Fantasy

Taip sako visi kas skaitė tik Raganių, jį reikia geriau suprast, o toliau einančios knygos paaiškina ir jo vienišumą ir apskritai atskleidžia daug didesnį "dielą" negu menkos karalių peštynės, kurių apstu tame pasaulėlyje, kas dėl būtybių paskutinėje knygoje jos gana linksmai parodomos, na vėl gi, reikia paskaityt, aš taip nepapasakosiu, galbūt jis nėra tobulas, tačiau skaitalas tikrai iš aukščiausios lygos.

Iš kitų Raganiaus gerbėjų girdėjau, jog pirmoji knyga geriausia, kitos išvis nusivažiuoja. Tad jei šita geriausia, kitų geriau neskaitysiu, nebent labai jau nebus ką kita paskaityti

Taip, pirma knyga (apsakymų rinkinys) daugelio tikrai laikoma geriausia. O šiaip tai kiekvieno skonis kitoks, nenuostabu, kad kažkam Raganius didelio įspūdžio nepadarė. Man toje pirmoje knygoje patiko gausybė perdirbtų pasakų motyvų (Staigmenos įstatymas, visa ta istorija su undine ir princu, ir t.t.) bei daugelio veikėjų savita kalbėsena - visokie žargonai ir tarmiškumai.

Neseniai vėl pradėjau skaityti Pračetą (prieš keletą metų suvartojus ~5 knygas iš eilės šiek tiek pabodo). "The Truth" yra nuostabiai nerealiai puikus kūrinys puikiausiame Pračeto stiliuje. "Small Gods" patiko ne taip labai, bet irgi vertas paskaitymo.

Man Small Gods labai patiko. OMG, kiek ten šaunių minčių ir aliuzijų! Aišku, religijos ir tikėjimo klausimas išnagrinėtas begediškai kruopščiai .

Taip, dėl religijos vs. tikėjimo sutinku. Bet man kažko pritrūko - gal Bruthos veikėjo supergalių išnaudojimo, gal dar ko.

shlykshtukas rašė:Pakalbėjom apie blogas knygas, laikas pakalbėti apie knygas geras. Vakar užbaigiau Susanna Clarke "Jonathan Strange & Mr. Norrell", ir atsidusau liūdnai, kad tie 1000 psl. smulkučio šrifto taip greit pasibaigė. Seniai beturėjau tiek malonumo iš skaitymo knygos, kurios nei autorius mano 'skaitau viską' sąraše, nei atsiliepimai ypatingai suintrigavo.

gal Lietuvoje kas nors kur nors matėtę insigyti šitą knygą?

Žiūrau mirus šita tema kažkaip. Turiu įtarimų, kad ne todėl, kad visi metė knygas skaityt.
Taigi, gerbiamieji, ką paskutiniu metu skaitot?

Programinę literatūrą, kai ką Landsbergio apie Čiurlionį ir Lukjanenko sargybas pagaliau pabaigiau Šiaip, sragyvos visai nieko, susiskaitė, bet su Lukjanenko taip jau yra (ne vien, aišku, bet su juo, bet bent man jo knygose ypatingai jaučias), kad jei parašytos kelios tos pačios serijos knygos, tai kuo toliau tuo labiau pradedama pritempinėti prie istorijos visokius dalykėlius. Šiuo atveju pirmos dvi buvo visai teisingos, o trečia tokia pritempta. Va, su Juodraščiu ir Švarraščiu reikalai irgi panašūs buvo.

Žiūriu daug kam čia patinka Lukjanenko. Mane atbaido tai, kad veiksmas vyksta "dabartyje". Man dabarties ir taip per akis, net jei ji paskaninta fantasy prieskoniu.
O "kai kas Landsbergio apie Čiurlionį" gal yra "Visas Čiurlionis"? Kaip tik galvoju ar verta pirkt.

O aš prieš maždaug savaitę suskaičiau Mūrkoko (Moorcock) "Brangakmenį kaukolėje". Eridanas, žinoma, savo stiliuje - išleido vienoje knygoje tris serijos dalis iš keturių, o ar išleis ketvirtą, tai ir nežinia. Bet šiaip skaitosi lengvai, tokia labai elementari herojinė fentezi. RPG sistema, pagal kurią kvestai daryti, neakivaizdi, bet kad visa tai galėjo būti sužaista kaip RPG kampanija - tikrai nenustebčiau

O aš parsiradau prie klasikos . Nupūčiau dulkes nuo lentynos ir su malonumu vėl perskaičiau Polevojaus "Apysaką apie tikrą žmogų" . Atmetus saugumo prikaišiotas liaupses tarybinei santvarkai, perkūniškai įdomi knyga . Eilėje "Kaip tampama Albinosais", paskui turėtu būt to paties Polevojaus "Auksas", o tada visa galva pasinersiu į Eridano išleistą "Plieninės Žiurkės" seriją. Kažkaip pradedu pasiilgt Harisono kūrybos .

Pasidalinsiu savo skaitymais. S. Clarke Jonathan Strange & Mr Norrell užvežė nerealiu pseudo-dikensišku stilium. Verta perskaityt, net jei alternatyvi istorija ir ne visai prie širdies. Aukščiausio lygio humoras, gerai sukaltas siužetas, magija nebanali. Jokių fireboll'ų.
Dar neblogai susivalgė Guy Gavriel Kay Tigana. Įdomūs veikėjai, charizmatiškas pagrindinis antagonistas, gražus pasaulis (tokia beveik-Italija su dviem mėnuliais), neįkyrus moralas, mėlynas vynas... Irgi jokių fireboll'ų.
Ir dar anksčiau suvartojau visus 13 tomų R. Jordan'o ir B Sanderson'o The Wheel of Time. Tobulas būdas laikui užmušt. Daug fireboll'ų. Visi jauni ir gražūs. Tik kai kurie į pabaigą lengvai apluošinti. Visgi reikia pripažint, kad magiškos energijos dvilypumo (kažkas panašaus į in ir jan) idėja visai įdomi. Dabar iš principo teks paskutinį tomą patvarkyt. Gerai, kad dar negreitai..

Laegaladh rašė:Draconica, papasakok plačiau ką skaitai. Tik gal kraustomės į kurią nors iš Literatūros temų: http://tolkien.balt.net/viewforum.php?f=9

Tiesą nsakant pagrindinis mano skaitalas yra fantastika, kaip minėjau ne mokslinė. O iš paprastos griebiu viską iš PFAF, bei kitus Eridano leidinius. Tiesa, neapleidžiu ir angliškosios literatūros pusės. Tarkim šiuo metu skaitau penkias knygas:
-Andrzej Sapkowski - "Kregždės bokštas"
-J.R.R.Tolkien "The Hobbit" ir taip pat lietuvišką vertimą (lyginamuoju pagrindu)
-William Blaty "Egzocistas" (naujas leidimas, lyginamas su senuoju)
-G.R.R.Martin - "A Clash of Kings"
(Na ir ne į temą taip pat labai didelė gerbėja esu siaubo žanro. Jis puikiai padeda atsipalaiduoti, kai tuo tarpu iš fantastikos semiuosi idėjų ir dar daug ko.)

Štai ten užgimė Martino Game of Thrones aptarimas. Knygos pobūdį ir stipriąsias puses įsivaizduoju, tačiau norėčiau paklausti skaičiusiųjų it literatūros mokytoja: kaip jums atrodo, ką rašytojas norėjo pasakyti, kokias idėjas perteikti? Juk vargu ar jis intriguojančiai rašo vien dėl to, kad rašytų intriguojančiai. Nesivaržykite sakyti tokių idėjų, kurios būtent jums kažkuo tinka, suprantama, ką norėjo pasakyti rašytojas, pasakė pats rašytojas kūriniu, tačiau paprastai kažkokias idėjas iš kūrinių galima išseparuoti, pvz. "visi sulaukia savo atpildo", "pasaulį išgelbėja gailestingumas" ir t.t.

Mano nuomone ta idėja būtų "shit happens". Rimtai, be ironijos. Visiems galiausiai vienoks ar kitoks ragas, o jei dar nėr, tai bus.

GoT suvartojau visas (iki šiol išleistas ). Skaitosi jos bjauriai. Vietom pradedi galvot "kurių velnių man čia kankintis? bjauraus gyvenimo ir ne knygose pilna." Bet charakteriai tikrai įdomūs. Žmogiški. Ir pasaulis pakankamai gerai sukurtas. Istorija, mitologija, geografija. Viskas tvarkoj. Su Tolkien'u, aišku, nėra ko lygint. Apskritai fantasy yra "Tolkien'as ir visi kiti." Jeigu reiktų išdistiliuot pagrindinę idėją, tai iš esmės pritarčiau Aredhel, tik dar pridėčiau, kad "idealumas neegzistuoja" ir "gėris yra reliatyvus".


Perkelta. 3D! ~Elentari~

Beje, pacituosiu Laiqua iš tos kitos gijos:

Laiqualasse rašė:Įdomus pastebėjimas apie žuvis Tik pridėsiu nuo savęs šį tą apie veikėjus. Sapkovskis ir Martinas rašo kitokią fentezi, nei Tolkinas. Tolkino fentezi yra epinė-mitologinė, ji remiasi mitologijos kanonais, kuriuose turi būti aiškus gėris ir aiškus blogis, net jei veikėjai nebūtinai visiškai aiškiai balti ar juodi (o Tolkino veikėjai tikrai ne visi yra aiškiai balti ar juodi; užtenka prisiminti Boromirą ar Sarumaną). Tuo tarpu Sapkovskio ir Martino kūryba yra "realistinė" fentezi, bandanti pavaizduoti pasaulį tokį, koks jis būtų "iš tikrųjų", o ne aprašytas dainių po keleto šimtų ar tūkstančių metų. Tada atsiranda ir skirtingų veikėjų skirtingos tiesos, gėrio/blogio neaiškumas ir visi kiti dalykai. Man šiaip patinka ir vienas stilius, ir kitas (GoT neskaičiau, tai daug komentuoti negaliu, bet Sapkovskio kūryba visai patiko, išskyrus pornografijas; "Juodoji gvardija", irgi tokio "realistiško" stiliaus kūrinys, man taip pat labai patiko.

Tolkienas panaudojo mitologijos kanonus romano žanrui. Man asmeniškai tai didžiausias jo kūrybos minusas. Gal todėl Silas man labiau patinka negu ŽV. Hobitas tuo atžvilgiu irgi geresnis.
Kur jūs randat tas pornografijas?? Raganiaus serijoj yra drąsių vietų, bet kad būtų kažkas baisaus tai tikrai neatsimenu. Gal iki tos vietos nepriėjau? Beje, Martin'o knygose atviro krušimosi irgi gerokai mažiau negu seriale. Čia jau televizininkai pridėjo nuo savęs.
Kieno ta Juodoji gvardija?

Juodąją Gvardiją parašė Glen Cook. „Eridano“ leidyklos knygų nr.: 75, 80, 83, 265, 271, 279, 362, 378, 379. (Jei ką praleidau pataisykit).

Šiaip sakyčiau puiki serija, neblogai nusakanti koks bjaurus reikalas yra karas. Personažai turi padaryt, tai ką turi, kuo tiki ir tam atiduoda tikrai viską. Pati gvardija greičiau chameleonas, kuris kinta priklausomai nuo ten, kur ilgiau apsistoja, tačiau nauji nariai, naujomis kalbomis ar pažiūromis, vis tiek daro tai ką pradėjo jų pirmtakai. Bent mane tikrai įtraukė ir nepaleido iki pat paskutinės knygos .

Laegaladh rašė:Tolkienas panaudojo mitologijos kanonus romano žanrui. Man asmeniškai tai didžiausias jo kūrybos minusas. Gal todėl Silas man labiau patinka negu ŽV. Hobitas tuo atžvilgiu irgi geresnis.

Hm, man kažkaip ŽV neužkliuvo per didelis mitologizavimas. Aišku, romanas artimesnis "Rolando giesmei" nei kokiam "Altorių šešėliui", bet tai, mano nuomone, tikrai ne minusas

Kur jūs randat tas pornografijas?? Raganiaus serijoj yra drąsių vietų, bet kad būtų kažkas baisaus tai tikrai neatsimenu. Gal iki tos vietos nepriėjau?

Na kaip, jau vien tai, kad pirmos knygos pirmas puslapis prasideda nuo to, kaip pas patale gulintį Raganių ateina merga, nusimeta kailius ir pradeda siūbuoti papais (citata netiksli), sudaro tam tikrą įspūdį

Beje, Martin'o knygose atviro krušimosi irgi gerokai mažiau negu seriale. Čia jau televizininkai pridėjo nuo savęs.

Žinoma, "sex sells". O knygų neskaičiau, tai nesiginčysiu