Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

Miriel: tačiau jei žmogui laisvė tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu, jo idee fix... Toks asmuo tampa nuosavo siekio vergu ir, atmesdamas bet kokias JAU SUKURTAS elgesio normas (tai blogis, nes ne aš tai atradau ), galų gale susipainioja savo paties ieškojimuose.

O nuo čia iki fanatiškumo - vienas žingsnis.

smeli: >>Dievas yra ~energiju~ sajunga, ~energijos~ negali buti blogos ar geros, taciau davus kuriai nors virsu (valdzia taip sakant) tai toji energija virsta tamsiaja arba blogiu

Va va, mano žodžiais tamsta kalbat. Iš esmės sąvoka "energija" man asmeniškai yra tiksliausiai apibūdinanti tą nesuprantamą Visatos prigimtį, nes apima tiek paranormalybes, tiek fizikų teorijas. Tačiau ją taip nuvalkiojo įvairiausi pseudoekstrasensai ir šundaktariai, kurie už retą galimybę būti "born without a veil" (t.y. natūraliai imliems visokiems magiškiems dalykams) ima pinigus iš vargšų žmogelių, daugiau nebežinančių, kur dėtis. O juk magija ir yra tai: buvimas įjungtam į "Visatos rozetę". Jau aukščiau minėtas palyginimas su deimantu - taip pat iš tų pačių New Age judėjimų. Universalioji dievybė - visas deimantas. Asmeninė dievybė - deimanto briaunelė.

Miriel:>>Tai kodėl turėčiau neigti katalikybę, tuo labiau, kad ji yra ESTETIŠKA religija (atlaidų margumynas, mielos giesmės, etc...)?

Būtent. Nesakau, kad man estetiška - tam tikrais konkrečiais atvejais, žinoma, taip. Kitais atvejais asmeniškai - ne. Bet čia tik pavyzdys, kad kiekvienam savaip. Kitam gal estetiškiau žiūrėti, kaip Krivis aukoja Žemynai. Grįžtant prie religinio švietimo mokykloje, čia Lietuva yra žiauriai atsilikusi. Kokioje nors Švedijoje yra kažkas panašaus į lyginamąją religiją, bet tik ne konkrečių maldelių pamokėlės. Nors man dar viskas prieš akis, turiu susidariusi nuomonę: vaikams reikia parodyti galimybes, o ne aklai kažką piršti.

Sutinku su Smeli (nors jis/ji ir orkas/e).
O prasymas sekmes is amuleto man atrodo mazu maziausiai keistas. Juk tas amuletas turi tiek galios kiek zmogus jam leidzia tureti. Amuletas nera niekas kitas, kaip tik paprastas daiktas, kuri pats pasigamini, ar pagamina kas nors kitas. Po to dar kaskas "suteikia" tam amuletui kaskokia galia, o trecias ji garbina (arba visa tai padaryti sugeba ir vienas zmogus).
Visata yra per sudetinga, kad zmogaus protas ja suprastu ( bent jau kol kas). Zmogus jausdamas, kad kaskas vaoldo jo likima arba nesuprasdamas kai kuriu reiskiniu suteikia jiems forma, duoda fizini pavidala, taip atsiranda stabai. Po to savo padarytiems stabams zmogus pradeda lenktis, prasyti is ju malones sau ir savo vaikams, veliau pradeda ju bijoti ir ratas sukasi.... Taip zmogus tampa amuleto "stabo" belaisviu.

Naisizeisk Coranar, cia tik mano poziuris. Kad ir kaip bebutu kiakvienas tiki kuo jis nori ir niekas neturi teises tam priestarauti ar grusti kitoki tikejima.

Apie energiją Man atrodo, kad energija negali būti bloga ar gera. Tiesiog į tokią ji perdirbama to objekto į kurį patenka ir kokią pastarasis atiduoda.
Apie estetiką O kuo ne estetiškos Rasų šventės Kernavėje, indėnų, kiniečių, indų religinės apeigos. Gal būt mes paprasčiausiai jų nepriimam dėl mums artimesnių tautinių tradicijų?

Gollum: >>O kuo ne estetiškos Rasų šventės Kernavėje, indėnų, kiniečių, indų religinės apeigos. Gal būt mes paprasčiausiai jų nepriimam dėl mums artimesnių tautinių tradicijų?

Pala pala, o Rasos - tai jau ne tautinės tradicijos? Pačios tautiškiausios!

Aredhel:>>Amuletas nera niekas kitas, kaip tik paprastas daiktas, kuri pats pasigamini, ar pagamina kas nors kitas.

Skiriami du dalykai: amuletas ir talismanas. Talismanas - bet koks rastas daiktas, Ženklas iš Asmeninės Dievybės, reiškiantis kažką tau asmeniškai, pvz. koks akmenukas ar t.t. Amuletas - dirbtinai padarytas daiktas, specialiai kokiu nors tikslu sukurtas, sakykim, aukščiau minėtas "key". Teoriškai tai atrodo šitaip: tu padarai kokį pakabuką ar paprasčiausiai pakeli nuo žemės akmenuką ir jį "įkrauni" (nepulkit šaukti, kad virtau ekstrasense - sakiau gi, kad viską jie nuvalkiojo...), savotiškai nukreipi jo energiją į tam tikrą tikslą. Taigi jeigu nenorėsi, amuletas neturės galios. Jeigu norėsi - turės. Galima tą daryti ir nesąmoningai.
Stojantiems į Romuvą reikia turėti kokį nors daiktą. Jį vadina "tavo apsisprendimo ženklu". Kiek įsivaizduoju, tai daugmaž tas pats - Krivis palaimina tavo daiktą ir jis tau ateityje primins tavo pasiryžimą. Tai - tarsi ryšys su "protėvių vėlėmis".

tačiau jei žmogui laisvė tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu, jo idee fix... Toks asmuo tampa nuosavo siekio vergu ir, atmesdamas bet kokias JAU SUKURTAS elgesio normas (tai blogis, nes ne aš tai atradau ), galų gale susipainioja savo paties ieškojimuose.

gali susipainioti, gali ir nesusipainioti. reikia savo ieškojimuose išlaikyti pusiausvyrą ir sveiką protą. aš, pavyzdžiui, darau taip - pasidomiu viena bei kita religija, ir iš jų mokymų padarau išvadas. o tada pagalvoju ar net patikrinu, ar tos tiesos iš tikrųjų yra tiesos ir veikia. Taigi negalima sakyti, kad visai viską randu, tačiau ir neimu nieko aklai. tik pasisemiu idėjų iš kitur.
O krikščionybė man kaip tik atrodo šalta ir atgrasi religija. Įeinu į bažnyčią ir šiurpas nukrečia. ten šalta, tylu. tvyro kažkokia pagarbi baimė. gal kiti ten jaučia meilę, bet aš ne. ir į bažnyčias einu tik todėl, kad ten nepakartojama architektūra

Starlin, tai, apie ką kalbi, viskas imo yra grynas simbolizmas, taip pat religijos apraiška. talismanas, amuletas, kas tai bebūtų - visa ta energiją, kurią ten įkrauni, yra tavo įsitikinimo suformavimas. jei tu esi įsitikinusi, kad talismanas tau padės, jis ir padės (išbandyta praktiškai). taigi visi tie "energijos įkrovimai" yra tik ritualinės įsitikinimo suformavimo apraiškos. nesakau, kad tai blogai, man kaip tik patinka - jeigu ko nors nori, visada gali labai norėdamas tai pasiekti. tik nereikia aklai pasiduoti tariamoms antgamtinėms jėgoms, nes ne jos, o tik tu pats gali kontroliuoti savo gyvenimą, o antgamtinės jėgos ir yra tavo paties pasąmonė.
bet čia aš jau pradėjau apie savo pasaulėjautą pasakoti, visai nebūtinai tai yra tiesa.

Elfhild: "jei tu esi įsitikinusi, kad talismanas tau padės, jis ir padės "
Yra gi toks daiktas kaip įtaiga ir savitaiga.

Energija yra fizinis dydis. Jis nėra nei geras, nei blogas. Būtų smagu, jei toms "psichinėms energijoms" būtų sukurtas visai kitoks terminas, nes jos su energija neturi nieko bendro. Dažnai tuo žodžių junginiu nusakomi įvairiausi psichiniai reiškiniai, netgi paprasčiausia nuotaika. Nereikia idealių procesų vadinti terminais, skirtais materijos apibūdinimui (E=mc^2, beje). Dar keisčiau, kai žodis "energija" šia iškreipta prasme taikomas negyviems ir nejaučiantiems objektams.
...Formule galima ir informaciją susieti su energija (bei mase), na, bet tai bus tik ta "nuobodžioji" bitais matuojama informacija...

Mušuosi į krūtinę dėl Rasų. Turėjau galvoje kitų tikėjimų religines apeigas.

Indraja rašė:Elfhild: "jei tu esi įsitikinusi, kad talismanas tau padės, jis ir padės "
Nereikia idealių procesų vadinti terminais, skirtais materijos apibūdinimui (E=mc^2, beje).

Elfhild, betgi aš tą ir sakiau, tik kitais žodžiais!

Indraja: va čia, bijau, mūsų nuomonės ir skirsis. Mano menkame protelyje materija ir visokios idealybės-dvasybės labai artimos viena kitai. Atrodo, vis tik žiūriu į pasaulį kitaip nei tu... *išeina pamąstyti išsamiau ir padaryti išvadų*

Gal tebūnie ši gija ne tik religijų, bet ir kitų fundamentalių pasaulėžiūrinių klausimų aptarimui?
Gal ne apie tai, ką Starlin sako, bet pranešiu: net iš aršaus materialisto požiūrio taško matosi, kad idealūs dalykai objektyviai egzistuoja ir yra svarbūs. Pvz. mintis atsiranda dėl biocheminių ir elektrocheminių procesų, kurių metu veikia medžiaga ir energija, tačiau ji pati, jos turinys yra idealių idealiausi, ne materialūs. Kad mintys svarbios - aišku. Aršūs materialistai mano, kad idėją visada pagimdo materija. Idealistai mano, kad pirmiausia materiją sukūrė idėja, galinti egzistuoti be materijos. Taigi, abu gali manyti, kad idėja ir materija susijusios, bet "iš skirtingų pusių". Man atrodo, kad idealumas Visatoje yra ir yra svarbus tiek, kiek jo į ją "įdeda" mąstančios būtybės.

O kaip galima suprast, "kiek idealumo į Visatą įdėta", jei tu nežinai nei Visatos,nei galu gale,savo proto galimybių ribų ir nežnai kas yra tas idealumas(nes nesi jo matęs,suvokęs)? :shock:

Manyčiau, kiek - suprast nelabai įmanoma. Turėjau omeny, kaip kam atrodo, iš kur. Juk net materialių pasaulio aspektų turbūt niekad neišsiaiškinsim. Pažinta pasaulio dalis - tarsi skritulys plokštumoje. Kuo jis didesnis, tuo ilgėja ir horizontas, besiribojantis su nežinomybe.
Idealu - tai, kas yra, bet ne materialu :P Kai galvoji, operuoji idealiomis sąvokomis...

Starlin:
Taigi jeigu nenorėsi, amuletas neturės galios. Jeigu norėsi - turės.

Ta ir noriu pasakyti, kad zmogus suteikia daiktui galia ir tiki jog sekme jam nesa tas daiktas. Coranar sake, kad praso is jo stiprybes. Manau tokie daiktai negali jos suteikti, stiprybe gali rasti pats savyje, sekmes kalvis irgi esi pats. Aisku egzistuoja likimas ar dievas (vadinkit kaip norit), kuris taip pat lemia sansus, suteikia galimybes. Jei nori galima jo prasyt tu sansu ir galimybiu, o kai jos atsiras suktis turesi pats. Jei sugebesi jomis pasinaudoti tave aplankys sekme, jei ne teks laukt kitos galimybes.

Viena mintis - pasaulis egzistuoja tol, kol esi gygvas ir jį suvoki. kai numiršti, pasaulio nebėra. jei nebūtų gyvybės žemėje (ir galbūt kitose visatos vietose), tai ir visatos nebūtų labai painu, negaliu suprasti.
Kita mintis - mes tesam sudėtingi cheminių elementų junginiai. Kažkiek anglies, deguonies, azoto, fosforo, vandenilio... ir mūsų jausmai, mintys tėra cheminės reakcijos. ką reiškia galvoti?
tik čia jau nebe religija, greičiau filosofija.

Amuletai, laimingi marškinėlai, batai ir pan. - tai greičiau psichologinis faktorius. Savotiška nevalinga saviįtaiga. Tikėdamas, kad tas daiktas tau padės, tu pats įjugi smegenyse tam tikras zonas, kurios tau rekalingos konkrečiu atveju. Juk nepadės laimingi marškinėliai peršokti trijų metrų aukščio tvoros be reikalo. O štai jei vejasi piktas didelis šuo - tai gali įvykti. Tik šiuo atveju amuleto vadmenį vaidin šunėkas

Kad nereiktų dar vienos populiarios gijos, galim čia apie visas filosofijas postringaut?
Pasikartosiu: aišku, minčiai atsirasti reikia cheminių reakcijų, bet jos turinys - idealus, ne materialus. O pirmoji teorija (kukliai ir asmeniškai) atrodo labai tinkama, jei taikoma tai Idėjai, kuri yra virš materijos. T. y., ji yra tam, kas taip mano

Senasis Gollumas rašė:Amuletai, laimingi marškinėlai, batai ir pan. - tai greičiau psichologinis faktorius. Savotiška nevalinga saviįtaiga. Tikėdamas, kad tas daiktas tau padės, tu pats įjugi smegenyse tam tikras zonas, kurios tau rekalingos konkrečiu atveju.

taip, būtent tą ir norėjau pasakyti. kai turi talismaną ir esi įsitikinęs, kad jis padės, tai ir pasitiki savim labiau ir viskas geriau sekasi. ir su horoskopais panašiai - parašyta, kad nesiseks, tai nuleidi rankas ir tikrai nesiseka. parašyta, kad rytoj mirsi - tai žiūrėk eini per gatvę ir specialiai po ratais lendi

Lygai tas pats ir su užkeikimais. Jei nežinai, tai jie ir neveikia.

Kaip katalikas galiu pasakyti tik vieną – visi jūs esate gėėėris (perimiau šį žodį iš Gilthoniel, nes kiek pastebėjau, tai jos mėgstamiausias posakis). Vakar gal apie kokią valandą skaičiau jūsų mintis ir negalėjau jomis nesižavėti. Beveik visi turite tvirtą pasaulėžiūrą, sklandžiai ją išreiškiate, tolerantiškai žiūtite į kitokių požiūrių bei įsitikinimų žmones, respect!

Kaip stačiatikis galėčiau pasakyti tą patį, bet kaip fantasy megėjas sakau: Nėra gryno gėrio ir gryno blogio.