Fantasy

Neseniai man į rankas pakliuvo stoooras Saimako tomas-rinktinė. Pradėjau nuo "Kaukų draustinio", perskaičiau dar pusę sekančio kūrinio - ir mečiau. Nesupratau, kuo tos knygos geros, manęs jos visiškai neužkabino

Coranar rašė:Neseniai man į rankas pakliuvo stoooras Saimako tomas-rinktinė. Pradėjau nuo "Kaukų draustinio", perskaičiau dar pusę sekančio kūrinio - ir mečiau. Nesupratau, kuo tos knygos geros, manęs jos visiškai neužkabino

Tai tu esi vienas is tu zmoniu,kurie nesupranta knygu. Tokie zmones ir nemegsta knygu,o tie kurie jas supranta jas megsta. Man pavyzdziui laisvalaikio leidimas yra su knyga.Na nebent neturi ka skaityt(taip buna kai visas knygas perskaitai),tai tada darom isimti-Telikas

----

Gerb. Karolcikai, tai, ką rašinėji, yra tvindymas, arba, nemūsiškai, flūdas. Kadangi jau buvai įspėtas, šįkart įspėjimas griežtesnis. Be to, pažeidei taisyklę 3d. Po trečio įspėjimo, deja, turėsime imtis nuobaudų. Ačiū už supratimą. ~Starlin (admin.)~

Ko ir kaip tik knygose nerašo. Jeigu patinka viskas, ką beskaitytum, reiškia, tiesiog nemąstai, apie ką skaitai. Ir tokiu atveju esi, hm, nemąstanti būtybė
<hr>

“Paskutinė sargyba” man patiko, tačiau ne taip, kaip pirmosios trys knygos. “Nakties”, “Dienos” ir “Sutemų sargybos” IMO gražiai sueina į trilogiją, tačiau “Paskutinė sargybą” jau kvepia ne tetralogija, o serijališkumu.
[GADIKLIAI]

Aliuzijos į filmą – vieną kartą tai juokinga, bet antrą jau skaitosi kaip pigus triukas. Nerealiai žvengiau, kad didysis magas Gorodeckis apie garsųjį Merliną išmano tik iš Disnejaus multiko ir buvo pritrenktas originalios legendos žiaurumu – beje, naivumas jo šioje vietoje tikrai perdėtas, jis jau ir pirmosjoje knygoje pabaigoje toli gražu ne pro rožinius akinumus į pasaulį žiūri.


[/GADIKLIAI]
Ogi ką atsimeniau, kai rašiau šį atsiliepimą:
“D: Be paslaptingų pilių ir be magijos?
N: Be Gėrio ir Blogio??? O ne, šito tai nebus! “
[…]
“D: Galime pasisemti patirties.
E: Galime atskleisti dar daugiau idėjų.
P: Žodžius paversti vaizdais ir dainomis.
A: Pasijuokti. Nepiktai (su klastinga šypsenėle).”
Labai, labai geras “Paskutinės sargybos” apibūdinimas. Bet patiko vis vien .

O dar labiau patiko Vasiljevo “Tamsiosios Palmiros veidas” (aka “Peterburgo sargyba”). Jam labai į naudą išsiskyrimas su Lukjanenku išejo – beveik jokios ideologijos “geris-blogis”, daug humoro, alaus, moterų, nuotykių ir šiaip, kad ir lengvesnis, bet stilius.

[Gadikliai] perskaičiau ir aš tą Sargybą... Tik va kur yra antroji užuomina į filmą? Pirmąją - Jegoro sapną - atpažinau, be to, ir žvaigždute pažymėta, ir paaiškinta. O kita kokia?

Knygą iš esmės suvirškinau, o ne mėginau suprasti. Aišku, idėjos apie pasaulio sandarą gražios, ir t.t. ir pan., bet kas man labai labai patiko visose Sargybose (šioje - taip pat) - tai tas natūralumas, vos ne realizmas. Toks, kad kartais imi žvalgytis aplink, ar nepastebėsi kokio vampyro arba mago Neigimo sferoje [/gadikliai]

Karolčikai, Coranar turėjo omeny, kad jai konkrečios Saimako knygos nepatiko, o ne knygos apskritai.

Laiqua, buvo momentas, kaip kažkas sapnavo, kad važiuoja sunkvežimiu, ir staiga vidury kelio - Zabulonas. Na, ir seka tas matricinis momentas. IMO, daugiau kino momentų yra, ale nepamenu dabar ir tingiu pasižiūrėt.

Tomis aliuzijomis Lukjanenko tyčiojasi iš filmo scenarijaus ir jo nesutapimo su knygomis.

Tomas :P rašė:Tomis aliuzijomis Lukjanenko tyčiojasi iš filmo scenarijaus ir jo nesutapimo su knygomis.

Aha. O žmonės, žinok, ir į kosmosą dar pakilo.

Tomas :P rašė:Tomis aliuzijomis Lukjanenko tyčiojasi iš filmo scenarijaus ir jo nesutapimo su knygomis.

Aik aik! Negali būt!!! :shock:

koks protingas pasidarė jaunimas šiais laikais

Taigi, dėkui Laiquai – pagaliau susipažinau su Terry Pratchett, t.y. „Mort“, „Moving Pictures“, „Faust/Eric“ ir „Pyramids“. Kuo toliau, tuo juokingiau. „Mort“ ir nepasirodė turinti būti pirmiausia būtent juokinga. Labiau lyrinis kūrinėlis. Ir kitų juokingumas – galbūt dėl skirtingo suprantamo užuominų procento – man nebuvo sulyginamas su kokio „Zvirmariljono“ ar „Anapus siužeto“. Pritariu jau girdėtoms pagyroms – ypač dėl pasaulio logiškumo. O štai priekaištai girdėtiesiems gyrėjams. Kad jus Heizenbergo neapibrėžtumo principas ar dar koks nemalonus efektas, išplaukiantis iš viską, taip pat ir brokolius, vienijančios teorijos. Kol nepaėmiau knygų į rankas, nė neįtariau, kad ten egzistuoja tos detalės, kurios man pasirodė smagiausios. Apie filosofines, reik pripažint, truputėliuką kažkur girdėjau, bet kad šioje fantasy bus tiek įdomiai panaudoto populiariojo science...

[nukryptemė]

Indraja rašė:Kad jus Heizenbergo neapibrėžtumo principas ar dar koks nemalonus efektas, išplaukiantis iš viską, taip pat ir brokolius, vienijančios teorijos.

[/nukryptemė]

Tegaliu pritarti - Pračetas rašo ne tik juokingai, bet ir protingai, kas jo kūriniams suteikia tik dar daugiau juokingumo.
Pats prieš porą dienų baigiau jo "Witches Abroad". Stereotipų išnaudojimas geriausiais įmanomais būdais. Ir pasakos... pasakos!!! Tai jos dėl visko kaltos, o ne Tibetas, 42, The Shadow ar valų užsienio politika. 😉

Dyk kad Pterry tiek daug visko naudoja, kad net neatėjo galvon specialiai mokslą išskirt. Beje, yra cielos dvi "Science of Discworld" knygos, kur kalbama būtent apie mokslinius aspektus su mažiau nei paprastai siužeto.

Visokiom nesuprastom aliuzijom pasitikrinti yra l. gera vieta, the Annotated Pratchett File:

http://www.lspace.org/books/apf/index.html

A pasakos, Laiqua, dėl nieko nekaltos, vo. Kalti pasakoriai, užsiciklinę ant būtino happyendo.

2006 12 29
Perkelta iš ištrintos gijos

Toidas:
Jau sukurtasir filmas, o aš tik dabar susiprotėjau imti šią knygą skaityti... Prasidėjo lenktynės- ar pirmiau baigs rodyti kino teatruose filmą, ar spėsiu perskaityti Eragoną
Pirmi įspūdžiai iš knygos labai geri. Knyga alsuoja tokiu gėriu, paprastumu. Vietomis ji man primena HP, okartais net mano paties gyvenimą. Iš tiesų- nuostabi knyga! Siūlau ją perskaityti visiems, kas neabejingas maginei fantastikai (šiame forume kitokių turbūt ir nėra 😉 ).

Toidai, "Eragonas" visgi jokiu požiūriu nėra toks išskirtinis, kad nusipelnytų atskiros gijos.

<hr>Perkelta
Toidas gruodžio 31, 2006, 10:03
Ką jūs, knyga gera. Filmo dar nematęs, bet kad Exon taip jau jį nuvalkiojo... Mano manymu, ko nors tikrai originalaus šiais laikais jau darosi sunku sugalvoti, todėl gali priminti kitą kūrinį. Bet tai dar nereiškia, kad kopija. O Eragono knygą Paolinis pradėjo rašyti būdamas penkiolikos, tad nereikia prie jo kabinėtis išvis


Laiqualasse sausio 1, 2007, 20:52
Toidas rašo:
O Eragono knygą Paolinis pradėjo rašyti būdamas penkiolikos, tad nereikia prie jo kabinėtis išvis

Neretas iš mūsų yra tokiame amžiuje pagrafomanavęs įvairių dalykų. Aišku, tai, kad grafomanija nėra totaliai mazgotiška ir yra daugiau mažiau užbaigta į vientisą kūrinį yra neblogai, bet tai automatiškai nepaverčia jos nebe grafomanija. Galbūt Eragono atveju tai netyčia yra netiesa, bet kažkodėl abejoju (knygos neskaičiau, filmo nemačiau, taigi nesiimu griežtai spręsti).


shlykshtukas sausio 2, 2007, 9:31
Toidas rašo:
O Eragono knygą Paolinis pradėjo rašyti būdamas penkiolikos, tad nereikia prie jo kabinėtis išvis

Oi kaip nemėgstu šito argumento. Kuo būtent penkiolikinio parašytas šlamštas geriau už suaugusio žm. šlamštą? O iš visokių trusted sources gavau pakankamai info ir citatų, kad suprasčiau, jog Eragonas tikrai yra šlamštas ir laikyčiausi nuo jo toliau.

Beje, apie patį Paolinį. Jo tėvai yra leidyklos savininkai, ir spėkit iš pirmo karto, kas tai buvo per leidykla, išleidusį tą šedevrą?

Na, išpat pradžių knygą išleidojo tėvų leidykla, taip. Bet po kiek laiko šią knygą pastebėjo kažkokia moteris iš kitos, jau prestižinės leidyklos, ir štai knyga jau perleista gersnės leidyklos (kur jo tėvai neturi įtakos). O kad tai šedevras, niekas nesako, bet tai nėra šlamštas. Knygynuose pilna trigubai didesnio šlamšto. Kuo jums nepatinka Eragonas? Filmas gal ir blogas, nesiginčyju, nes nemačiau. Bet knyga tikrai nėra tokia, kad jos reikėtų vengti

O aš pavyzdžiui ir nesakau, kad eragonas visiškas šlamštas. Aišku originalumo trūksta,bet... (beje ant stalo jau guli ir antra knyga "vyriausiasis", bet ranka dar kažkaip nepakilo skaityti) Tik ši knyga lyg ir ŽV skirta jaunesnio amžiaus skaitytojams, gimininga siela hp.

"Eragono" knyga yra blogesnė už filmą. Knygoje nėra Aironso su Malkovičiumi ir jai įveikti neužtenka poros valandų .
Na, čia joke. Konstruktyvesnė kritika knygos atžvilgiu buvo išdėstyta kažkur anksčiau. Pridėsiu, kad "ko nors tikrai originalaus šiais laikais jau darosi sunku sugalvoti", "knygą Paolinis pradėjo rašyti būdamas penkiolikos (variantai: yra moteris/lietuvis/ čia mano pirmasis koorinys)", "Knygynuose pilna trigubai didesnio šlamšto" yra kone labiausia nuvalkioti klišiniai šlamšto pateisinimai.

"ko nors tikrai originalaus šiais laikais jau darosi sunku sugalvoti" - bollocks. Kasmet yra dalijama kruva literatūrinių premijų, ir ne tik kokiam nors vien snobams suprantamam imažinizmui-postmodernizmui. Geros fantastikos irgi yra. O grafomanai, kurie pirma rašo, o po to galvoja arba visai pamirštą pagalvoti visais laikais dusavo, atseit jau neber apie ką rašyti. Galu gale, talentingas autorius ir klišę taip parašys, kad su kauliukais surysi.
Žinoma, negalima vien šedevrus skaityti, kaip nesimaitinsi kasdien šokoladu, ikrais ir "Jack Daniels". Reikia ir lengvos literatūros. Tik reikia suvokti, kad tai yra būtent atsipalaidavimui, o ne kažkas genialaus.

"knygą Paolinis pradėjo rašyti būdamas penkiolikos" - čia tegaliu pritarti Shly ir Laiquai. Taip, ir aš penkiolikos kažką grafomanavau. Elfai, drakonai, pasaulio gelbejimas... O šešiolikos pagaliau perskaičiau kritinį geros literatūros kiekį ir supratau, kad taip rašyti... galima, žinoma. Bet, žinoma, geriau kitaip.
Spėju, kai kurie šitą skaitantys dar turi laiko iki tol, kol pavirs tokia pat seną bambekle

"Knygynuose pilna trigubai didesnio šlamšto" - na, jeigu etalonu laikysime šlamštą... Bet aš mieliau lyginu su geriausiu .

Pakalbėjom apie blogas knygas, laikas pakalbėti apie knygas geras. Vakar užbaigiau Susanna Clarke "Jonathan Strange & Mr. Norrell", ir atsidusau liūdnai, kad tie 1000 psl. smulkučio šrifto taip greit pasibaigė. Seniai beturėjau tiek malonumo iš skaitymo knygos, kurios nei autorius mano 'skaitau viską' sąraše, nei atsiliepimai ypatingai suintrigavo.

Reklamuoja knygą, kelis kart mačiau, kaip "OMG naujasis ŽV", bet ypatingai religingų puristų prašyčiau nesinervyti iš anksto, bo su Tolkienu bendra nebent didelis puslapių skaičius ir nešiuolaikiška kalba. Man asmeniškai daugiau analogijų būtų su "Karas ir taika", tik kiek mažiau karo, mažiau personažų ir daugiau siužeto. Juolab kad ir laikotarpis panašus - Napoleono karai, tik veiksmas vyksta D. Britanijoje, kurioje magija kažkada gražiai sau egzistavo šons į šoną su krikščionybe (apsistumdydamos kartais, ale nepiktybiškai , vienok duotuoju momentu yra beveik išsekusi, todėl praktikuojantis magas (džentelmenas, žinoma!) yra šiokia ne tokia sensacija.

Tai va tiek tos fantasy ir tėra, bet anoji taip gražiai įlydyta į visumą, kad permuša armijas drakonų raitų ant goblinų ir pan. Aplamai viskas labai gražiai subalansuota - aprašymai, dialogai, saloniniai pokalbiai ir intriga, kuri vystosi neskubriai, bet labai tolygiai iki pat pabaigos, kur kaip ir priklauso sukaupia visas jėgas ir finišuoja garso greičiu. Nors knyga ir nehumoristinė (kaip pvz. Pterry knygos), bet humoro joje pakanka, ir visas jis yra skaniai angliškas.

Kaip jau sakiau, knygos kalba tokia "kaip iš XIX a.", bet gan greit prisipratinau (net pačiai keista). Startuoja irgi jin gan lėtokai, kaip ir priklauso 1000 psl. storulei, bet įsibėgėja greitai, ir "nu dar vieną puslapį perskaitau, ir viskas" virusas tempiasi iki pat pabaigos.

Paskui gūglis man pasakė, kad knygutė gavo Hugo 2005 m., ir keista ne tai, o kad nedavė Nebulos. Taip kad nenumirojo dar fantasy žanras po saule, o visokie paoliniai tegul eina užsikasa po pernykščiais lapais.

Shly, beveik žodis žodin pakartojai tai, ką perskaitęs pasakė Zae
Mano gi prisiruošimo prisėsti šita knyga laukia jau gerą mėnesį, ir dar turbūt palauks- noriu perskaityti urmu, o ne priešokiais. O laiko, suprantama, nerasta.

Mantikoros Ženklas. Pradėjau skaityti labai skeptiškai nusiteikusi (napaisant visų girdėtų atsiliepimų), o prarijau per parą (nors tai gresia baisiais žaibais už satbdymą- nuo viršininko). Apsilaižydama. Tvarkingas fentezi detektyvas, kuriame "magiškoji" dalis įkyriai nelenda į pirmą planą ir leidžia pasimėgauti kūriniu kaip lengvomis salotomis ir stiklu sangrijos saulėtą vasaros popietę. Tiesa, gal ir be reikalo pakeisti valstybių pavadinimai, kai nuo pirmų puslapių aišku, jog Ispanija ruošiasi taršytis su Prancūzija, bet tai tikrai ne toks baisus trūkumas, kad jo nebūtų galima ignoruoti.
Vienžo, gerulis. Kažkodėl priminė rusų pastatymo "muškietininkus".