Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

del balanso sakyc, turetu buti tep,kad maximalus laiminguju sk. galetu sudaryti daugiau alternatyvu(patys budami laimingi) butent tam nedideliam procentui(kuo mazesnis!) nelaiminguju...Alternatyvos-moralines,materialines etc. nereiskia,jog nelaimingieji butu uzciaupiami beskonio meduolio gabalu,taciau sudarytu geriausia is visu blogu galimybiu.50 ant 50 balansas netinka,galu gale terminas ''kuo daugiau'' yra neribotas laiko bei erdves prasme. Jis tobulintinas tik tose ribose,kurias minejome-protas,morale etc.T.r.,kad kuo daugiau nera absoliuciai begalinis terminas,kadangi zmogaus prigimtis pasiekusi tam tikras ribas yra linkusi issigimti (the dark side of the force xe xe ),kaip beje ir zmogaus fizines savybes (tarkime,pasiekes 10-12 G perkrovu riba net pats geriausias lakunas netenka samones...); Tai velgi nereiskia komunizmo ar pan.,nes kaip jau minejau reason turetu veikti kartu su moral reason,an ir zinoma paciu utilitarizmu. Kitaip tariant, protinga butybe yra ta,kuri gavusi nauda(ir zinanti,jog ne viena gavo,o kartu yra ir nemazai negavusiuju...) gali dalintis savo nauda,patirtimi bendram labui,tai yra protinga bendraja prasme,nes ziurint bent is minimaliai egoistiniu poziciju tai yra visiskai kvaila
kas del rytu itakos,tai proceso svarbos klausimas(bei is to isplaukianciu moraliniu pasitenkinimu visumos+teigiamas rezultatas),kiek zinau yra gan aktualus bent jau tam tikrose srityse

Na tai tataigi, kad galima visokių teorijų ir išvedžiojimų apie tą balansą išvesti - bet bent jau kai mum tada mokykloj aiškino, tai apie pačių utilitaristų tokias teorijas nieko nepasakė. Todėl man jie ir nepatiko. Jų pagrindinė tezė pasirodė ištraukta iš oro, nepakankamai pagrįsta. Na, nepriimtina man utilitaristinė moralė...

Dėl Rytų (čia gal ir nenukryptemė vis tik, o "apie kitką"): visų pirma, sunku kalbėt apie "Rytus" kaip tokius, bet tiek jau tos. Pakalbėkim apie kinus. Procesas jiems vyksta visada, o tokio dalyko kaip galutinis rezultatas, galima sakyt, nėra (nepriimkit už gryną pinigą, galiu ir nusišnekėt!). Pažiūrėkit į jų paveikslus: neužbaigti, plaukiantys, besitęsiantys (ilguose ritiniuose)... Todėl, kad jeigu pasakytum, kad kažkas jau pabaigta, tai reikštų STOP, mirtį ar kažką panašaus. Nuolatinė kaita yra pasaulio esmė. Va kai kalbam apie utilitaristus, jie mini rezultatą, procese palikdami daug vietos tikslas-pateisina-priemones tipo požiūriams. Į procesą jie dėmesio kreipia mažai. Tačiau juos kritikuodama aš nebandau paneigti rezultato buvimo, tik noriu atkreipti dėmesį į tam tikrą jų požiūriui būdingą bruožą - taigi sakyti, kad mano požiūris kuo nors siejasi su Rytais būtų ne visai tikslu, nes apie galutinį rezultatą bent jau kinai nelabai norėtų šnekėti.

na, matyt, kinus as ir turejau omeny,taciau tik kita prasme kalbant apie procesa (emmm tikrai ne paveikslu ar pan ...nors ir procesu to neapsivercia liezuvis vadinti,bet cia-tebunie)...Kita vertus;kad ir valgio pvz. Svarbu ne kiekis,o pats procesas (taigi siuo atveju taikoma ir kitoms rytu tautoms)-gardziavimasis,ragavimas,skoniu ivairoves pajutimas(priedai,padazai etc.). Zinoma rezultatas juk irgi svarbus-numalsinti alki... Tad ne visada Kalbant apie utilitarizma,manau irgi uzsiminiau,jog ne be trukumu tatai yra 😉 Bet butent tas galutinio rezultato siekis bei jo suvokimas ir yra didziausias gincu objektas-as tarkime,mielai galiu tenkintis procesu bei rezultatu juos derindamas galu gale vadovaujames tiek protu,tiek jausmais

Apie tą skanavimą tu man priminei, kad mačiau savo dėstytojos straipsnį būtent apie skanavimą kinų kultūroj Reikės paskaityt progai pasitaikius. O paveikslai ir maistas labai susiję. Visa tai yra kultūros dalis. Tiek paveikslas, tiek valgymo procesas remiasi į socialinę-kultūrinę terpę, kurioje dailininkas/valgytojas išaugęs. Kita vertus, mėgavimasis valgymo procesu tikrai nesvetimas mums, europiečiams. Na, gal ne mums, bet pvz. kokioj Prancūzijoj man iki gyvo kaulo nusibosdavo laukti, kol prancūzų šeima baigs valgyti pačią paprasčiausią vakarienę

Apie rezultato ne/buvimą išties įdomu pasiginčyti. Aš neturiu jokios nuomonės šiuo klausimu... Bet čia juk yra paradoksalu: kai pasiekiamas vienas rezultatas, iš jo kyla kitas procesas: ar kada būna galutinis rezultatas? Norom nenorom prisimeni Aristotelį ir jo materiją, ieškančią tobulos formos. Kai žiemą per egzaminą tą pasakiau, dėstytojas paklausė, o kas bus, kai materija tą formą suras. Pasakiau, kaip buvo konspektuose parašyta: materija nusiramins. Tuomet dėstytojas iškėlė mintį, kad materija vėl galės būti išjudinta kito Pirmojo Judintojo - taigi procesas tęsis... Čia panaši problema į Visatos begalinumą. Ir plėtimąsi, be abejo. Tik va, kažkaip rezultato ne/buvimą kvestionuoti natūraliau nei proceso ne/buvimą. Ar yra toks dalykas kaip procesas? Kodėl šiuo teiginiu taip sunku suabejoti?

megavimasis procesu nesvetimas zmonems apskritai 😉 ,taciau skirtingos kulturos,mentalitetai ir pan. skirtingu procentu megaujasi. Tarkime rusai gali megautis srebdami degtine is buteliu,nes jiems tai kelia malonuma(neabsoliutinu!). Megavimasis nereiskia gardziavimosi paciu gerimo skoniu,kaip tai darytu galbut tie patys prancuzai,bet daugiau procesu,i kuri ieina gebejimai pademonstruoti savo sugebejimus isgerti daug,gebejimas dziaugtis stiprumu bei girtumo pojucio stiprejimu,taip pat galimybe bendrauti lengviau ir atlapasirdiskiau 😉 Stai prasom jums ir malonumo procesas,kuris tam paciam prancuzui gali baigtis po keliu gurgsniu,ir jis to nesupras,nes 1)bus visiskai atsijunges2)papr. skirsis mentalitetai...
Kas del vakarienes,tai man siuo metu nenusibosta tai daryti,nes butent tai ir daryti...tame izvelgiu naudos-juk valgymas tai yra bendravimas,o bendravimas tai ir skirtingu kulturu pazinimas(siaip smalsu bei idomu) ir gal gale tos pacios kalbos lavinimas(kas yr svarbu!). Isimtys taikytinos tuomet,kai skubi,esi pavarges etc.Beje,puikiai zinai,jog ispanu vakarienes dar ilgesnes 😉
kas del rezultato nebuvimo,tai jo nebuties suvokimas,manau yra toks pats,kaip ir platut platutele pacios laimes suvokimo savoka...jei imame ''kuo daugiau laimes,kuo daugiau zmoniu'' tai laimes nesuvokiame kaip pasisotinimo papr. maistu. Kita vertus, zmogaus reason turi tam tikru bendrumu,kuriu jis vistik daznai nesugeba pasiekti del per dideles jausmu bei kitu pasaliniu tuo momentu veiksniu faktoriaus. Zmogus tikrai gali buti patenkintas ir laimingas ne tik individualiais matais matuojant,bet ir bendrai imant. Kitaip sakant pasiekus individualia laime (bent jau taip manant!) liksi didele dalimi patenkintas ligi savo dienu pabaigos,reikalas tik tas kada tai suvoksi dauguma tai suvokia vien tik senatveje,pries mirti arba blogiau-per anksti(aukstai kiles zemai krisi). Galutinis rezultatas nera tobula forma,o tik nuolatinis ir nepaaiskinamas jos siekis,nes utilitaristai nesako ''tobula laime'',jie sako ''maximali laime'': Maximali laime paremta sveiku protu bei moraliniais principais galbut skamba kiek idealistiskai,taciau bent jau man kazkiek priimtina. ''Procesu'' suabejociau tuomet,jei tai butu fikcija,pamegdziojimas. Siaip ar taip ''procesas'' turi viena neigiama savybe-jis nusibosta

Bet maksimali laimė tam tikra prasme reiškia proceso pasibaigimą... arba priešingos krypties proceso pradžią. Prisiminiau paraboles.

Apie prancūzų vakarienes: o man tada buvo dvylika metų, ir jie visi tauškė prancūziškai

su prancuzais dabar jauciuosi panasiai,nes angliskai nesneka niekas,net suva su dviem katinais -neinformututele
ne,ne!maximumas nereiskia proceso pasibaigima,tai daugiau perejimas i kita lygi,kai lieka daug laiko apmastyti ka pasiekei ir kurlink eiti toliau.Kaip jau minejau,maximuma ir taip sunku pasiekti,nes daznai tai tera fikcija,isivaizdavimas,isitikinimas(juo labiau,kai aplink gausu pagundu).Po maximumo pasiekimo sokame i nauja kokybes suoli ir gebame atskirti fikcijas nuo tikroves,pavirsinius vandenis nuo gilesniu,t.y.galime lengviau ir daugiau duoti kitiems,suprasdami;jog taip savyje auginame zmogiskuma bei rauname pavydo ir kitokias piktsaknis...Sitaip savyje galime iveikti daugiau neigiamu savybiu,nei tie,kas nepasieke laimes maximumo,nes jie pirmiau susirupine,kaip ja pasiekti...Galu gale laime reikia ir saugoti, ir islaikyti, ir pan. Kodel tarkime sekmingoje imoneje nenutruksta darbas?imone ''uzkale'' gero pinigo,ivykde planus,galbut virsijo,kitaip sakant pasieke maximuma,o gal net ir tiksla...naturaliai,paskatinta sekmes imone daugiau investuos ir pan.,bet dirbs toliau,nes tai reikia ir saugoti ir palaikyti. Del imones ankstesnes veiklos galbut nukentejo kokie nors medeliai ar zvereliai kitame pasaulio kampe. Imone gali investuoti i saugesne gamyba,modernesnes technologijas,kurios garantuotu ta pati arba auganti pelna bei kartu nedarytu tos ankstesnes zalos. Tai,zinoma,yra velgi daugiau idealistinis poziuris,bet juk cia filosofija
😉

nepaaiškinama, koks turi būti balansas tarp gavusiųjų naudą po veiksmų ir nukentėjusių nuo veiksmų nuostuolių, kad laimė būtų pasiekta moraliai ir maksimaliai.

Kaip koks? Juk ta "laimės suma" ir skaičiuojama, pridedant ir laimę su ženklu +, ir laimę su ženklu - (nelaimes). Kuo daugiau laimingų, kuo mažiau nelaimingų.

Apie rezultato ne/buvimą išties įdomu pasiginčyti. ... Tik va, kažkaip rezultato ne/buvimą kvestionuoti natūraliau nei proceso ne/buvimą. Ar yra toks dalykas kaip procesas?

Įrašykit vietoj žodžio procesas žodį darbas, ir taps akivaizdu, jog darbo visada yra, o rezultatų - ne visada. Be to, pasiekti rezultatai niekaip nesumažina tau dar teksiančio darbo kiekio. Galima manyti, jog rezultatas visada yra tik iliuzija, o darbas yra dėsnis, kurio išvengti neįmanoma. (Čia ne filosofija, tik gyvenimas ).

O tie testai vėl su trūkumais. Tarkim, apie "Dievo įstatymus": gi dauguma jų atitinka paprasčiausias bendražmogiškas moralės normas. Arba "dieviškąjį potencialą": ar žiūrėt, ką tai reiškia, ar imti nervintis, kur žodžiai "so-called"? Šįkart žiūrėjau į formuluotę. (Išsiverčiu, kad suprasčiau )

Hedonism 85% (You believe that pleasure is a great, or the greatest, good; and you try to enjoy life’s pleasures as much as you can)
Utilitarianism 65% (You seek the greatest good for the greatest number)
Existentialism 55% (You choose the meaning and purpose of your life)
Kantianism 45% (You seek to have consistent laws rule your actions, and your will is directed by reason)
Strong Egoism 45% (You work primarily to promote your own interests)
Justice (Fairness) 40% (Everyone, yourself included, should be rewarded and punished according to the help or harm they cause)
Apathy 30% (You don’t seem to care much about the direction of your own life, much less society in general)
Nihilism 20% (You feel that nothing in the world, even your life, has much or any meaning)
Divine Command 0% (Your god and religion give you meaning and direction)

Kitas... Čia kas: All that exists is matter and energy? Mus tai per paskaitas mokė, jog dar ir informacija yra
Visgi:
You scored as Existentialist. Existentialism emphasizes human capability. There is no greater power interfering with life and thus it is up to us to make things happen. Sometimes considered a negative and depressing world view, your optimism towards human accomplishment is immense. Mankind is condemned to be free and must accept the responsibility.

Existentialist 81%
Cultural Creative 75%
Materialist 69%
Modernist 56%
Postmodernist 56%
Romanticist 19%
Idealist 19%
Fundamentalist 13%

He he, tai kokios bus pasekmės, jei kartu yra you try to enjoy life’s pleasures as much as you can ir there is no greater power interfering with life and thus it is up to us to make things happen. Tikėkimės, mano autoritarinis režimas nebus itin blogas dėl You seek the greatest good for the greatest number. Tik reik nepamiršt įregistruot UU į "valstybines" religijas

Indraja rašė:Juk ta "laimės suma" ir skaičiuojama, pridedant ir laimę su ženklu +, ir laimę su ženklu - (nelaimes). Kuo daugiau laimingų, kuo mažiau nelaimingų.

Tai va šitai aš ir bandau išsiaiškint. Ar savo veikaluose utilitaristai kalbėjo apie minusų įskaičiavimą? O jei kalbėjo, tai ar kreipė dėmesį į tuos minusus, kurie atsiranda procese, o ne vien išlieka kaip galutinis rezultatas?

O galit kas nors paaiškinti konkrečiais pavyzdžiais, kuo šita filosofijos kryptis pasireiškia kasdieniame gyvenime? Nes jei tai vien tik sausa teorija, tai, atleiskite, na***r ji reikalinga?

Aiquen,na jau 😉 sluota bei poezija(ar bet kas kita is kulturos) yra skirtingi dalykai,bet abu reikalingi su principu ''kuo greiciau belekaip paverskime belekokia filiosiofyja i praktika''toli nenuvaziuosi... Praktikoje visos filosofines teorijos gali atsispindeti nebent svyturio,politiniu ideju bei gairiu pavidalu. Tarkime,jeigu sakome-visiems po lygiai isdalinkime turta,tai taip ir padarysime(jau dareme ne karta,matome ka is to gavome ),jeigu sakome-duokime laimes tiems,kas jos verti,vadinasi suteikiame ir tai-duodame elitiniam isrinktuju (kilmingieji,arijai,partiniai etc.) sluoksniui beveik viska,o ''nevertiems'' numeskime trupinius arba isvis juos sunaikinkime kaip parazitus;ir t.t. ir pan. Utilitaristiskai kurdami gerove kuo didesniu kiekiu,kuo didesniam kiekiui zmoniu skatiname socialines politikos bei liberalaus poziurio (issivyste is liberalu bei konservatoriu) i rinka,laisves etc. mixa. Butu gerai jei kartu skatintume kultura,svietima,moksla,kitaip tariant visuotine pazanga bei judejima i komfortabilia ateiti kuo didesniai zmonijos daliai. Kiek tai kertasi su praktika akivaizdziai matosi,bet tai ne tiek utilitaristu problema(is dalies ir ju),kiek zmoniu skirtumu,nesugebejimo atsispirti to evil. Kalbant apie dar siauresne erdve,t.y. Lietuva galima isvis nusileisti giliai po zeme,nes idejomis bei ju igyvendinimu cia net nekvepia,todel apie praktika musuose galima nutyleti,nes tokios papr. beveik nera(iskyrus retas jos apraiskas,pamegdziojimus bei fikcijas)

Al.... Aš klausiau KASDIENIAME gyvenime, o ne politikoje ar visuomenėje plačiąja prasme, ar dar kažkaip... Eru, kaip gi visi čia likę viską suabsoliutinti...
Beje, palyginimas su poezija- daugiau, nei nevykęs.
Veinžo, nesusišnekam.

Na..virtuveje,kambaryje,apskritai buityje gal ir nereikalinga 😉 taciau juk yra ir daugiau dalyku,nereikalingu kasdieniniame gyvenime,bet ji itakojanciu. Manau sutinki,jog ta pati kasdienini gyvenima itakoja butent ta visuomenine ar politine veikla,norint,kad pastaroji butu kokybiskesne ir itakotu tavo KASDIENINI gyvenima teigiama prasme reikalingi ne tik tusti debatai,ryztingi sprendimai,bet ir tam tikros idejos kad butu prieita iki debatu,sprendimu ir pan.Neesant jokiu ideju vadovaujamasi arba suniska logika,arba ciniskais isskaiciavimais,arba verslo logika ir t.t;,kas tavo asmenini gyvenima gali itakoti lygiai taip pat,tik didesne tikimybe,jog neigiamai. Idejos nebutinai bus geros ir priimtinos,bet be ju hmmm... viskas praras skoni ir nauda kasdienai...Tad,taip,itakoja ir kasdienini gyvenima taciau neakivaizdziai;kitas klausimas kiek ir kaip itakoja?kas del pasireiskimo,tai itaka yra geresnis pasireiskimas,nei filosofas nevykusiai bandantys pilstyti filosofija i stiklines,is filosofiniu knygu virti sriuba, ar savo idejomis maitinti seima(cia tiesiogine prasme!)... 😉

ai va šitai aš ir bandau išsiaiškint. Ar savo veikaluose utilitaristai kalbėjo apie minusų įskaičiavimą? O jei kalbėjo, tai ar kreipė dėmesį į tuos minusus, kurie atsiranda procese, o ne vien išlieka kaip galutinis rezultatas?

skaityti Benthama ir J.S. Mili 😉 pirmasis labiau utilitaristas bei teisininkas(ir maziau suprantamas )-
http://cepa.newschool.edu/het/profiles/bentham.htm , o antrasis geriau suprantamas,bet liberalliauliaulesnis-
http://cepa.newschool.edu/het/profiles/mill.htm
bendrai: http://www.utilitarianism.com

Na..virtuveje,kambaryje,apskritai buityje gal ir nereikalinga

Na kaipgi. Tarkim, kai tariamės, kada ir kur susitikti, bandome rasti tokį laiką ir vietą, kurie tiktų kuo didesniam skaičiui norinčiųjų, taigi, elgiamės kaip utilitaristai

Ar savo veikaluose utilitaristai kalbėjo apie minusų įskaičiavimą? O jei kalbėjo, tai ar kreipė dėmesį į tuos minusus, kurie atsiranda procese, o ne vien išlieka kaip galutinis rezultatas?

Turiu garbės būti perskaičiusi kokius tris su puse filosofijos vadovėlio ir tiek pat filosofų veikalų , deja, utilitaristo ten nė vieno nebuvo Pati utilitaristinį požiūrį įsivaizduoju taip: reikia įskaičiuoti visus minusus (ir visus pliusus).

http://www.geocities.com/worldviewquiz/ yra paaiškinti visi galimi Laiquos nurodyto pasaulėžiūros testo atsakymai. Ir ką gi? Testo autorius materialistą apibrėžia nepakankamai išsamiai. Toks dėstytojas DK šitaip apibrėžtų ne materialistą, o pasenusių pažiūrų biochemiką Todėl suprantami ir tokie teiginiai teste, su kuriais negali sutikti žmogus, kuris mokėsi, tarkim, biofiziką. Testo autorius akivaizdžiai manė, kad materialistas pritartų teiginiui "Yra tik medžiaga ir energija", bet nepagalvojo, jog ne visi materialistai mąsto kaip DK įsivaizduojamas biochemikas. Būtų itin sudėtinga nepastebėti, jog pasaulyje yra ir informacija. Būtų atsižvelgta - materializmo procentų turėčiau daugiau 😉

Existentialism 100% (tiksliai į dešimtuką ...)
Utilitarianism 95%
Strong Egoism 90%
Divine Command 85%
Justice (Fairness) 80%
Kantianism 80%
Hedonism 80%
Apathy 25%
Nihilism 0%

Kitas testas:
You scored as Postmodernist.



Postmodernism is the belief in complete open interpretation. You see the universe as a collection of information with varying ways of putting it together. There is no absolute truth for you; even the most hardened facts are open to interpretation. Meaning relies on context and even the language you use to describe things should be subject to analysis.

Cultural Creative

88%
Modernist

88%
Existentialist 88%
Materialist 88%
Postmodernist 88%
Idealist 69%
Romanticist 50%
Fundamentalist 38%

Alatar rašė:skaityti Benthama ir J.S. Mili 😉

Neskaitysiu Turiu ką skaityt ir be jų. Užtat ir klausinėju protingų istarų, kurie gal skaitė ir žino, ir gali papasakot.

Jei yr poreikis pakalbėti apie nūnai taip madingą ateizmą

Neretai girdžiu apie jo madingumą, bet nežinau, ar jis labai madingas - gal kas nors turi tai patvirtinančios statistikos? Bent jau Lietuvos gyventojų surašymo duomenyse niekaip tokios mados neįžvelgiu, o Vakaruose nuosaikus religingumas, rodos, laikomas įprasčiausia žmogaus būsena ("rodos", nes iš filmų sprendžiu, gyvai su užsieniečiais tokiomis temomis dar nebendravau). Ar žodžiu "madingas" norėta pasakyti, kad ateistai ir Co daug kam atrodo esą "cool"?

(Provokuoju, nebijokit sakyti ir gana subjektyvių nuomonių. Nors neretai klaidingai manoma, kad tik Dievu/Deive/dievais tikinčiųjų pasaulėžiūrinius jausmus galima įžeisti, bet jau kaip nors neįsižeidinėsim).

Indraja rašė:Ar žodžiu "madingas" norėta pasakyti, kad ateistai ir Co daug kam atrodo esą "cool"?

Niu gi tai ir norėjau pasakyti. Bendrai paėmus (ir ilgokai stebėjus) susidaro įspūdis, kad "protingas žmogus" ir "nekrikščionis" pasidarė sinonimais. Jep. Tai dabar madinga. Kietas, vadinasi, neinu į bažnyčią ir nesilankstau "gimnastui ant pliuso" (įdomus fenomenas, beje... Bažnyčia, apsiniurzganti su stabmeldžiais, pati neretai apkaltinama stabų garbinimu).
Vienžo, absurdas (nesiriša mintys šiandien- smegenai apšerkšnijo...).
Dar vienas pastebėjimas... dažnai vos paminėjus žodį "Dievas" niekas toliau nebesiklauso ir automatiškai prirašo tave prie visokių "tikėjimo žodžio" fanatikų (ot zarazos, kokią antireklamą krikščionybei padarė...).
Čia tik mano pastebėjimai ir ne vienus metus virškintos išvados.
Kai atitirpinsiu galvą vinu kitu litru kavos, brūkštelsiu ką nors lengviau suvokiamo

Na, čia gal kaip kokioj asmenų grupėj - bent jau man su tokio požiūrio demonstravimu tenka susidurti tik internetiniuose komentaruose. Gyvai sutinkamų žmonių dauguma visiškai nekalba tokiomis temomis; nemažai į bažnyčią bent per šventes eina. Bet įdomu, kai bus noro, tikrai gali paaiškinti smulkiau.

Man tai baisiau, kad madinga tikėti aklai viskuo, kas pasipainiojo po nosimi, net jei tokie tikėjimai pagal krikščioniškas nuostatas - nuodėmė. Kad madinga, sprendžiu iš TV laidų apie para-reiškinius, rodomų geriausiu laiku, gausą. O va ateizmo tokiu būdu nereklamuoja 😉