Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

Man asmeniškai teko susidurti su tokiu požiūriu: jei pasisakai, kad esi tikintis, jei laikai save kataliku ir tam tikrus reiškinius vertini religiniu požiūriu, esi senamadiškas, konservatoriškas ir nuobodus. "Jau su tokiu nei pasilinksminsi, nei ką..." Toks požiūris tarytum sako, kad jei esi tikintis, tai nesi prisitaikęs prie šiuolaikinio gyvenimo tempo, būdo, esi pilka pelėvisuomenėje ir pan. Manau, kad apie kažką panašaus Aiquen kalbėjo.

Jo apie tai, bet ne tik. Čia tik viena "antireligininkų" rūšis, ir šitie tam tikra prasme "bezabydni" Va tie, kurie paverčia ateizmą stiliaus ir įvaizdžio dalimi- ūūū, nuo šitų tenka slėptis. Atsimenu, senais gerais laikais, kol buvau jauna ir netekėjusi, dažnai įsiveldavau į visokias beprasmiškas diskusijas prie bokalo... Atrodo, sėdi sau žmogus kabake, kalbi apie kokį bendrą pažįstamą, ką tik išėjusį iš ligoninės... Be jokių gilesnių minčių lepteli- "Ačiū Dievui, pasveiko."- ir čia pat prisistato genijus nuo gretimo staliuko ir atskaito tokį antireliginį moralą, kad nors kiaurai žemę lįsk(prasideda žodžiais" ne Dievui dėkok, o daktarams", o baigiasi velniažin kuo...). Po trečio tokio pamokslo pradėjau vengti net paprasčiausių kasdieninių posakių, kad tik nepriskrestų koks "intelektualas", kuriam vakaras bus sugadintas, jei negalės pasirodyti prieš kokią nors tipo davatką. Ne, nu nieko nesakau- tikėk ar netikėk, žmogau, kuo tik nori- nei man šilta, nei man šalta, kad kažkas jaučiasi saugiau gyvendamas vien tik materialeme pasaulyje. Bet tas aršus savo pažiūrų demostravimas- atsiprašant, eik tu šikt, kaip knisa (artimiausias pavyzdys- pirmasis Angies iširimas. Zae buvo išspirtas lauk iš grupės, nes išdrįso susituokti bažnyčioje... Čia, aišku, ne ateizmas, o pagonybė koją pakišo, bet esmė nesikeičia- krikščionis, vadinasi, ne tr00).
Rimtai, susidaro įspūdis, kad tikėjimas- "ne lygis". Aišku, kaip Indraja sakė, to per televiziją nereklamuoja- bet prie to iš dalies prisideda ir katalikiškos Lietuvos įvaizdžio palaikymas. O ir šiaip- bene mūsų televizijose liko bent menkiausia erdvė abstraktiems, neperkamiems dalykams? Filosofijos brangiai neprakiši, o ir šiaip niekam neįdomu...

nemažai į bažnyčią bent per šventes eina

Aha, čia irgi toks geras klausimas Pasiskolinsiu iš bliakerių vieną žodį ir pasakysiu- čia irgi žmones galima skirstyti į trū ir pozerius Eina sau bobulytė į bažnytėlę už savo amžinatilsį dieduką pasimelsti... ir šalia jos- peroksidinė fyfa su keliais kg aukso- jei neueis, tai, blyn, paskui kaimynai apkalbinės.
:shock: Vat visos tos statistikos ir susideda iš tikinčiųjų ir tų, kuriem būtina palaikyti savo įvaizdį visuomenėje. Apskritai, nelinkusi aš remtis statistiniais duomenim ir apklausom- jie niekada nebūna 100 procentų tikslūs.

Man tai baisiau, kad madinga tikėti aklai viskuo, kas pasipainiojo po nosimi, net jei tokie tikėjimai pagal krikščioniškas nuostatas - nuodėmė

Aha, aha, man ir vėl nereikia toli pavyzdžių ieškoti- Generalissimus pastoviai prisiperka iš krišnaistų visokių saldainių ir paskui mumi jais šeria- tipo, jei suvalgysi šitą saldainuką (padeginsi žvakutę/pasikabinsi šitą ant lango/perstumsi spintą ten ir ten/palaikysi ranką ant to ir to), tai tau viskas seksis, ir taip toliau, ir panašiai Nu baisu, a ką darysi... Visos tokio amžiaus moteriškės linkusios tikėti viskuo, kas marga ir gražiai blizga (va ir dar viena priežastis, kodėl krikščionys "gauna į kaulus"...).
Vat, kad ir padrikai, ale pasisakiau

Mjo, reikės ir toliau stengtis kelti ateistinių minčių skleidimo kultūros lygį , nes dabar tikrai negražu

Man patiktų, jei labai labai retkarčiais kas nors kultūringai tokias mintis paskleistų kad ir per TV (religinių laidelių, rodos, būna kokiu nors prastu laiku ir nežinia kokiuose kanaluose?). Bet būtent - protingai ir neagresyviai. Kad įvaizdis pagerėtų. Nes antra medalio pusė irgi egzistuoja - bedieviai kartais laikomi ribotais, nedvasingais, nejautriais ir t.t.

Ateizmo įvaizdį labiausiai sugadino SSRS - kai vyresnieji papasakoja apie tų laikų švietimo programas, tikrai šiurpu pasidaro. Blogiausia, kad daug kam atsirado atmetimo reakcija viskam iš karto, apie ką tuos dalykus dėstant buvo užsiminta. Apie mokslinį pasaulio pažinimo būdą, jo filosofiją tais laikais kalbėdavo tose pačiose paskaitose. Gal tuo galima paaiškinti ir seniau universitetus baigusiųjų neskeptiškumą, kai kalba ima suktis apie visus tuos para-

Indraja rašė:antra medalio pusė irgi egzistuoja - bedieviai kartais laikomi ribotais, nedvasingais, nejautriais ir t.t.

Dvipusis eismas. Tiek tikintys, tiek netikintys kabėdami apie kitą barikadų pusę, kaip neigiamą pavyzdį ima bukus fanatikus (o jų visur yr). Taip ir prilimpa tie stereotipiniai įvaizdžiai- juodai apsirengus agresyvi davatka su pagalastu kryželiu ir baisusis monstras-skeptikas su kūju ir pjautuvu ant kaktos.

O juk galima ir draugiškai sutart Ir nelįst vieniem pas kitus į daržą. Laikas parodys, kurie buvo teisūs (artba neparodys...).

Trampampam, kažko mane šiandien į pacifizmą traukia...

Įkišiu ir aš savo mažytį asmeninį trigrašį.

Svarbiausias dalykas - viskam, kas peršama, išsivysto natūrali atmetimo reakcija. Tarybiniais laikais buvo kišamas į gerkles mokslinis komunizmas, TSKP istorija, rusų kalba ir panašūs dalykai, todėl žmonės jų ir purtėsi kaip begalėdami. Kai kurie ir dabar purtosi.
Per atgimimą buvo iškelta Bažnyčios svarba. Iš dalies krikščionybė buvo varomoji Sąjūdžio jėga, tačiau iš kitos pusės tai įgavo 'peršamąjį' pobūdį. Todėl ir atsirado tokių, kuriems tai nepriimtina.
Na o man, aštuonerius metus atsiklausiusiam katalikiškos propagandos (būtent propagandos, o ne tiesiog mokymo) Jėzuitų gimnazijoje, tai jau tikrai visos krikščioniškos dogmos yra labai ne prie širdies. Bet ateistu savęs niekad nepavadinčiau. Neapsisprendęs kažkoks esu - netai budistas, netai pagonis, netai dar balrogai žino kas
Ir man visiškai nesvarbu, kuo tiki aplinkiniai - nors ir mažais gauruotais žaliai žmogelukais ir Andromedos ūko - kol man per prievarta nėra kišama svetima pasaulėžiūra.

Laiqualasse rašė:Na o man, aštuonerius metus atsiklausiusiam katalikiškos propagandos (būtent propagandos, o ne tiesiog mokymo) Jėzuitų gimnazijoje, tai jau tikrai visos krikščioniškos dogmos yra labai ne prie širdies

Va va Žinok, brol, kartais su kuo nors diskutuodama naudoju tave kaip pavyzdį Tikiuos, nepyksti dėl to

Nesakyčiau, kad ateizmas yra "kūl". Aišku, žmogaus požiūrį formuoja tai, ką jis mato ar pasirenka matyti. "Matyti" čia reiktų į kabutes imti: nes turiu omeny žiniasklaidą ir viešąją nuomonę. Taigi va, pastaruoju metu "elito" ir intelektualų (bei "intelektualų") sluoksniuose tik ir girdi, kaip mes nutolę nuo krikščioniškų vertybių ir kaip mums nuo to blogai. "Veidas" yra atvirai prokrikščioniškas, "Lietuvos žinios", sakyčiau, irgi, nors švelnesne forma. Jūs tai puikiai žinot, bet atsargumo dėlei (kad mažiau mane pažįstantys nepradėtų murmėti) priminsiu - absoliučiai nieko neturiu prieš krikščionybę ar katalikybę kaip religiją. Taip pat pripažįstu, kad šiuolaikinės Europos formavimuisi krikščionybė darė milžinišką įtaką. Bet reikia turėti saiką: kai sakoma, kad "ir gerai, kad nepriėmė tos ES konstitucijos, juk iš ten išbraukė tokią svarbią krikščionišką direktyvą", kai nepamirštama pridurti, kad, eidami Europon, privalome "išpažinti europietiškas vertybes" - khem, žinoma, nereikia aiškinti, kad krikščionybė prirašoma prie svarbiausių vertybių, kai Šerelytė (po to pradėjau jos nemėgt) demonstruoja savo neva išprusimą aiškindama, kad atsisakę savo "tradicinės religijos" virsime - tiksliai nepacituosiu, ir šiaip truputį nukrypstu, bet esmė tokia - "primityviomis gentimis", kurios, kaip p. Šerelytė nepasibodi mums pavaizduoti, yra atseit "ne lygis", kažkur "žemesnėj pakopoj"... Darosi silpna. Kaip ir stereotipinis "tikinčiojo" ar "tikėjimo" tapatinimas su būtent "kataliku" ir "katalikybe". Suprantu, prieš vėją nepapūsi ir dėl pastarojo fakto ginčytis nelabai turėčiau, bet kai manęs paklausia "Ar esi tikinti", tiesiog nežinau, ką atsakyti. Pasakysiu "taip", iškart supras - katalikė. Todėl reikia aiškinti per aplinkui...

Aiquen rašė:Va va Žinok, brol, kartais su kuo nors diskutuodama naudoju tave kaip pavyzdį Tikiuos, nepyksti dėl to

O kokiam teiginiui paremti šį pavyzdį naudoji? Vat kai atsakysi, tada ir pasakysiu, ar nepykstu

Dabar rizikuoju užsitraukti rūstybę, todėl iš karto pasakau, kad pripažįstu tikėjimo laisvę, kol ji nepažeidžia kitų asmenų laisvės. Tuos, kurie, sakykim taip, bijo, kad vis labiau tolstama nuo krikščionybės, bandau suprasti. Jei krikščionybė nebėra tokia svarbi, vadinasi, kažkas po truputį užima jos vietą. Kad ir ką besakytume, krikščionybė padarė didelę įtaką Europos kultūrai, todėl jos pozicijų silpnėjimas daug kam reiškia ir taip vadinamos Vakarų kultūros silpnėjimą. Man kartais atrodo, kad mes savo kailiu išgyvename civilizacijų pakilimo-kritimo laikotarpį. Manau, kad įvykiai pasaulyje parodo, kokios valstybės ir kokią religiją išpažįstančios turi daug šansų išgyventi pakilimo laikotarpį, taip nušluostydami nosį krikščioniškai Europai. Todėl, kaip bebūtų, nerimą suprantu.

Aš irgi iš šitos pusės nerimą suprantu, Toma, bet nesuprantu to žiūrėjimo iš aukšto ir nenorėjimo suprasti, kad ne vien krikščioniškų vertybių stiprinimas yra išeitis iš šiuolaikinės šeimos krizės, iš jaunimo problemų, savižudybių ir t.t. Bijau, kad katalikų Bažnyčios požiūrį pernelyg gerai parodė kardinolas A.J. Bačkis pernai apie "Žaibo gėles" pareiškęs: "Pagonybė - argi čia kultūra?". Nesakau, kad visa Bažnyčia tokia, bet, kaip ten bebūtų, Kardinolas yra autoritetas ir jo požiūris atstovauja ne jam vienam.

TAISA: ginkdie ant nieko nerūstauju ir nenoriu užsitraukt kitų rūstybės, tad žinokit, kad čia tikrai be jokių asmeniškumų ir nepiktai. Aš irgi juk iš dalies katalikė...

Bet bent jau nedegina šiais laikais pagonių ant laužo Atsiprašau, niekam netaikau, tiesiog šiaip mintis kilo...
Pritariu, Starlin, kad taip neturėtų būti. Kartais tolerancijos iš bažnyčios pusės ir aš pasigendu bei nesutinku su kai kuriomis nuostatomis (aš palaikau teisę į abortą, pasisakau už kontracepciją). Taip pat manau, kad daug egzistuojančių problemų (tarp jų ir tavo išvardintų) galima išspręsti nepainiojant į šiuos reikalus religijos. Tam turi būti pasitelkiamas, pvz., valstybinis reguliavimas. Kita vertus, katalikybė vis dar matoma kaip veiksnys, stipriai įtakojantis (kaip manoma - teigiamai) visuomenę ir jos moralinį elgesį (turiu omeny visumą, ne atskiro individo gyvenimą), o stipraus tokio mąsto ir pobūdžio pakaitalo kol kas nerandama.

Esi visiškai teisi dėl visuomenės kontroliavimo. Susiejant tai su tavo ankstesnėmis mintimis apie kitų religijų grėsmę, pažiūrėkim į islamiškas teokratines valstybes: kai visa visuomenė išpažįsta valstybinę religiją ir negali nuo jos pabėgti, jie yra vieningi kaip kumštis, stiprūs, todėl baisoki kitiems. Kitas klausimas, kiek mes tokio kumštiško vieningumo norėtume...

pagonybe kultura, bet pagonybe ir liks pagonybe.
darydamas gimnazini darba apie pagonybe pakeiciau poziuri i tai siek tiek.
visos religijos lyg ir skatina zmogu kazkur eiti tobuleti, aiskintis kazka, abejoti ir t.t.
pagonybe kazkaip to nedaro (as aplamai apie visas pagonybes formas ne vien lietuvoj) tu tuo tiki ir viskas. ir tos afrikos visi tikejimai.
dar kai domejaus tai iskeliau sau tokia hipoteze kad pvz. kaip zinote mes kile is indoeuropieciu, kaip ir indai, o indijos religijoje yra daug dievu. ir skaiciau kad kai kurie indu dievai turi panasumu su pagonybe (lietuvos). todel pamaniau kad gali buti taip jog, indijoje pagonybe perejo i kita lygmeni, religijos lygmeni (as cia taip grubiai labai imu, nes nemoku tiksliau paaiskint) - yra sventyklos (ju yra ir pagonybej bet jos skiriasi), atsiranda jogai, meditacija ir t.t. ir t.t. gal ir netinkami palyginimai bet gersniu kolkas nezinau. tai va lietuvoj taip ir paliko iki pat krikscionybes ivedimo.
seip va tos religijos turi didele prasme manau kulturos raidos spartai, nes ir kur islamas buvo ir krikscionybe, sparciau pradejo vystitis kulturos, o tos pirmykstes religijos dar iki siu dienu tebegyvuoja beveik nepakitusios.(afrikoj, sibire)

tai va.

seip nzn koks butu idealus gyvenimas, dabar neseniai pagalvojau kad idealus pasaulis buvo pirmykstese bendruomenese.

p.s. man patinka visi tikejimai, visi yra idomus, siuo metu labai prijauciu budizmui, krikscionybes neatsisakau ir myliu. aciu. 😉
cia tik mano pamastymai pirma karta perkelti is galvos.

prisijungsim,ske...
del krikscionybes:
nebekartosiu,kokia itaka padare krikscionybe,kad tiek sioje puse,tiek kitose esti daugybe ivairaus lygio ir pakraipu fanatiku bei radikalu,kurie gadina poziuri i krikscionybe.
Visgi,jei teisingai suprantu,krikscionybe-tai ir protestantizmas,ir rytu ortodoksu staciatikybe,ir katalikybe. Lietuvoje daugiausiai vyrauja pastaroji,butent todel siais laikais ir kyla daugiausiai triuksmo. Kodel kyla triuksmas?manau,jog visgi smarkiai keiciasi zmoniu vertybes,atsiranda nauju budu isreikst save,isreikst savo palankuma,nuolankuma,garbinti naujus stabus ar tiketi naujienomis. Nuo "dirbk,pirk,mirk" principo,kapitalizmo,globalizacijos teikiamu malunumu,pinigu,materialumo nesamoningo garbinimo iki ivairiausiu sektu ir atskilusiu potikejimu. Rinkos desniai savotiskai galioja ir siame dvasiniame pasaulyje-konkurencija. Niekas nenori prarasti itakos,nori ja didinti,susigrazinti,bet nenori prarasti. Rezultatas-konfliktai bei konfliktines situacijos,uzastrinimai,kai geriausiai girdisi radikalu,davatku ir anti anti garsai.. Kai krikscionybe isnaudojama politiniais sumetimais,aiskiausiai matosi Romos popieziaus darbuose,Lenkijoje su "Radio Maryja",rusu staciatikiu politikavimas..visa tai,zinoma,ne naujiena,bet siais laikais nera sveikintina ir gadina ivaizdi!
Ar krikscionybe nera l. svarbi?na...yra milijonai tikinciuju(svieziu,nauju),ju tarpe ir radikalai,kuriu,manau,deje,su laiku dauges,nes konfliktas,kuriame isnaudojami religiju pavadinimai tampa vis astresnis.
Kas uzima krikscionybes vieta? Be masines pirkimo kulturos bla bla bla etc. dar yra imigrantai...Pazvelkite i Prancuzija,Vokietija,Belgija,Olandija,D.Britanija,Danija,Svedija....Imigrantai suplusta pulkais is Musulmonisku saliu,isikuria patogiai ir didzioji dauguma parazituoja. Tiek del Vakaru kaltes,tiek del paciu parazitu (tingi dirbti,nemoka,o ir pasalpos naudingesnes..). Visgi jie tvirtai susispiete aplink savo tikejima,i kuri labai lengva inesti radikaluji elementa(ypac vargsams!) ju daugeja,o Europa sensta,europieciu mazeja..
Ar "krikscionisku vertybiu stiprinimas" cia pades?visu pirma,kaip tai isivaizduojate? zmones linke i krastutinumus,ir toks "stiprinimas" gali greitai peraugti i religinius susipriesinimus,net karus pacioje Europoje. Nepatenkinti yra netgi ne krikscionys,kuriems krikscioniskos vertybes is esmes nera svarbios(jie perka kaledinius zaislus,velykinius papuosalus,ne nesusimastydami kodel..),tad krikscioniskos vertybes cia nera jau tokios svarbios,o kartais,del baznycios vadovu-net arogantiskos,pavojingos idejos..
Kas del Islamiskos teokratines santvarkos...
Kaip ir pacios JAV yra jauna valstybe,taip ir Islamas yra jauna religija. Man patiko,kai kazkas(bene Beresnevicius) pasake,jog Islamas-tai tarsi berniukstis..aistingas,jaunas,nepatyres,visur norintis kisti savo. Jis arogantiskas ir egoistiskas,labai izeidus ir iesko priesu,maistauja! Nieko nuostabaus.. Bevek tas pats tarpt. politikoje su JAV-juk siai valstybei viso labo keli simtai metu.. tai iri berniukstis,ar paauglys. galingas ir demonstruojantis savo galias,daznai pamindamas morale,prota ir t.t
Todel musulmonai tokie ir susitelke,kai reikalas liecia svetimas kulturas.. Ten jie vieningi ir gali rekti vienu galingu balsu,nors padrikai linke ir skersti vienas kita ir pagal visas senuju genciu taisykles vaidytis..
nezinau ar mes to norime,nes tai jau pergyvenome. Viduramziu krikscionybe,tai tam tikras siandieninis Islamas. Krikscionys siandien nedegina eretiku ant lauzo,o musulmonai laiko normaliu reiskiniu isvilkti i gatve zmoniu kunus,juos uzmetyti akmenimis,sudeginti,pjaustyti galvas,ausis ir pan..Religijos skiriasi,bet daugiausiai tik amziumi bei vystymusi..
del pagonybes:
nezinau kaip senoves lietuviai vadino savo tikejima,bet nemanau,jog lotynisku zodziu.. 😉
Religijos yra skirtingos. Viena vienu metu skatina stagnacija,o kita-dvasini tobulejima,vystymasi..Pagonybe Lietuvoje tekejo sau ramia vaga,bet galimybe keistis,tobuleti,vystytis kaip tik ir sustabde kalaviju nesama krikscionybe. Kai priesas nesa ugni,pavadines ja sventuju vardais,tai tu slepiesi giliai giliai,kariausji ilgai ilgai,kiek tik gali,priesiniesi (kas lietuviams unikaliai itin budina) stipresniam priesui. ir todel laikaisi konservatyvaus poziurio,senuju ideju,nes tai yra butent TAI,ka gvieziasi atejunai sunaikinti(kaip prusams padare). Saugai savo identiteta,kultura,o tavo tikejimas yra ju dalis. Todel ir nesivysto...
O siaip apie pagonybes sventyklas,stabus ir t.t. Lietuvoje labai nedaug kas isliko,ir visa tai,ka zinome,yra nuotrupos,susemtos archeologu,istoriku,mokslininku...Pernelyg mazai,tad Beresnevicius uzsiima ir pasaku rasymu 😉

Ello, nu atsiprašau, bet negaliu netylėt Jau seniai (o pradėjusi studijuoti - ypač) nemėgstu, vengiu ir skeptiškai žiūriu į pasakymus "išsivystė", "perėjo į kitą pakopą", "pakilo į aukštesnį lygmenį" ar pan. Nėra tokių dalykų kaip "lygmenys". Negalima sakyti, kad "pagonybė perėjo į religijos lygmenį". Visų pirma todėl, kad ta tavo vadinamoji "pagonybė" irgi yra religija. Žinau, žinau, yra krūvos religijos apibrėžimų, BET - bet būtina suprasti, kad institucijos, šventyklos ir netgi sudėtingi ritualai nėra būtina religijos dalis. Be to, prašau nepamiršti, kad vis tik tai, kas yra Indijoje, ir tai, kas buvo baltų žemėse, nėra vienas ir tas pats dalykas. "Ir tos Afrikos visi tikėjimai" yra lygiai tokie pat vertingi kaip islamas, krikščionybė, budizmas, šintoizmas ir taip toliau. Jie visi savaip kažką skatina. Tyčia sakau "kažką", nes vengiu žodžio "tobulėjimą". Taip, aš jį vartoju, ir jį visi vartoja, bet jeigu pasakysiu "skatina žmogaus tobulėjimą", ką jūs pamanysit? Ogi tai, kas mums atrodo priimtina: labiau katalikams artimo meilė, atleidimas, labiau senosios religijos išpažinėjams ta pati artimo meilė, tik kitokio pavidalo, savo vertės pajutimas, visiems - daugmaž bendras "gero žmogaus" supratimas... Bet kokios nors kanibalų tautelės Polinezijoje, arba tautelės, išpažįstančios cargo (krovinių) kultus tobulėjimą arba "teisingą" gyvenimo tvarkymą gali suprasti kardinaliai priešingai. Ir tą jų požiūrį privalu gerbti. Kiekviena religija ar apskritai pasaulėžiūra yra savita sistema su savita logika.

Berašydama prisiminiau pavyzdį, kurį girdėjau per laidą, žiūrėtą religijotyros seminare. Tiksliai to ritualo neprisiminsiu, bet maždaug taip(saugumo dėlei N-18 ): berniukai ruošiasi pirmajam savo seksualiniam potyriui. Visa gentis (veiksmas vyksta kažkur Pietų Amerikoje) kelias dienas šoka. Tas kelias dienas viena nekalta mergaitė puošiama ir garbinama kaip deivė. Po to ji paguldoma po stogu ir berniukai vienas po kito su ja praranda nekaltybę. Kai pas ją įeina paskutinis, žmonės ištraukia stogą laikančius sunkius rąstus, ir pastatas griūdamas užmuša besimylinčią porą. Tada gentis tą porą ištraukia iš po griuvėsių, iškepa ir suvalgo. Šokiravo? O dabar pažiūrėkite iš šios genties vidinės logikos. Atliktas grynai ritualinis veiksmas. Dievas numirė, jis suvalgomas ir taip suteikia naujų jėgų, naują gyvybę savo genčiai. Dievo mirtis ir prisikėlimas. Jeigu neaišku, pasitelkime panašų pažįstamą pavyzdį: Jėzų Kristų, kuris taip pat numirė, prisikėlė, o per komuniją dar ir yra valgomas.

Pasaulis yra įvairus. Kol to nepripažinsime, tol kelsime grėsmę sau ir kitiems.

as is vis rasydamas nesakiau ar tai gerai ar tai blogai ir nieko nelyginau.
tikriausiai ne iki galo skaitei arba tiesiog ne viska supratai ka norejau pasakyt...

as nesakiau kad pagonybe blogesne uz krikscionybe ir atvirksciai. viskas yra lygu. sudo skonis ne ka prastesnis uz saldainiu skoni (as cia nelyginu su tikejimai cia tokia mintis is vienos knygos, ir sudas NEATITINKA pagonybes (apsidraudziu kad vel ne taip nesuprastumet)) (:

beto cia tik mano maza nuomone, ir as zinau kad ji dar keisis, nes nera amzinu dalyku. ir nesakiau kad induizmas lygu pagonybe lietuvos. tik sakau kad yra panasiu dalyku, labai mazai bet yra. cia tik MANO hipoteze kuri yra nepatikrinama, BET GALI TAIP BUTI. niekas to nezino. as irgi to nezinau tiesiog man buvo kilusi tokia mintis ir viskas.

😉

p.s. nesikarsciuok...

Aš nesikarščiuoju.

Leisiu sau tave pacituoti (skaičiau viską, iki galo):

visos religijos lyg ir skatina zmogu kazkur eiti tobuleti, aiskintis kazka, abejoti ir t.t.
pagonybe kazkaip to nedaro

Daro. Tik, kaip sakiau, "tobulėjimas", "aiškinimasis", "abejojimas" yra kitoks.

tu tuo tiki ir viskas. ir tos afrikos visi tikejimai.

Kai gimsti musulmonų šeimoje, tu irgi tuo tiki ir viskas. Kai gimsti katalikų šeimoje, tave pakrikštija, ir tu tuo tiki. "Pagonybėse" tu tuo tiki. Visame kame pereini tam tikrą to tikėjimo kaitą. Tai, kad dabar kaitos nebegalim atkurti, nereiškia, kad jos nebuvo.

seip va tos religijos turi didele prasme manau kulturos raidos spartai, nes ir kur islamas buvo ir krikscionybe, sparciau pradejo vystitis kulturos, o tos pirmykstes religijos dar iki siu dienu tebegyvuoja beveik nepakitusios.

O ne, jos kito. Gal ne taip sparčiai, bet kito. Viskas juk kinta, nieko nėra amžino.

Aš puikiai suprantu, kad tu nesiekei numenkinti vienų religijų ir iškelti kitų, bet pats sau prieštaravai, derindamas pakopinį požiūrį su lygiavertiškumo pripažinimu.

nu gal... tada kitaip pasakysiu. visus tikejimus galima suskirstyti i pagonybes ir religijas... (nu cia labai abstraktu... )
as sneku labiau ne apie pagonybiu vystymasi bet apie ...tos visos civilizacijos vystymasi. bet gal as klystu , gal tai priklause nuo klimato salygu, as nezinau as tiesiog speju, tokiu spejimu turiu daug.

p.s. atsiprasau bet man sunku isreiksti savo mintis zodziais.

Ellorion rašė:nu gal... tada kitaip pasakysiu. visus tikejimus galima suskirstyti i pagonybes ir religijas... .

whaaaaa??? :shock: wtf?prasom paaiskinti,l.idomu...

nesvarbu. uzmirskit... vistiek neperteiksiu zodziais o tikriausiai ir nusisnekejau...