Fantasy

Neil Gaiman “Neverwhere” (rusiškame vertime «Задверье») – siužetas negudrus, iš esmės būdingas fentezi žanrui, o po “Amerikos dievų” dar labiau nuspejamas, tačiau autoriaus fantazija vis vien užburia. Londono metro stočių pavadinimai, šiolaikiniame mieste netekę savo pirminės reikšmės, išlaiko ją išvirkščioje Londono pusėje, susipina į margą pasaulį. Sakyčiau, nors masteliu “Neverwhere” nusileidžia “Dievams”, jis yra vientisesnis, nuoseklesnis. Ir po tokio vaizdingo skaitalo dar labiau panorėjau į Londoną…

Dėl “Jonathan Strange & Mr. Norrell” prisidedu prie Shly ir Zae pagirų. Pas save, LJ, nesusilaikiau nuo šiokios tokios knygos ir atsiliepimų į ją įkvepto viduržodžiavimo, o šičia tepridursiu, jog knyga tikrai stilinga ir neeilinė; visiškai užtarnautas Hugo liūdija, kad bent užsienyje gerą literatūrą vertina nepriklausomai nuo žanro. Nuo “Karo ir taikos” ten gal tiek pat, kiek ir nuo “Žiedų valdovo”, bet tas netrukdo knygai būti gerai. Nebent vienoj kitoj vietoj pasirodė esą kiek užtęsta…
Ir dar negaliu nepažymėti, jog niūrus ilganosis burtininkas netvarkingais juodais plaukais, svyruojantis tarp dvejų nesutariančių pusių, berods, tampa keliaujančiu iš kūrinio į kūrinį tipu .

Oho... 3d kube. Visi kiti jau išaugo iš maginės fantastikos ?

Lorel Hamilton's Anita Blake
Užmečiau aš vieną "mylimų serijalų", tai yra, knygų apie Anitą Bleik, kovotoją su vampyrais ir kitokiais nelabaisiais, seriją. Serijalas buvo pamėgtas už originalumą (nors galiu ir klysti – tiesiog nesu gerai susipažinusi su panašaus pobūdžio literatūra ar kita medija) bei skoningumą. Veiksmas vyksta ne įgrisusiose iki gyvo kaulo senobinėse pilyse ar herojinėje praeityje ar ateityje, o rutininėje dabartyje. Tiesiog JAV nutarė suteikti pilietines teises vampyrams, vilkolakiams ir pan., o taip pat legalizavo su jais dirbančių kerėtojų veiklą. Ir prasidėjo: vampyrai steigia pramoginius klubus, naujosios sektos siūlo ne kažkokį hipotetinį, o visai realų amžiną gyvenimą (tiksliau, negyvenimą), diskutuojama, ar galima išnaudoti zombių fizinį darbą liaudies ūkyje, universitetuose studijuojama antgamtinė biologija… Nežmonės naudojasi savo teisėmis, o kartais – piknaudžiauja.
Hamilton stilius nėra labai literatūrinis, bet subalansuotas, vietomis su nebloga ironija. Patiko pagrindinė veikėja, pati Anita Bleik: blaiviai mąstanti, ne mėgėja visokių "garbatkių", bet vis dėl to moteriška (jau aprašymų, kaip kas apsirengęs…). Skerdynių ir porno galėtų būti ir mažiau, bet dėl skonio nesiginčijama; be to į kūrinių specifiką visa tai įsipaišo gerai.
Baigti su serijalu nutariau apie penktą knygą, kai pro sveiką veikėjos protą vis gi prasiskverbė autorės sentimentalumas ir vampyrofilija, be to ir siužeto posukiai pradėjo per daug pastebimai kartotis. Tačiau penkios knygos šiolaikinei "moteriškai prozai" yra visai neblogai.

Dabar skaitau Raganiaus seriją.
Jau esu įkopęs link pabaigos, skaitau "Krikštą ugnimi".
Nuostabus tasai Raganius... Kas neskaitė, daug ką praranda. Humoras, bet neįkyrus. Daug įdomių minčių. Nežinau kodėl išpūstas burbulas keletoje svetainių dėl erotikos knygoje, jos čia beveik nėra. Kokiam Haryje Poteryje šeštame pastebėjau daugiau...
Knygos siužetas originalus, įtraukiantis. Knyga nei labai sunki, nei per lengva. Pardedi skaityti, ir, atrodo, atsirandi prie Geralto ar Ciri. Taip įtraukia nemažai kūrinių, bet ne visi sugena tokį dalyką ilgai išlaikyti (kalbant apie ilgos apimties knygų serijas).
Na, čia tolkinistų forumas, tai taip kalbėti nedrėtų... Bet manau, kad Sapkovskis gal net lenkia Tolkiną sugebėjimu įdomiai, įtraukiančiai rašyti. (Tolkino pasaulis tikrai įdomesnis ir detalesnis, neneigiu šito).
Raganiaus seriją patarčiau paskaityti kiekvienam, kuris bent nėra abejingas fantastikai. Nors abejingas paskaitęs pakeistų savo nuomonę...

Raganiaus serija kremtu ir aš, ir sutinku jog knygos labai geros, dėl erotikos scenų tai as per visas knygas jų pastebejau gal dvi , meistriškumu Gerb. Sapkowskis, Gerb. Tolkieną ir mano nuomone lenkia. (tik akmenais neužmėtykit manes su Toidu) Jau skaitau naujausiają dalį "Kregždės Bokštas", visgi skaitant šią dalį manau jau reiktu seriją nutraukti, knyga idomi žinoma, bet jau siužetas tempiamas ir Gerb. Sapkowskis jau pradeda išsisemti. Kiek žinau po šios dalies bus dar viena, bet tikiuosi jau paskutinė.

*pasiima porą akmenų ir atsainiai juos mėto*

Na, pirma serijos knyga (ta, kur apsakymai) tai tikrai nuostabi. O paskui - kuo toliau, tuo prasčiau. "Elfų Kraujas" dar gerai, po jos sekusi irgi (neatsimenu, kuri tai buvo - "Paniekos Metas" lygtai?), bet paskui prasideda akivaizdus kartojimasis ir šiaip išsisėmimas. Bendrai paėmus, "purvina realybė" G. Cook "Juodojoje gvardijoje" man pasirodė žyyyyymiai įtikinamesnė.
Dėl lyginimų su Tolkinu - nemanau, kad labai įmanoma lyginti, nes vienintelis kūrinių bendrumas yra tas, kad jie abu vieno žanro. Ir tai net ne visai - Tolkinas visgi rašė mitologiją. Sutinku, kad Sapkovskio stilius "natūralesnis", todėl lengviau įtraukia ir skaitytojui lengviau pačiam pasijusti viso to mėšlo ir pamazgų verpete, kuris yra "Raganiaus" pasaulis. Bet įsijautus į Viduržemę, ji atrodo nė kiek ne mažiau reali. Iš kitos pusės, nors Sapkovskis vis numeta užuominų į savojo pasaulio praeitį, bet nejutau kažkokio vientisumo, būdingo Viduržemės istorijai.

P.S. Na, gerai, aš žinau, jog esu labai pūkuotas ir šiaip moralistas, bet per visą seriją pamatyti dvi erotikos scenas?.. Gal skaitei greituoju skaitymu arba stiliumi "apie karą skaitau, apie taiką praleidžiu"? Ar turi omeny, kad tiesiog visos ten aprašinėjamos nešvankybės yra labai toli iki erotikos?

Na aš turėjau omeny kaip ir tu sakei, kad tos scenos toli iki erotikos bent mano manymu, bet gal aš nieko neišmanau.

Laiqualasse- pasakyks, kuo tau "Krikštas Ugnimi" yra prastesnė dalis, kuo ten Sapkovskis išsisėmė? Na, šiek tiek prasčiau už praeitas dalis... Bet lyginant su kitomis fantasy (neminit ŽV)- viskas ok. Bent man. Nors girdėjau, kad vėliausiose dalyse jis jau ne taip rašo... Bet dar ne dabar. Bent ne toje knygos dalyje, kurią perskaičiau, manau.

Pirma - viskas pamažu ima kartotis (ypač tos pačios nešvankybės ir šiaip visas purvas), tas pats per tą patį, kas galų gale užknisa. Antra - tam tikros siužetinės linijos toli gražu neišbaigiamos, o pridedama naujų, taigi visas kūrinys gali būti vaizdžiai palygintas su siūlų gniutulu, iš kurio kyšo daugybė nutrūkusių galiukų.

Na, mieli kolegos, ir sulyginot - Tolkieną su Sapkovskiu... Tolkienas - epo kūrėjas, Sapkovskis (pagal analogiją su space opera) - fantasy opera kūrėjas. Katapultos prieš lankus
Šiaip pabandykim sulyginti B.Sruogos "Dievų" mišką ir V.Telksnio "Kamino šešėlyje". Abu rašė apie Štuthofo konclagerį, bet kaip skirtingai... Ir - kažin kuris parašė įtikinamiau?

Na man abu rašytojai patinka ir Gerb. Sapkowskis, ir Gerb. Tolkienas, papraščiausiai Gerb. Sapkowskis rašo realistiškiau, o Gerb. Tolkienas "pasakiškiau" tad kai norisi realios fantazy (nors gal ir sunku įsivaizduoti realią fantazy ) paimu į rankas Raganiu, o kai viskas pradeda k***ti ir norisi į pasaulį pažvelgti "švelniau" į rankas imu ŽV.

Numenorietis rašė:kai norisi realios fantazy (nors gal ir sunku įsivaizduoti realią fantazy

Sakyčiau, kad Tokienas yra kur kas realistiškesnis - Viduržemėje kur kas mažiau visokių fantastinių būtybių, o kiekviena rasė turi aiškiai apibrėžtą savo kilmę Sapkovskis gi prigeneravo visokių visokiukų, kad Geraltas turėtų kam galvas kapot Na ir eina raganius šniodamas kairėn-dešinėn, kai kada mažumėlį pafilosofuodamas ar pasi..(hmmm)...mylėdamas. Rašo Sapkovskis puikiai, knygos skaitosi gerai, bet jo pasaulis tėra tarsi tik žvilgsnis pro rakto skylutę į Viduržemę. Tai ir yra skirtumas - kur visą žmogaus gyvenimą buvo KURIAMAS (ir vis tobulinamas) VISAS PASAULIS, o kur tik rašomos geros knygos

Aš turbūt absoliučiai sutinku su Laiqua - geriausia knyga yra apsakymai, pirmoji, ji mane ir uždegė perskaityti istoriją iki galo, o pabaiga mane nuvylė nerealiai... (skaičiau rusiškai)
Tik tiek gal pridėčiau, kad vis tik užveda ta sapkovščina, aišku, nėra viskas taip užbaigta, kaip ŽV, bet ko ir norėti - kiek metų rašė Tolkinas, o kokiu greičiu dalis kepė Sapkovskis...

Aš turbūt absoličiai sutinku su Laiqua - geriausia knyga yra apsakymai

Aš taip pat šitoj pusėj. "Likimo kalaviją", kurio tik pačioje pabaigoje atsiranda ciri, perskaičiau jau senai, nes namuose radau seną jos leidimą, kažkokios leidyklos, kurios dabar jau nebėra. Tiesa, ten nebuvo pačios pradžios (t.y. pirmos dalies - "raganiaus"). Kai eridanas "tolkino mokiniu" pakrikštijo ir sapkovskį (:D), perskaičiau ir pradžią, kuri man labai patiko, o toliau (kaip jau kelių žmonių/elfų/orkų/etc. buvo taikliai pastebėta) viskas ėjo tik prastyn. Na, paskutinioji (paskutinioji lietuviška, bo rusiškai nimoku...) man gal pasirodė geresnė tik todėl, kad prieš ją ėjusi (berods "krikštas ugnimi") buvo totalus kartojimasis (šioje vietoje net nepabijočiau žodžio nuobodybė ).
Aišku, negaliu sakyt, kad tai, kaip Sapkovskis aprašinėja veikėjų charakterius ir dialogus man nepatinka. Tose vietose jis dažnai priverčia ir nusišypsoti, ir pagirti. Tačiau jau kai pradeda per daug vystyti siužetą - nekas gaunasi...

Erotikos tema nesutikčiau nei su vienu... Erotikos ten yra pakankamai daug. Visose knygose. Tačiau visų tų dworfų blevyzgų erotika nepavadinčiau... (jei tą ,Laiqua, turėjai omeny).

Žiūriu, ne tik mano polinkis susipainioti intrigose ir jų aprašymuose bei sugebėjimas perskaityti dvi vidurines dalis sukeistai gali būti apkaltinti dėl to, jog ir man apsakymai pasirodė esą stipriausi. Bet nesakyčiau, jog toliau nepatiko. Rašytojas savo herojus piešia su tokia meile, kad skaitytojo širdį užkabina jau vien tai. O ir pašmaikštavimai neišsisemia.

Erotika, aišku, ten gali būti aptinkama įvairiai. Nesakyčiau, kad ten erotiška - bet scenelių su kaupu (ir, kas svarbiausia, su sąmoju).

Erotikos pas Sapkovskį nėra kaip pas elgetą utėlių, kalbant jo stiliumi (prieš kurį aš nieko prieš, ir jo sąmojis man taip pat patinka; tarp kitko A.S. neblogai pornografinius romanus rašyti galėtų). Pastebėjimas - jo kūriniuose moterys arba lieknos gražuolės (truputėlį patvirkusios) arba kūningos smuklės mergšės (labai patvirkusios), prieš ką nieko prieš taipogi neturiu - tiesiog laikai buvo tokie, moteris arba turėjo būti graži ragana, arba stora karvė ir gimdyti vaikus.
Tarp kitko, Sapkovskio stilius lengvai pagaunamas, ir užkrečiantis, pažįstu bent tris vaikinus (būtent vaikinus), kurie rašė, kopijuodami A.S., ir jiems neblogai gavosi. Taip pat pažįstu vaikiną, kurio vienintelė iki galo perskaityta knyga yra "Likimo kalavijas"...

Ir visai ne į temą - skaičiau rusiškai Sapkovskio apsakymukų knygelę - vienas apie Geralto ir Jenefer vestuves, vienas šiaip apie panašų laikmetį, keli fantasy su šiais laikais, kosminės epopėjos ištraukėlė (platus paaiškinimas, jog tai ne ištraukėlė, o atskiras kūrinys, tiesiog jis norėjo nustebinti savo skaitytojus), ir absurdo ateities apsakymukas - vaikai kažkokioje paralelioje Lenkijoje bando praeiti per mūšio lauką į mokyklą, ir prisimenant liūdną Lukjanenko giją, pas Sapkovskį irgi nemažai nacionalistinių pastabėlių, taip pat ir lietuvių adresu...

Taip, jau pastebėjau, kad yra nemažai panašių į senesnius įvykių. Ypaš ta kelionė su dvarfais priminė "Elfų kraują".

O nejaugi yra išleista tokia Sapkovskio apsakymų knyga, kurioje rašo nei apie Raganių, nei apie kitą jo seriją- ten kažkokį Kvailių bokštą (ar kaip kitaip, nepamenu). Ar yra lietuviškai (nors turbūt ir pats žinau astakymą)?

Laurien rašė:ir prisimenant liūdną Lukjanenko giją, pas Sapkovskį irgi nemažai nacionalistinių pastabėlių, taip pat ir lietuvių adresu...

Na, pastabėlės pastabėlėms nelygu. Pavyzdžiui, ir Ivanicko "Laumės Mėnesyje" alternatyvi Lietuva piešiama pakankamai nacionalistiškai

Indraja rašė:Nežinau, nes neskaičiau, bet gal kas skaitęs Sapkovskio alternatyviosios istorijos apsakymą apie tai, kaip Lietuva okupavo Suvalkus (t.y. žr. į tai, kaip Želigovskis užgrobė Vilnių). Tokia simetrija, sakyčiau, rodytų gana sveikai sąmojingą požiūrį į tokius klausimus.

Tai, man rodos, aš šį apsakymą ir turėjau omeny - jis deda ant visų - lietuvių, rusų, vokiečių, žydų, protestantų lenkų ir lenkų, ieškančių vokiečių arba lietuvių protėvių.

O kas nacionalistiško "Laumės mėnesyje"?