Apie religiją (ir kitką) MANDAGIAI

Ellorion rašė:as sneku labiau ne apie pagonybiu vystymasi bet apie ...tos visos civilizacijos vystymasi.

Galbūt nori pasakyti, kad, tavo nuomone, religinės civilizacijos išsivystė labiau, nei pagoniškos (pasinaudosiu tavo paties religijos ir pagonybės atskyrimu, nors jam ir nepritariu)? Tokiu atveju tu visai teisus, bet priežastys tam gana aiškios: didžiosios religijos (krikščionybė, islamas) yra žymiai labiau centralizuotos už pagonių tikėjimus. Iš kitos pusės, sudėtingos religijos atsiranda civilizacijai vystantis, nes jei žmonės gyvena varganai (arba vieningai su gamta), jiems paprastai nelieka laiko filosofijai, kuri ir gimdo religiją.
^ Tai buvo IMHO.

Starlin rašė:Kai gimsti katalikų šeimoje, tave pakrikštija, ir tu tuo tiki.

Laaaaaiquaaaaaa!!!

P.S. Sorry už pusiau nukryptemę 😉

taip. o jas atskyriau (tas atskyrimas tik seip toks...) kaip tik ta prasme...

Štai kodėl visad maniau, kad religija yra gerai tol, kol lieka kiekvieno žmogaus asmeniniu, visiškai privačiu reikalu, kuris su kitais neaptarinėjamas IMHO, kiekviena religija atlieka tą pačią funkciją (skatina žmogų būti dorą, nekenkti kitiems ir pan.) ir ją atlieka taip pat gerai kaip ir bet kokia kita, nors galbūt kitokiais būdais. Ta pati idėja, tik suformuoluota kitokiais žodžiais, kitais "dievo įsakymais" ar dar kokiomis nors tos religijos nuostatomis. Yra dvi religijos pusės: priemonės ir rezultatas. Priemonės - tai, kokiais būdais, kokiomis idėjomis, dievybėmis, įstatymais, meditacijomis, maldomis ir kt. pasiekiamas rezultatas. Rezultatas - tai gėris ir dorovė (įvardinkit bet kokią religiją, kuri siektų blogio; kad skirtingos religijos gali šiek tiek kitaip suvokti gėrį, tai jau kitas klausimas). Vėlgi imho, visų religijų rezultatas labai panašus, nes man asmeniškai nėra jokio skirtumo tarp žydo, musulmono, pagonio ir krikščionio (nekalbu apie radikalumus, kurių beje irgi pasitaiko visose religijose), kol tie atitinkamų religijų išpažinėjai nepradeda demonstruoti ir aukštinti savo religijos naudojamų priemonių. Man atrodo beprasmiški bet kokie religiniai ginčai (turi prasmę nebent religijų aptarimai iš šalies, lyginamosios diskusijos, o ne grynai savo požiūrio gynimas kai iš esmės abi pusės yra teisios), nes jie tik gadina religijų teigiamą funkciją ir skatina nesantaiką, taip kad gal geriau iš viso būtų apie tai nekalbėti, nes kiekvienas turi savo būdą siekti gėrio. Juk svarbiausia rezultatas.

Ir iš viso, žmogaus elgsenai kur kas daugiau daro įtakos jo paties savybės, charakteris, negu kad kokia nors religija. Dabar dažnas netgi religiją pasirenka pagal savo požiūrį į pasaulį.

Religijotyra yra gerai, o religijoginča - ne.

(šita žinutė buvo reakcija į karščiavimąsi above, o šiaip, urmyzga)

P.S. Beje, dėl išsivystymo. Na ir kas, kad krikščioniška civilizacija pasiekė daugiau nei pagoniška? Kas iš to išsivystymo? Kas sakė, kad vystymasis yra gerai, o nesivystymas - blogai? Šalin stereotipus! Žmonija yra žmonija, niekas nuo jos vystymosi ar nesivystymo nesikeičia. Šiuolaikinis žmogus nėra laimingesnis už pirmykštį, laimė imho nekinta keičiantis buičiai. Tada buvo vienokios problemos, dabar jos išnyko, tačiau dabar yra kitokių problemų. Ir dabartinis "civilizuotas" žmogus iš esmės tikrai nėra kuo nors pranašesnis už žmogų prieš keletą tūkstantmečių metų. Žinoma, turbūt nelabai kas trokšta grįžti gyventi į akmens amžių, bet tai dar nereiškia, kad akmens amžiaus žmogus baisiai trokštų atkeliauti gyventi pas mus...

pritariu Elfhild.ir ps.

šiaip apie vieną religiją tik galiu pasakyti.t.y. krikščionybę.
trumpai drūtai:
Krikščionybė yra labiausiai sustabarėjusi institucija visoj planetoj kuri nesikeičia jau 2000m.!

Aiquen rašė:Laaaaaiquaaaaaa!!!

Tai kad aš ne katalikų šeimoje gimiau Draugiškai su tėvais nuėjom į daugmaž pagonis... nors ne, greičiau jau pasyvius druidus :)Sorry už nukryptemės tęsimą.

Elfhild rašė: krikščionybė nėra institucija. Krikščionybė - religija, Bažnyčia - institucija.

tada pataisau:
vatikanas yra labiausiai sustabarėjusi institucija ,visoj planetoj, kuri nesikeičia jau 2000m.!

pvz.gerb šv.tėvas Jonas Paulius II.kuris ir taip ligotas be galo turėjo tęsti popiežiaus pareigas iki mirties.

O tamsta įsitikinęs, kad prieš 2000 metų Vatikanas jau egzistavo?

(visiems kitiems- va būtent tokį atvejį ir turėjau omeny, kai rašiau "madinga" )

Laiqualasse rašė: Galbūt nori pasakyti, kad, tavo nuomone, religinės civilizacijos išsivystė labiau, nei pagoniškos (pasinaudosiu tavo paties religijos ir pagonybės atskyrimu, nors jam ir nepritariu)?

Čia atlieps Elfhild mintims, bet mūsų bėda paprastai yra ta, kad "labiau išsivysčiusią civilizaciją" ir apskritai "civilizaciją" suprantame kaip sukūrusią tam tikrą technologinę gerovę. Pažiūrėkit, kai kalbama apie tai, kaip neva blogai kokiai nors Afrikos ar Mikronezijos tautelei, būtinai paminima, kad jie gyvenime nėra matę elektros lemputės, kad ten nėra mokyklų, kuriose į galvą grūstų Pitagoro teoremą ir anglų kalbą ir t.t. ir pan. Ar tikrai būtina viską vertinti savo kriterijais? Man pvz. gaila, kad giriamos (vadinamos "sparčiai besivystančiomis"!) tos šalys, kurios didina pramonės apimtis, plečia paslaugų sektorių, kuria tą vadinamąją "žinių visuomenę", o ne visų pirma tos, kurios moka išsaugoti savo savitumą, gerai įsiliedamos į pasaulinį kaimą. Atrodo, kad ir Lietuva bus atsilikusi, prastesnė už kitas tol, kol kiekvienam kaime nebus interneto...

Aiquen, Laiqua - išimtis, patvirtinanti taisyklę

O krikščionybė keičiasi, tikrai keičiasi - ir keitėsi. Dabar daug ko neprisiminsiu, nes juk ir nesimokiau specialiai, bet prisiminkime Kliuni reformas, Didįjį Skilimą (kai buvo du popiežiai), Vatikano II susirinkimą... Taip, žinau, Remarkas, atrodo, "Juodajam obeliske" sakė būtent kažką panašaus, kad Bažnyčia 2000 metų yra vienintelė nenuversta valdžia, bet sustabarėjusi ji nebuvo. Mažas pavyzdukas: iki vadinamųjų Viduramžių "skaistyklos" dogmos nebuvo, buvo tik rojus ir pragaras... O dabar net neįsivaizduojam skaistyklos nebuvimo.

>Bendrai paėmus (ir ilgokai stebėjus) susidaro įspūdis, kad "protingas žmogus" ir "nekrikščionis" pasidarė sinonimais

Aiquen, nepainiok krikscioniu su kryziuociais, please

>Dar vienas pastebėjimas... dažnai vos paminėjus žodį "Dievas" niekas toliau nebesiklauso ir automatiškai prirašo tave prie visokių "tikėjimo žodžio" fanatikų

Aiquen, pastebejimas teisingas, Morgotas nesuinteresuotas kad Edainb kalbetu apie Eru, yra visa atidirbta programa kad zmogeliai paklusniai vykdytu jo valia, ir ta programa veikia. Bet Morgotas man nedraugas, Lietuvai irgi. Is pradziu masciau "kodel zmogelius aklai klausancius Morgoto neperprogramuoti i zmogelius klausancius warlordo, juk as tai galiu.... taciau pagalvojes dar karteli suvokiau kad man nereikalingi pasklusnus zmogeliai, tai Morgotui jie reikalingi, o man reikalingi laisvi zmones, laisvi".

>Toks požiūris tarytum sako, kad jei esi tikintis, tai nesi prisitaikęs prie šiuolaikinio gyvenimo tempo, būdo, esi pilka pelėvisuomenėje ir pan.

Toma, nusiramink, jei banda paklusniu zmogeliu keliauja i skerdykla mirties, o tu neini kartu su jais, tai as asmeniskai tame nieko blogo nematau. Saugokis mirties viruso! Kodel elfai nemirsta? Jie laisvi nuo mirties viruso!

>O ir šiaip- bene mūsų televizijose liko bent menkiausia erdvė abstraktiems, neperkamiems dalykams? Filosofijos brangiai neprakiši, o ir šiaip niekam neįdomu...

Teisingai Aiquen, kas pinigus moka tas ir muzika uzsako, mokek kas menesi televizijai po milijarda kad tik religines laidas rodytu, tai tada ir pasijuoksim is visu ateistu Vienok tokiu pinigu mes neturim ar ne?

>Visos tokio amžiaus moteriškės linkusios tikėti viskuo, kas marga ir gražiai blizga (va ir dar viena priežastis, kodėl krikščionys "gauna į kaulus"...)

Aiquen, nereikia lia lia, NE VISOS! Ar tu irgi nori priestarauti warlordui???

>Mjo, reikės ir toliau stengtis kelti ateistinių minčių skleidimo kultūros lygį

Indraja, musu visuomene ir taip ateistine. Ateizmas turi viena labai dideli privaluma: Geriau netiketi dievu nei prasyti is Jo visokiu nesamoniu kaip pinigai, kuno sveikata ir pan.

>O juk galima ir draugiškai sutart

Deja, religiju agresyvuma skatina dogmatiskumas. Panaikinus dogmas galima draugiskai sutarti, bet dogmu naikinimas reiskia religiju naikinima. Butent ateity neliks religiju, taciau jos ir bus nereikalingos... Kol jos reikalingos tol jos ir bus.
Apskritai manes visokie kunigai vengia, nes as - krikscionis! Jie bijo manes! cha chacha! O ateistai bijo tik masinio naikinimo ginklo, nes po viena juos zudyk nezudes.... jie nepagauna kampo...

>kad krikščionybė prirašoma prie svarbiausių vertybių, kai Šerelytė (po to pradėjau jos nemėgt) demonstruoja savo neva išprusimą aiškindama, kad atsisakę savo "tradicinės religijos" virsime - tiksliai nepacituosiu, ir šiaip truputį nukrypstu, bet esmė tokia - "primityviomis gentimis", kurios, kaip p. Šerelytė nepasibodi mums pavaizduoti, yra atseit "ne lygis"

Starlin, tu man uzmokek kad as snekeciau tokias nesamones kaip Serelyte, ir as snekesiu, tik kad as ne toks jau pigus, Serelyte kur kas pigesne nei warlordas

>Bijau, kad katalikų Bažnyčios požiūrį pernelyg gerai parodė kardinolas A.J. Bačkis pernai apie "Žaibo gėles" pareiškęs

Cia jau sudetingas klausimas... Backis yra skustas kryziuotis, jis net ne krikscionis.

>aš palaikau teisę į abortą, pasisakau už kontracepciją

Toma, nesijaudink del tau nepritarianciu, gali pasinaudoti mano zodziais "Kryziuociai visada zude mazus vaikus, daznai zude ir negimusius, mes irgi turime tokia teise". Bet pries naudodama mano zodzius pagalvok, po ju taves gali pradeti bijoti. Kryziuociai bijo tiesos. Ar tu zinai kodel jie bijo Dievo???? Pagalvok....

>Kita vertus, katalikybė vis dar matoma kaip veiksnys, stipriai įtakojantis (kaip manoma - teigiamai) visuomenę ir jos moralinį elgesį (turiu omeny visumą, ne atskiro individo gyvenimą), o stipraus tokio mąsto ir pobūdžio pakaitalo kol kas nerandama.

Vergu visuomene gali itakoti kas tik nori - Fasizmas, Komunizmas, Religija. Stai Kristaus jokia religija neitakojo, jis drasiai keite visus kanonus... na uz tai ji nukryziavo, bet tai cia ne jo problema. Dievui vergu nereikia, todel jokio pakaitalo katalikybei nebus, nebent tokia pat vergu religija kaip musulmonybe kuri jau dabar vykdo sia veikla. pvz Prancuzijoje jau kas antras pirmokas yra musulmonu tikejimo. Ant popierius su uzrasu "krikscioniskos tradicijos" joks save gerbiantis musulmonas nepasirasys, stai taip

>pažiūrėkim į islamiškas teokratines valstybes: kai visa visuomenė išpažįsta valstybinę religiją ir negali nuo jos pabėgti, jie yra vieningi kaip kumštis, stiprūs, todėl baisoki kitiems. Kitas klausimas, kiek mes tokio kumštiško vieningumo norėtume...

na va, ir Starlin pastebejo kad ji visai nenori detis parandzos, buti pasalinta is univero (nes musulmonu valstybese draudziamas moteru issilavinimas). naturaliai kyla klausimas ka daryti? krikscionybe per silpna, ateistai ir viso musulmonybei ne kliutis, kas gali juos sustabdyti. Jus nepatikesite, bet uz juos yra stipresnis tai Dievas. Pateiksiu faktuka: krikscionybei 2000 metu, musulmonybei 1500 metu. ka dare krikscionybe pries 500 metu? aga, degino raganas ant lauzo, draude mokytis moterims, moterys neturejo teise balsuoti, net buvo ideju kad moterys neturi sielos. tad mielosios merginos nesijaudinkite, dar 500 metu ir musulmonybe leis jums nusiimti parandzas. Yra ir kitas pasirinkimas - nusiimti parandzas siandien, ir tik Dievas jums tai gali padeti padaryti.

>seip nzn koks butu idealus gyvenimas, dabar neseniai pagalvojau kad idealus pasaulis buvo pirmykstese bendruomenese

Ellorion, kaip tu taikliai taikai. Zinoma kad ne tokiose durnose kokios aprasytos istorijos vadoveliuose. Taciau tos sesnosios idealios bendruomenes virto tuo ka tu matai dabar. Aklas grizimas atgal yra prastas sprendimas, vienok kryptis teisinga. Kodel? Todel kad tada buvo idealu, ir nuo kazkurio momento pasidare nebeidealu. Grizti atgal prie to momento ir pasukti zmonijos istorija kitu keliu - tobulejimo o ne degradacijos.

>tad Beresnevicius uzsiima ir pasaku rasymu

Alatr, dumu be ugnies nebuna, bet siaip Beresnevicius pasakorius, ypac kai raso jog rusu tautai kokie 600 metu amziaus. beje as ir kita istorika zinau, kuris aiskina kad visoje Eurazijoje gyveno tik rusai. butu juokingos pasakoks, jei nebutu liudnos

>Tiksliai to ritualo neprisiminsiu, bet maždaug taip

starlin, si ritualas turi prasme, labai rimta, bet jis skirtas vergams. laisvi zmones tokiu nesamoniu nedaro

>Galbūt nori pasakyti, kad, tavo nuomone, religinės civilizacijos išsivystė labiau, nei pagoniškos

Laiqua, klausyk idemiai! Elorion mano kad pagonybe=stabmeldyste. tai ir sneka visokias nesamones. pirma susitarkite ka kuo vadinsite, o tada snekekite.


>Beje, dėl išsivystymo. Na ir kas, kad krikščioniška civilizacija pasiekė daugiau nei pagoniška? Kas iš to išsivystymo? Kas sakė, kad vystymasis yra gerai, o nesivystymas - blogai? Šalin stereotipus! Žmonija yra žmonija, niekas nuo jos vystymosi ar nesivystymo nesikeičia. Šiuolaikinis žmogus nėra laimingesnis už pirmykštį, laimė imho nekinta keičiantis buičiai.

Elfhild, cia tu neteisi, vystymasis yra butinas, taciau tai kas dabar oficialiai vadinama vystymusi as laikau degradavimu. Atsakyma kodel galima atkapstyti kad ir pacioje Krikscionybeje, tik kapstyti reikia neveliau nei 200 metu po Kristaus. Veliau krikscionys issigime nebeatpazistamai.

Elfhild, cia tu neteisi, vystymasis yra butinas, taciau tai kas dabar oficialiai vadinama vystymusi as laikau degradavimu.

Aš nesakiau nei kad būtinas, nei kad nebūtinas. Vystymasis yra natūrali žmonijos istorijos eiga, lygiai kaip ir evoliucija yra natūralus apskritai gyvybės Žemėje kitimas. Viskas keičiasi, niekas nestovi vietoje, bet nuo to mums nei šilta, nei šalta - nei evoliucija, nei civilizacijos raida, kiek žinau, neturi jokio galutinio tikslo, todėl tai tėra vystymasis, kurio bet kuris momentas yra vertas kito vėlesnio ar ankstesnio momento (t.y. nei vienas nėra pranašesnis bendrai paėmus) bei keičiasi tik aplinkybės, o esmė ne. Ar degraduoja, ar progresuoja tos besikeičiančios aplinkybės, tai irgi labai reliatyvu, galima iš skirtingų taškų pažiūrėti. Galų gale, vis tiek ką mes Žemėje bedarytume, kaip besikeistume ir planetą bekeistume, vis tiek Žemė lieka ta pati mišrainė vienam dubenyje (kol neprasidės Žmogaus invazija į kosmosą)
Čia jau nebe apie religiją, šiaip filosofuoju.

Neatsakysiu į visą smelio paklodę, užteks ir kelių punktų...

smeli rašė: na va, ir Starlin pastebejo kad ji visai nenori detis parandzos

Čia ne visai į temą, bet iš islamo man mieliausi yra būtent moterų drabužiai Tie, kurie dengia viską, gal ir nelabai patogūs, bet tie, kurie dengia viską, išskyrus veidą - fantastika! Priimčiau islamą vien dėl tų drabužių (juokauju, bet man jie tikrai patinka)

starlin, si ritualas turi prasme, labai rimta, bet jis skirtas vergams. laisvi zmones tokiu nesamoniu nedaro

Paprašyčiau gerbiamo Warlordo paaiškinti, ką jis laiko laisvais žmonėmis. Taip pat - kaip apibrėžtų stabmeldybę.

Religijų raidos, „tobulumo“ ir pan. nagrinėjimas tikrai sudėtingas dalykas, be to, sunku išvengti subjektyvių reakcijų. Štai protarpiais skaitomo žavaus istorinio Jefremovo romano „Taidė (??? – Таис) Atėnietė“ veikėja, Egipte neatsargiai palyginusi Egipto ir Graikijos tikėjimus pagal jų dievų žmogiškumo laipsnį, buvo beveik sumaitinta primityviajai dievybei krokodilui. Tačiau tikrai esu girdėjusi, jog religijotyroje tokios sąvokos vartojamos. Gal tai ir korektiška, tiesiog prieš tai reikia apibrėžti, ką konkrečiu atveju vadinsime raida ir tobulėjimu. Tarkim, jei iš pradžių pasakome, kad pagarbos žmogui kaip gyvam padarui ir asmenybei augimą laikysime tobulėjimo požymiu, galėsime teigti, kad judeokrikščioniškųjų religijų istorijoje perėjimas nuo žmonių aukų prie gyvulių (rodos, Abraomas sūnų Izaoką beveik paaukojo?), o po to – prie simbolinės aukos, kai kūną atstoja paplotėlis, yra tokios raidos požymis. Jei iš tokio taško pažiūrėsime į Starlin minėtąjį ritualą, turėsime jį priskirti ankstyvai pagal humanizmą stadijai. Turbūt kampas tame, kad Europos ir jos pirmtakų istorijai ir šiaip būdingas žmogaus kaip individo svarbos augimas. Tad ir tokios skalės taikymas religijai nėra išlaužtas iš piršto. O kitose kultūrose tokio proceso galbūt niekad ir nebuvo – tada jų elementų vertinimas pagal ją būtų dirbtinokas. Maždaug kaip arklių evoliucijos nagrinėjimas pagal jų prisitaikymą skraidyti. O čia išlenda subjektyvumas: pala pala, bet argi ne visiems aišku, kad minėtasis žmogaus gerbimas – vertybė? Subjektyviai geriausiu atveju galima nusistebėti ir pasistengti tuos kitus gerbti bei pakęsti, o blogiausiu – ... Bet mes čia, rodos, pakankamai sėkmingai tos ribos neperžengiame

ateistai bijo tik masinio naikinimo ginklo

Pasinaudosiu individo laisve suprasti ne tai, kas norėta pasakyti, o kaip labiau patinka. Labai patinka.

tada buvo idealu, ir nuo kazkurio momento pasidare nebeidealu

Labai, labai smarkiai abejoju, kad kažkada buvo arba bus idealu. (Nors daugybėje mitologijų yra tas idealusis laikas, kurio sugrįžimo laukiama. Net marksistai pirmykštės bendruomenės gyvenimą laikė daug kuo idealesniu už vėlesnes santvarkas, ir tikėjosi komunizme atkurti jau kokybiškai nauju lygmeniu lygybę, brolybę ir etc.).

Starlin rašė:Čia atlieps Elfhild mintims, bet mūsų bėda paprastai yra ta, kad "labiau išsivysčiusią civilizaciją" ir apskritai "civilizaciją" suprantame kaip sukūrusią tam tikrą technologinę gerovę.

Va va, čia tai tikrai. Ir aš, paveiktas tų stereotipų, taip parašiau, nors iš tiesų visiškai pritariu Starlin išdėstytam požiūriui. Kaip rašė lyg ir D. Adamsas: "Humans think they are the most intelligent species on Earth because they built skyscrapers, discovered the laws of gravity and so on. Dolphins know they are the most intelligent species on Earth for precisely the same reason."

Bent jau manieji stereotipai apima daugiau už technologinę gerovę. Į juos įeina ir tas žmogaus kaip asmenybės, individo vertinimas. Ir man asmeniškai būtent jis yra pagrindinis kriterijus. Daugelyje kultūrų kaip tik bendruomenė svarbesnė už individą, ir suprantama, kad tokia nuostata yra labai naudinga bendruomenei ir netgi pačiam individui - žiū, budistų vienuoliai ir pan. kokių dvasinių ir fizinių aukštumų pasiekia. Bet kai kuriais atvejais ši mano vakarietiška nuostata stipresnė už pastangas "gerbti kultūrų įvairovę", tarkim, kai kalbama apie moterų apipjaustymą, galima pateikti kiek nori pavyzdžių, esą joms pačioms tai priimtina, bet aš vis tiek jausiu tokias tradicijas tęsiantiesiems ne pagarbą, o neapykantą.

Beje, šiais laikais labai garsiai sakoma, kad visokių rūšių įvairovė - kultūrinė, kalbinė, genetinė - yra vertinga. Tai tikrai geresnė nuostata už prieš kokį šimtą metų (nežinau, bet turbūt) vyravusią - esą geriausia Vakarų kultūra. Tik tiek, kad esam žmonės, tad tolerancija turi savo ribas. Ir yra labai opus klausimas: ar visada reikia nesikišti į kitų reikalus? Teisybė, besikišantieji valstybiniu lygiu tik prisidengia šūkiais apie žmonių teises, o iš tikrųjų siekia stiprinti savo pozicijas, bet šis klausimas labai platus, ne tik apie JAV.

Penktadienis, 13-a... Labai nebloga proga iš fantastų nusižiūrėtam testukui - kuriame Dantės pragaro rate būsite? Jei įdomu - čia visi galimi atsakymai.

Mano - šeštas

Level | Score
Purgatory | Very Low
Level 1 - Limbo | Very Low
Level 2 | Moderate
Level 3 | High
Level 4 | Very High
Level 5 | High
Level 6 - The City of Dis | Very High {Extreme šiaip jau spalvotam vaizdely...}
Level 7 | High
Level 8- the Malebolge | High
Level 9 - Cocytus | High

Patekau į antrą O tikėjausi kur kas žemiau... Kiek bedarai žmogus nuodėmių, vis negana

The Dante's Inferno Test has sent you to the First Level of Hell - Limbo!

Here is how you matched up against all the levels:
Level | Score
Purgatory | Low
Level 1 - Limbo | Very High
Level 2 | Low
Level 3 | Low
Level 4 | Very Low
Level 5 | Low
Level 6 - The City of Dis | Low
Level 7 | Moderate
Level 8- the Malebolge | Moderate
Level 9 - Cocytus | Low

Visada žinojau, kad esu pūkuotas... Ir šiaip labai teisingai paskyrė, bet klausimai, bent šiek tiek išmanančiam pragaro ratų skirstymą, labai jau nuspėjami (aš atsiminiau tik pirmojo rato gyventojus, bet atsakinėjau sąžiningai )