Fantasy

Su tokiom moteriškėm, kaip veikėjos, jokių reikalų turėti nenorėčiau, bet - argi ne tai vadinama realistiškumu? Argi tikri žmonės nėra neidealūs, turintys antipatiškumo (ir ar mes, jei būtume taip išnagrinėti, nepasirodytume ne vienas esantis visai nesimpatiškas)? Mane įtikino kūrinio psichologinis realizmas.

Jokių rožinių akinukų nėr. Abi pusi religiniame konflikte ne angeliukai.

Dar dėl tų akinukų: tarkim, krikščionių požiūriu, ritualinis karaliaus nužudymas yra siaubas. O senojo tikėjimo požiūriu draudimas kunigams tuoktis yra nusikaltimas. Krikščionys pyktų, jeigu jų kryžius (nors knygoj, aišku, nuskamba ir paaiškinimas, kad kryžius visai ne 'jų'... bet ne apie tai kalba) būtų pridėtas prie kokio nors drakono, o senatikiai pyksta dėl to, kad jų šventąją taurę išniekino vynu. (Čia tik papildau tai, ką aukščiau sakiau apie vidinę sistemą.)

Indraja rašė:Su tokiom moteriškėm, kaip veikėjos, jokių reikalų turėti nenorėčiau, bet - argi ne tai vadinama realistiškumu? Argi tikri žmonės nėra neidealūs, turintys antipatiškumo (ir ar mes, jei būtume taip išnagrinėti, nepasirodytume ne vienas esantis visai nesimpatiškas)? Mane įtikino kūrinio psichologinis realizmas.

Jokių rožinių akinukų nėr. Abi pusi religiniame konflikte ne angeliukai.

Hm, man kaip tik tos bobos (prašom nesupykt už terminą, bet šis grubokas žodelis apibūdina tas...veikėjas tiksliau nei 'moterys') pasirodė utriruotos ir dirbtinės, tokiai vaikštantys stereotipai klišių šlepetėse. Prašau nesuprast manęs klaidingai, aš prieš netobulus ir nesimpatiškus veikėjus nieko neturiu, netgi, sakyčiau, visai priešingai, bet...bet man susidarė įspūdis, kad rašytojai tos bobos kaip tik atrodė simpatiškos, artėjančios link idealo - stiprios, savarankiškos, valdingos, kontroliuojančios visas situacijas - vadinasi, jos tikslas buvo kad ir skaitytojas jas priimtų kaip stiprius, charizmatiškus ir kitom prasmėm "gerus" personažus, bet su manim jai išėjo priešingas efektas nei tikėtasi. Aš, beje, mėgstu stiprias moteras "su kiaušiais" literatūroje - bet, eh, ne kai jos tokios, na, isterikuojančios kalės.


Dėl ružavų akiniukų, tai galiu ir klysti žinoma, bo, a)nedaskaičiau iki galo, b)pačioj pradžioj buvo gi vos ne visas skyrius svaičiojimo apie "Vah koks buvo Avalonas superduper kol neatėjo krikščionys!", ar ne? Toks dalykas iškart uždeda antspaudą.

Pats Avalonas ir būtų likęs super duper, jeigu būtų likę pakankamai mergaičių tarnauti šventykloje O ten, beje, galiausiai ir dalis krikščionių persikėlė gyventi...

Apie bobas ir rašytojos požiūrį į jas... Be galo įdomus klausimas, nes man vėl kitaip pasirodė. Pasirodė, kad rašytoja arba pati mėtosi tarp savo simpatijų / antipatijų, arba siekia išlaikyti kažką panašaus į neutralų požiūrį, t.y. nieko nevertinti. Nes aš skaitant palaikydavau tai vieną, tai kitą, jau nekalbant apie nepavydėtiną Arturo padėtį...

Yay, o aš perskaičiau Lukjanenkos "Paskutinę Sargybą". Originalo kalba, nežinau ar jau yra lietuviškai, bet nemanau- knyga išvis šiais metais išleista. Įspūdžiai... Viskas kaip anktesnėse knygose ir viskas naujai, bet taip pat puikiai. Va dabar skaitau to paties autoriaus "Spektrą"
Dėl Vasiljevo- jis rašė kartu "Dienos sargybą", kur vienintelėj iš knygų buvo rašyta iš Tamsiųjų požiūrio taško. "Peterburgo sargyba" visa rašyta iš Tamsiųjų pusės, ko pats Lukjanenka nedaro. Viskas juk aišku. Ir Peterburgo Sargyba jokių būdu ne tęsinys, veiksmas vyksta tarp Dienos ir Sutemų sargybų.

Na gerai, "Raganius".

GADIKLIUKAI

Skaityt smagu ir malonu. Savaime suprantama, įdomu atpažinti žinomų pasakų fragmentus, įdomus pagrindinis veikėjas. Kita vertus, nors autorius ir žodingas (deja, apie tai tegaliu spręsti iš vertimo - jei čia vertėjai pasistengė, tai tuomet geriau sakyti "vertėjai žodingi"), pasakojimo struktūros prasme linkęs kartotis. Aiškiai matosi, kad yra geriau įvaldęs smulkesnę formą - todėl apdairiai pasirenka ne vientisą romaną, o būtent tokius apsakymus. Bet jie vis viena jungiasi į vieną pasakojimą, todėl pasikartojimų negali nepastebėti.

Didžioji dalis knygos man patiko tik kaip geras vakaro skaitymas. T.y. visa tai, ką esam įpratę vadinti "kažkuo daugiau" buvo gan atvira, giliai kapstyti nereikėjo. Tiesiog skaitai ir mėgaujasi. Todėl knyga neužkabina taip kaip, atleiskit už įžūlumą, Poteris ar netgi Amberas (Ambero vertimas kraupus, bet intriga kažkuo įdomesnė. Man). T.y. pirmoji knygos pusė neturi tos fantastikai IMHO būtinos ypatybės, kai skaitai ir nori DAR DAR DAR, nes labai jau skanu, o ir nekvaila. Kad nekvaila tai jau sakiau, o skanu - skanu pasidarė vakar, kai pasirodė Ciri. Tos vietos įdomiausiai parašytos, leidžia truputį atsipūsti nuo Jenefer peripetijų...

Sakyčiau, pabaiga (bet, kiek suprantu, čia dar ne pabaiga?) atpirko visa kita. Nors ir ne visiškas šedevras, bet gerai. A, dar ir Geralto personažas gerai - originalus ir su originaliu požiūriu į gyvenimą.

TAISA: apsišviečiau "Skaitytoj". Noriu romanų!!! Angliškai arba lietuviškai, skubiai.

Teisingai pastebėta - kad mažoji forma geriau autoriui sekasi, betgi romanas visai nieko, nors vietomis kiek ištemptas. Siūlyčiau pamėginti rusiškai, vertimu nė pats Sapkovskis nesiskundė. Nežinia, ar į anglų verčia - lyg skaičiau, kad nelabai užsieniniai leidėjai nori "kažkokiam užkampy" rašytų kūrinių...

Beje, kaip patiko visai šiuolaikinė veikėjų psichologija fantazės fone?... Man, rodos, patiko, nors buvo kiek keista - tačiau nutariau, jog čia, kaip ir daug kur, ironiškumas.

P.S.

"The Last Wish" numatytas išleisti angliškai 2007m. pradžioj (bent jau amazon duomenimis), o vokiškai jau yra.

Po "Dozorų" gal anglosaksai atkreips dėmesį ir į Rytų Europos fantastiką?..
Rusiškai gal ir bandyčiau, jei laiko būtų, bet bijau, kad nesuprasčiau daugumos kalbinių / tarminių / žargoninių užuominų.

Indraja rašė:Beje, kaip patiko visai šiuolaikinė veikėjų psichologija fantazės fone?...

Patiko. Kaip suprantu, čia ir yra sapkovskiškiausias bruožas.

Aš irgi skaičiau "Raganių". Tiesa, kai kuriose vietose nesupratau Geralto požiūrio į pasaulį. Nors man kaip fentezi gerbėjai tikrai labai patiko. Dar siūlau perskaityti "Nakties Sargyba" (čia kur tas filmas "Dienos sargyba" tik pirma dalis"). Labai įdomus autoriaus sukurtas atskiras pasaulis. Tik yra šiuolaikiškesnis už "Raganių". Smagaus skaitymo

„Smuklininko daina“, Peter S.Beagle. Knygutė simpatiška, bet kažko yyypatingo neradau. Kiek kliuvo pasaulio paviršutiniškokas margumas – bet gal taip yra todėl, kad apie jį pirmiausia pasakojama keliautojų akimis. Įdomus bandymas kalbėti vis iš kito veikėjo taško – bet neatrodo, jog būtų pavykę suteikti kiekvienam po visai kitokį stilių (tiesa, iš vertimo - į rusų - sunku spręst). Yra minčių apie draugystę, ištikimybę, meilę, mirtį. Sakyčiau, skaityti tinka nuo ankstyvosios paauglystės, nes ir ta scenelė su net keletu dalyvių parašyta subtiliai.

Kas mus domina kaip t.t. pjesės autorius. Pirmiausia – niekas nebegalės sakyt, kad kuriam neskaičiusios, nes nors kažkuri kažką skaitė. Kaipgi su tuo tolkiniamokiniškumu? Žiedelis yra, yra... Apie blogį įdomesnis posakis ~“ir blogis gali kentėti nuo neteisingumo“. Krosspolas ir tai, be ko fantazės kūrinių nebebūna – irgi yra.

"Smuklininko Daina" yra lietuviškai, tik genialieji eridaniečiai pavadino ją "Burtininko mirtis" ir išleido Tolkino mokinių serijoje.

Tikrai??? :shock:

(Atleiskit, nesusilaikiau... ) Paaiškinimas kitų gijų neskaitantiems: mes apie tai spektaklį parašėm ir jau repetuojam. Konui.
<hr>
Kaip pas mus buvo Sapkovskis.

Mane labai papiktino "Eridano" tinklalapio "straipsniokas" apie susitikimą su Sapkovskiu. Ypač va kas (mano pabrėžimai):

Pora akmenėlių dėl "Raganiaus" viršelio ir serijos pavadinimo į "Eridano" darželį bandė įmesti vietiniai fantastikos "mylėtojai", tačiau A. Sapkowskis, matyt, atvažiavo į Lietuvą ne pasikandžioti, o susitikti su jo kūrinius skaitančia publika, todėl į kandžius klausimus atsakinėjo diplomatiškai kaip politikas. Tiko jam ir lietuviško leidimo "Raganiaus" viršelis (beje, nupieštas vieno iš žymiausių pasaulio dailininkų Stephen'o Youll'o, o ne greitomis supeckiotas "Eridano" meninio redaktoriaus), visiškai nepyko ir dėl "Tolkieno mokinio", mat šį žmogų labai gerbia ir vertina.

Toks įspūdis, kad Eridano atstovai klausėsi visai kito žmogaus, o gal jiems buvo kitas vertėjas. Taip, Sapas apie viršelį atsakė diplomatiškai, bet jo užuominos į Konanus ir kt. buvo tikrai ne Eridano naudai. O tie "mylėtojai" kabutėse - išvis viršūnė. Pagrindiniai "Eridano" produkcijos skaitytojai, kaipgi galima su jais šitaip elgtis! Aišku, kol fantastinės literatūros rinkoje "Eridanas" turi praktiškai monopolį, tol fantastai neturės kur dėtis, bet ar negalima būtų nors minimaliai taikstytis su skaitytojų pageidavimais? Nesuvokiama.

Mano supratimu, bangiui tiesiog nusibodo visi fantastų priekaištai, komentarai, reikalavimai ir grasinimai dėl įvairių (ne)išleidžiamų knygų, ir jis nusprendė šitaip kažkiek atsigriebti. Aišku, negražu, bet gal jam taip atrodo teisinga. Nebuvau susitikime su Sap'u, tai plačiau nekomentuosiu.

***

C.D. Simak "Talismano Brolija"

Knygą radau kažkokiame antikvariate (tiksliau - pdėvėtų knygų parduotuvėlėje), ir paėmiau turbūt tik dėl to, kad tai Simak'o darbas. Perskaičiau, ir... nelabai žinau, kaip reaguoti.
Knygą galima suvokti dvejopai. Pirmas variantas - tai yra Simak'o "duoklė" JRRT - originaliai interpretuotas ir į alternatyviosios istorijos foną įspraustas ŽV atpasakojimas. Originalu ir įdomu skaityti.
Antras variantas - tai yra savarankiška knyga. Bet šiuo atveju ji, kaip Simak'ui - netgi LABAI silpna. Vieninteliai tikrai įdomūs dalykai pasakomi per pirmus 20 puslapių, pabaiga beveik tiksliai aiški dar nepriskaičius iki knygos vidurio. Vis tikėjausi kažko tokio, kas kūrinį iš vidutiniško paverstu šedevru (taip buvo su "Šekspyro Planeta", "Kapinių Planeta" ir "Žvaigždių Paveldu"), bet nusivyliau. O gaila.
Kas nors dar skaitėt? Gal įrodysit man, kad čia mano smegeninė nesuvokia minties gilumo ir taip atstatysit sušlubavusi tikėjimą Simak'o genijumi?

"Talismano brolija"? ta, kur ragana vienuolį už sūrio gabalą įsimylėjo? Laiqua, žinai, labai įdomu pasižiūrėti į ją kaip į ŽV atpasakojimą, nors į mano galvelę tokia mintis niekad nebūtų šovusi; hm, bet aš abejoju, ar tai tiesa.
Kad Saimakas - genijus, aš sutinku, bet turbūt nėra nė vienos jo knygos, kurią laikyčiau tikrai gera - nuolat jis tai ko nors pripainioja, tai prikiša kas keli lapai po naują veikėją, tai sukiša į vieną romaną tiek idėjų, kad laisvai parašytum kokius du su puse (kaip toje... kaip ten... kažkokia gija ar vija už Saulės...)....
Saimako romano trumpas atpasakojimas: Pagr.herojus+problema, užduotis+netikėtai atsirandanti herojė+keletas keistų personažų, pvz.neužauga, ar milžinas, ar išsigimėlis+ keletas visai keistų personažų, pvz.ragana, ar dvasia, ar dvasingas robotas+ blogiečiai, pvz. išsigimėliai, ar neužaugos, ar žemo intelekto+ dar kas nors, idealiausiu atveju drakonas= užduotis įvykdoma, kartais paaukojamas kuris nors gerietis, tačiau ne pirmo svarbumo personažas, herojus+herojė su drakonu laimingai gyvena...
Aš jokiu būdu nemenkinu Saimako, tačiau pavargstu nuo kartojimųsi...
Beje, "Talismano brolija", kurią skaičiau prieš kokius 10 metų, man tada visai patiko, he he he...

Laurien rašė:"Talismano brolija"? ta, kur ragana vienuolį už sūrio gabalą įsimylėjo? Laiqua, žinai, labai įdomu pasižiūrėti į ją kaip į ŽV atpasakojimą, nors į mano galvelę tokia mintis niekad nebūtų šovusi; hm, bet aš abejoju, ar tai tiesa.

Taip, ta pati. Ir aš taip pat nemanau, kad ji buvo rašyta kaip ŽV interpretacija. Turbūt atsitiktinis sutapimas, bet panašumų rasti galima daug.

Saimako romano trumpas atpasakojimas: Pagr.herojus+problema, užduotis+netikėtai atsirandanti herojė+keletas keistų personažų, pvz.neužauga, ar milžinas, ar išsigimėlis+ keletas visai keistų personažų, pvz.ragana, ar dvasia, ar dvasingas robotas+ blogiečiai, pvz. išsigimėliai, ar neužaugos, ar žemo intelekto+ dar kas nors, idealiausiu atveju drakonas= užduotis įvykdoma, kartais paaukojamas kuris nors gerietis, tačiau ne pirmo svarbumo personažas, herojus+herojė su drakonu laimingai gyvena...

"Stovi pilis, jos trečiam aukšte drakonas, ketvirtam - princesė, jums reikia užmušti princesę, išlaisvinti drakoną ir t.t."... Sorry, lyrinis nukrypimas.
Nepasakyčiau, kad visi romanai tokie, bet kai kuriuose, gerai pagalvojus, kažką panašaus galima rasti. Gal ir gerai tai, kad siužetai panašūs - svarbiau tampa ne forma, o turinys ir paslėpta idėja.

Laiqualasse rašė:Mano supratimu, bangiui tiesiog nusibodo visi fantastų priekaištai, komentarai, reikalavimai ir grasinimai dėl įvairių (ne)išleidžiamų knygų, ir jis nusprendė šitaip kažkiek atsigriebti. Aišku, negražu, bet gal jam taip atrodo teisinga.

Panašių "nusibodo" ir "atsigriebimų" tiesiog neturėtų būti, vadovaujantis elementaria verslo logika, nors apie ją neturiu žalio supratimo - bet žiūriu iš vartotojo pozicijų, taigi galiu pasakyti, ko tikėčiausi iš žmonių, kurie man teikia paslaugą. Reikia pataikauti klientui, o ne reikalauti, kad jis pataikautų tau. Aišku, jį taip pat reikia kontroliuoti ir formuoti jo skonį, bet subtiliai, o ne tokiais pareiškimais kaip "mylėtojai" kabutėse. Tai būtų tas pats, jeigu mes kasmet kokiam nors viešbutyje rengtume forumo gimtadienius ir išlaidautume to viešbučio naudai, o vieną kartą viešbučio interneto svetainėje rastume viešą pasakymą - "va, tolkinistai šiemet paprašė, kad padėtume į tualetą tualetinio popieriaus, įsivaizduojat, tualetinis popierius viešbutyje, kaip jie taip drįso!!!" Ar ne paprasčiau užuot įžeidinėjus arba normaliai įrodyti savo požiūrio į fantastiką pranašumą, arba pabandyti įsiklausyti į pirkėjų reikalavimus? Na žodžiu, nukryptemė, bet man labai pikta.

Indraja rašė:Tik girdėjau girdą, jog bangis Eridane jau nebedirba.

Na, tuomet pakeisk 'bangį' 'Piligrimu', ir gausi tą patį vaizdą

Tolesnius Eridano leidybos aptarimus iškėliau į naują giją - labai jau į didelius nukrypimus jie veda.