keičiasi pasaulėjauta ir šiaip gyvenimo būdas, suformuotasis dievas pradeda nebeatitikti realybės ir žmogaus poreikių (ypač kai įsikiša mokslas).
aš asmeniškai esu baisi individualistė, todėl niekaip nepriimčiau to kitų sugalvoto (danguje apgyveninto) dievo, nes tai būtų tarsi aš perimčiau svetimą nuomonę, svetimas tiesas. kaip Mačernis rašė: "neatimk iš manęs teisės klysti, dieve". norisi išsiaiškinti, kas kur ir kaip yra, kodėl viskas taip ir anaip, kaip pasaulis ir gyvenimas atrodo ir kas tai yra iš tikrųjų - viską išsiaiškinti pačiai. nuo nulio. vis tiek visos religijos teigia daugiau ar mažiau tą patį, tik perteikia tai kitais būdais. tarsi žiūrėtum į nušlifuotą deimantą. pro kurią sienelę pažiūrėsi, matysi tą oatį, tik iš kitos pusės - žmonijos per amžius sukaupta išmintis. gaila, kad ji kartais iškreipiama (prasideda džihadai, fanatikai žudo nekaltus žmones, viduramžiais - inkvizicija, kitos baisybės).

Taigi, religija
Dabartinė Lietuvos, o ir visos Europos religija atsirado Romos imperijos laikais, kai imperatoriai ieškojo būdų suvaldyti liaudį, o toks tikėjimas pilnai atitiko jų norus, nes skelbė susuitaikymą, nesipriešinimą ir nuolankumą "atgręžk kitą skruostą". Turėdamas religijos paramą imperatorius galėjo ramiai daryti ką nori. Per kokį tūkstantį metų tai tapo tradicija. Kai Leninas sakė "Religija yra opiumas liaudžiai jis buvo teisus, bet jis turėjo omenyje tuometinę Rusiją. Stačiatikių bažnyčios galva tuo metu buvo pats caras, todėl bet koks sukilimas prieš valdžią būtų ir sukilimas prieš religiją, štai kodėl komunistai taip aktyviai kovojo su bažnyčia. Budizmas - elkis tinkamai, paklusk valdžiai, ir kitame gyvenime tu atgimsi kuo nors geru, tegu tavo reinkarnacija būna nesuteršta. Tas pats minios valdymas, tik kitais būdais.
Aišku, dabar religijos jau prarado šią prasme (beveik), bet jei jos buvo sukurtos kaip valdymo įrankiai, tai ar galėjo per tuos tūkstantmečius atsirasti Dievas - aš taip nemanau. Dabar visos religijos - tai tik savo prasmę praradusios tradicijos, moralinių normų rinkiniai, kurių visi laikosi įsikabinę.

Smeliuk, tu geriau nenervink, nes pradeda atsibost

Jei tau trenkė per dešinį skruostą, atsuk kairijį-žandikaulis atsistatys į vietą.

Jei tau bando trenkti per skruostą - ginkis ir neleisk artimajam padaryti nuodemės

Apie tą kitą skruostą... Galima trenkti atgal (nerekomenduotina, nes tai pirmas žingsnis kraujo keršto link, manau, nereikia aiškinti, kas tai yra, ar ne, Volir?); galima atsukti kitą skruostą, o galima tiesiog sulaikyti trenkiančiojo ranką.
Kaip supratote, dabar kišiu čia savo subjektyvų trigrašį.
Man susidarė įspūdis, kad daugumos priešiškumas religijai- tai asmeninės laisvės siekimas. Iš esmės tai gerai, tačiau jei žmogui laisvė tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu, jo idee fix... Toks asmuo tampa nuosavo siekio vergu ir, atmesdamas bet kokias JAU SUKURTAS elgesio normas (tai blogis, nes ne aš tai atradau ), galų gale susipainioja savo paties ieškojimuose.
Jei visi pripažįsta, kad religija- tai kažkoks konkretus elgesio normų rinkinys, tai man priimtiniausia lieka krikščionybė. Nes ji tiksliai išreiškia MANO įsitikinimus (patikėkit, savo laiku mėčiausi tarp budizmo ir pagonybės, ir dar ko tik norit... ieškojau, taip sakant, savęs). Tos tiesos, kurias radau pati, idealiai sutampa su katalikišku požiūriu į gyvenimą. Tai kodėl turėčiau neigti katalikybę, tuo labiau, kad ji yra ESTETIŠKA religija (atlaidų margumynas, mielos giesmės, etc...)?
Tai tiek apie religiją. O TIKĖJIMAS- tai jau visai kas kita.