Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

Kaip praktikuojantis ateistas sakau:
-Liūdna čia pas jus, visi opiumo liaudžiai apsirūkę.

Matau, daug postu padaret, kol ash nesikishau.Jei apie talismanus-
sutinku su Elfhild nuomone-as pats turejau toki talismana- is pradziu as juo tikejau- tikejau jo galia, bet veliau mano tikejimas mazejo ir jis pradejo nebeveikti, dabar jis guli mano stalciuj...

Del talismanu, tai girdejau, kad jie veikia tik viena karta, po to juos reikia pakrauti. Kaip, nezinau.

o cia straipsnelis apie Tolkiena Katalika, ir ZV. http://www.lksb.lt/a/2cnt.view/123.1-=(87799989

Prašyčiau apie talismanus ir kitokias magijas kalbėti tik vėl atrakintoj ir pervadintoj į "Keistus dalykus" gijoj. - Chamūlas.

>Na, nežinau kaip jūs, bet aš tikiu ankstesniais gyvenimais (atleiskit krikščionys, bet kiekvienas į Dievą tiki savaip).


kas liecia krikscionis tai reinkarnacija apie 1000 musu eros metus uzdraude kazkoks popieziukas Pijus kazkelintasis
tikri kriskcionys giliai dejo ant popieziuku nes Dievas yra svarbiau uz juos

juolab kad ir biblijoje minima kad Dievas pazadejo zmogui amzina gyvenima, o tai arba reinkarnacija arba tai ka mes dabar darome yra negyvenimas

neidomus krikscionims durnas tamsiuju amziu popieziukas

Tai kad ne visai. Pagal krikščionišką doktriną, kiek aš ją suprantu, paprasčiausiai yra gyvenimas dabar ir gyvenimas po mirties (pragare arba rojuj, skaistykla įvesta viduramžiais). Hinduizmas žiūri į gyvenimą, kaip į apskritai laiką daugiau kaip į ciklinį procesą. Kaip tik rašiau darbą apie universalios religijos idėją, todėl skaičiau Toynbee ir Ikedos (tokių dviejų filosofų, komparatyvistų) dialogus. Toynbee pabrėžia esminį skirtumą tarp krikščionybės ir hinduizmo: krikščionybėje tikima kūrimu ex nihilo, "genuine novelty", taigi siela atsiranda pastojimo momentu ir gyvuoja po mirties. O induizme siela egzistuoja prieš pastojimą, gyvenant ir po mirties.

Visiškai teisingai, Smeli. 😉 Ir aš tikiu reinkarnacija. Įdomu būtų sužinot, kuo buvau praeitame gyvenime... Man kažkodėl atrodo, kad žiurkėnu . Ir aš giliai įsitikinusi, kad žmonės kilo iš žmogbeždžionių per evoliuciją 😉 . Ir kad Dievas Žemės nesukūrė. (nes sukūrė Valarai! juokauju) O sukūrė jis Tai Kas Buvo Prieš Visatos Atsiradimą (na, prieš Didijį Sprogimą). Niekas gerai nežino, kas buvo!! Niekas iš nieko neatsiranda... Pala, bet ir Dievas taip ssakant, iš niekur atsirast negalėjo!! Mėnesio klausimas smegenų skausmui: Iš kur atsirado Dievas Tėvas?? (ir tuo pačiu, kas sukūrė Iluvatarą? 😉 )

aš manau kad Dievas nėra kažkoks asmuo... tai yra energija..

čia kiek girdėjau neseniai įrodė kad egzistuoja kvarkai . pačios mažiausios dalelės. lyg ir nobelio premija gavo...ir dabar aiškinas iš ko tie kvarkai sudaryti. ir vienoje laidoje šnekėjo kad GAL tai yra kažkokie virpėjimai( tai dar neaišku tik hipotezė.)

ir aš tikiu kad yra tik energija ji yra visur . yra vien tik ji.
ir ji virpa. ir kuriose vietose virpa susidaro visa tai kas DABAR yra aplink mus. o kur nevirpa ten nieko nėra, tuštuma, kosmose...

ir iš vis visi tikėjimai vienodi. siekia to paties (aš nekalbu apie sektas) jie tik paviršutiniškai skiriasi... kai kuriom doktrinom ir pan... bet visi veda į tą patį ir visi tiki tuo pačiu - pomirtiniu gyvenimu.

žinau kad tai kažkam nuskambės kvailai bet... tai mano nuomonė.

Niekam neskamba kvailai. Bent jau man. Būtent apie tai kaip tik rašiau darbelį. Kai kurie Tai vadina Absoliutu, Dievu, Aukščiausiaja Realybe (ultimate reality). Ar esi girdėjęs apie sferų muziką? O gal netgi apie Aradijos raganų legendą: kaip Deivė suka ratelį? Jeigu ne, pasidomėk. Yra labai gražių mitologinių "virpėjimų" apipasakojimų.

Starlin rašė:Ar esi girdėjęs apie sferų muziką? O gal netgi apie Aradijos raganų legendą: kaip Deivė suka ratelį? Jeigu ne, pasidomėk. Yra labai gražių mitologinių "virpėjimų" apipasakojimų.

Ar galėčiau paprašyti platesnės informacijos? Žinoma, jei turi arba gali nesunkiai iškapstyti

Jei kam įdomu, pagal krikščioniškąją doktriną reinkarnacija yra neįmanoma, nes Dievas pažadėjo Antrąjį Atėjimą (Kristaus) Pasaulio Pabaigoje (ne, ne Dagor Dagorath, bet kažkas tokio... Visi nuo JRRT 'šperinasi' idėjas ), kai visų žmonių sielos bus sugrąžintos į savo kūnus, ir visi kūnai atgaus savo sielas. O jei viena siela būtų gyvenusi keliuose kūnuose, tai būtų nebeįmanoma.
Turbūt nereikia aiškinti, kad aukščiau išdėstytomis mintimis visiškai netikiu

o stai cia ir prasimusa setonizmas
nes kunai turetu buti maziau svarbus uz siela

turint omeny kad zmones yra Dievo tvariniai sukurti pagal jo atvaizda
seka isvada kad pasaulio pabaigoje sielos taps artimos dieviskajai energijai ir nebereikes ju tobulinti tokiais metodais kaip baisus invalidumas maras raupai ir pan.

o tu sakai kad visi berankiai bekojai akli raupsuoti issigime vel is naujo tures kenteti???

tai sielos atgaus kunus tokius kokiu norejo Dievas savo vaikams o ne supuve kunai vel ikalins sielas

ir vel sugrizkim ptie ro kad evalngelijoje pagal Toma reinkanacija minima tiesiogiai o kitose uzuominomis
ir belieka tik priimti Dievo valia arba tiketi dark ages laikais gyvenusio popieziuko Pijaus kazkelintojo sukurtomis doktrinomis

kas svarbiau Dievas ar Pijus kazkelintas?
choose Pijus and next will be Lucifer

o tai jei kūną sudegina?

o apie aradijas bei sferų muziką tai negirdėjau

gal gali konkrečiau?

Iš tiesų nėra logikos, nes kūnai suyra per tiek metų, be to, jie yra laikini ir netobuli, o kai kurie žmonės po mirties kremuojami.

Nepamirškim, kad per daugybę metų Biblija keitėsi ir joje atsirado visokiausių neatitikimų.Bet to, juk nereikia ten visko pažodžiui suprasti.

Kalbant apie visas tas daleles, mes net nežinome kur ir kas esame. Gal ir atrodytų primityvu, bet gal esame molekulės ar tie kvarkai ir sudarome didžiulę visumą visame ...

Pritariu visiem išskyrus Laiqualasse 😉 . Mano giliu įsitikinimu kūnai yra niekas. Tik apvalkalas. Ir nė velnio jisai nereikalingas, nebent norint mmm sąveikauti su žmonėm, tebeturinčiais kūnus . Siela yra viskas kas tu esi. Kūnai po mirties per daugelį metų visiškai suyra. Abejoju, ar po Pasaulio Pabaigos kūnai bus reikalingi, jei visi žmonės juos praras, liks tik sielos... Mmm... Šimts balrogų, nemoku išsireikšt . Kiekvienas tikėjimas yra kitoks, bet nemažai yra bendro... Manau, tikėt galima tik tuo, kas bendra 😉 .
Dėl reinkarnacijos... Koks siaubas apima pagalvojus, kad vistiek privalėsi iškęst tą metą, kai Saulė sprogs ir sudegins Žemę, ar ją įtrauks juodoji skylė ... Net jei prieš katastrofą nusišautum, vistiek atgimtum ir... Brrr.
PS: Kas nors esat bandę prisišaukt dvasias??..
PPS: O kas yra už visatos krašto? 😉

>PS: Kas nors esat bandę prisišaukt dvasias??..

nafig mums tas Sauronas?

>PPS: O kas yra už visatos krašto?
kita visata

Aš su pora draugų kažkada bandžiau dvasias pasikviest. Nu žinot tą išvietimo formą, kai ant lapo nupieši akį ir surašai skaičius ir raides ir virš lapo laikai adatą ant siūlo. Iš pradžių buvo visai nieko, bet paskui "dvasia" klaidingai į vieną klausimą atsakė ir mums atsibodo. Va
O šiaip reinkarnacija yra gėris. Kitam gyvenime norėčiau būt laukinis žirgas

Lady-aš jau buvau.

Beje, aš vakar žiūrėjau laidą.Viena mergina KETVERIUS METUS bendravo su dvasiomis Sakė, jie buvo jos draugai.Matė ateitį, patardavo, ar ruoštis atsakinėti šulėj, kur yra pamesti daiktai.Ir neklydo.Paskui jie pradėjo išsidirbinėt namie-trankyt daiktus ir t.t.Net labai stipriai ir ilgai.Ne tik naktį, tačiau ir dieną.Išgelbėjo juos tik profas šitoj srtity, bet tik su dideliu vargu jam pavyko išvyti dvasias.Jų buvo ne viena, o visos šešios.

Asmeniškai aš visai tikiu dvasių iškvietimu.O tuo, kad galima taip prisidaryti bėdos.Vienąsyk mano brolienė man pasakojo, kaip ji su draugais kvietė dvasias, ir tada pradėjo judėti paveikslai....
Galima ir netikėti, galima ir pačiam išbandyti ir paskui arba girtis"matai nieko nenutiko, nesąmonė tos tavo dvasios"arba prisidaryt bėdos, prisišaukti patį šėtoną.

Tarkim, dvasiom vieta čia, nors šiaip spiritizmai tiktų prie "Keistų dalykų"...

Kad, iškvietinėdami dvasias, žmonės gali prisidaryti bėdos - visiškai pritariu. Galima ginčytis, ar jie ten tikrai dvasią išsikvietė, bet aišku, kad jautresnis žmogus tokių seansų metu gali gauti rimtą psichinę traumą. Ne veltui krikščionybė visokius tokius dalykus smerkia. Siūlau nebandyti. Galima sakyt "Netikiu, tik žaidžiu", bet tai nebūtinai apsaugos. Neseniai susilaukiau prakeikimo iš turbūt girtos vidury gatvės šūkaujančios paauglės - ir tikrai gana nejaukiu buvo, nors likimais netikiu, o prakeikimai, kuklia nuomone, veikia tiek, kiek leidžia prakeiktojo psichika. O manoji Silo paveikta Tai ką kalbėti apie tikrai tikintį dvasiomis, kuris mano, kad kokia pikta dabar pas jį apsilankė?

Šiaip, norint tikėt dvasių iškvietimu, reik tikėt, kad jos egzistuoja be kūnų. T.y. : 1.Tikėt, kad jos egzistuoja be materialaus nešiklio (netikiu...). 2.Tikėt, kad jos turi mums dar nežinomus materialius nešiklius (netikiu, bet, jei tik jų buvimas bus įrodytas moksliškai, persigalvosiu). Norint tikėt reinkarnacija, irgi reikia tikėt vienu iš minėtų dalykų... Nors šiaip asmeniškai neturiu nieko prieš - gyvenimas Žemėje man dar neatrodo tokia kančia, kad norėtųsi greičiau nuo jo išsivaduoti (budistai, induistai kaip tik siekia nutraukti atgimimų ciklą). Būčiau kokia pušele, oščiau prie ežero, lietuj mirkčiau, o vasarą sakais kvepėčiau... Įsikūnijimas medyje po mirties būdingas senajam mūsų tikėjimui, bent jau kažkuriuo jo raidos periodu. O nerimauti dėl Žemės nebūtina - gal žmonės tada gyvens kitur, o gal bus galima reinkarnuotis į kokį ateivį.

O ta sferų muzika - ta, kuri graikų? (Kaipgi, Ainulindalę skaitant, ją atsiminti ne itin sudėtinga...).

O kuo, geriau pagalvojus, reinkarnacija skiriasi nuo senos geros kitų tikėjimų mirties? Juk naujas 'reinkarnatas' neturi savo praėjusio avataro atminties, patirties - viso to duomenų masyvo, kuris sudaro asmenybę. O jei jis neprisimena nieko apie buvusius gyvenimus - vadinasi, jis gyvena savo pirmąjį.

Dėl dvasių iškvietinėjimų pritariu Indrajai. Dvasios, šmasios...įsikalbėjimas - rimtas dalykas, ir nėr čia ko žaisti su tokia sudėtinga sistema, kaip žmogaus smegenai.

Pamenu, kažkada skaičiau tokį neblogą apsakymą apie prakeikimus: tam, kad jie veiktų, būtinai reikėjo, kad auka žinotų apie tai. Labai logiška išvada, IMO.

[quote=" JRRT "Morgoto žiede" "] It is therefore a foolish and perilous thing, besides being a wrong deed forbidden justly by the appointed Rulers of Arda, if the Living seek to commune with the Unbodied, though the houseless may desire it, especially the most unworthy among them. For the Unbodied, wandering in the world, are those who at the least have refused the door of life and remain in regret and self-pity. Some are filled with bitterness, grievance, and envy. Some were enslaved by the Dark Lord and do his work still, though he himself is gone. They will not speak truth or wisdom. To call on them is folly. To attempt to master them and to make them servants of one own's will is wickedness. Such practices are of Morgoth; and the necromancers are of the host of Sauron his servant.
Some say that the Houseless desire bodies, though they are not willing to seek them lawfully by submission to the judgement of Mandos. The wicked among them will take bodies, if they can, unlawfully. The peril of communing with them is, therefore, not only the peril of being deluded by fantasies or lies: there is peril also of destruction. For one of the hungry Houseless, if it is admitted to the friendship of the Living, may seek to eject the fea from its body; and in the contest for mastery the body may be gravely injured, even if it he not wrested from its rightful habitant. Or the Houseless may plead for shelter, and if it is admitted, then it will seek to enslave its host and use both his will and his body for its own purposes. It is said that Sauron did these things, and taught his followers how to achieve them. [/quote]