Fantasy

Na ką, perskaičiau ir aš "Avalono miglas". Jeigu Starlin kartais pagalvodavo, ką ji veikia skaitydama meilės ir intrigų romaną, tai mane tik žinojimas, kad jis būtent toks ir yra, laikė prie knygos. Iš pradžių netgi labai daug kas erzino, bet paskui įsivažiavau ir visai smagiai leidau laiką. Pasinėriau, kitaip sakant. Bet visgi iki pat pabaigos krito į akis tas nuolatinis dejavimas apie Deivės planus, nuo kurių negalima išsisukti. Kokie dar Deivės planai? Viskas buvo planuojama daug žemiškesniame lygyje, kitaip tariant, vykdoma tam tikra politika, prisidengiant nuorodomis "iš aukščiau". Atrodo, kad būtų buvę išvengta daugiau klaidų, jei apie kai kuriuos planus būtų pasakyta iš anksto, konkrečiai ir aiškiai tiems, iš kurių buvo kažko tikimasi. Kad ir iš tos pačios Morgeinos. Visas gyvenimas - intrigos ir bandymas išlaikyti politinę įtaką. Nelengva moteriškių dalia O apie vyriją knygoje net neturiu ką pasakyti. Knyga parašyta tikrai ne jų naudai. Tarkim, apie Lanceletą lieka tik toks įspūdis - kuo toliau, tuo gražesnis Ir kažkodėl man visų tų vyrų taip gaila. Jie visi - kaip šiltas vaškas... Argi tokį jausmą turėtų kelti karaliai ir riteriai?
Nepaisant kai kurių nelabai skanių prieskonių, knyga visai "vežė". Tiesa, serijalas pagal ją yra kiek, sakykim taip, švelnesnis. Jei gerai pamenu, ten taip neakcentuoja religinių nesutarimų. Ir moteriškės ne tokios bobiškos.
Ačiū Indrajai už knygą.

Toma rašė:Kokie dar Deivės planai? Viskas buvo planuojama daug žemiškesniame lygyje, kitaip tariant, vykdoma tam tikra politika, prisidengiant nuorodomis "iš aukščiau".

Na kaip, IMO čia negalima atskirti "žemiškesnio" ir "nežemiškesnio" lygio, nes jie yra vienas ir tas pats. Vivijana yra Deivė, todėl jos planai ir yra Deivės planai. Iš mūsų perspektyvos žiūrint gal ir norėtųsi tuos lygius atskirti, bet žiūrint iš Avalono pozicijos - ne.

Galbūt galbūt... Bet man asmeniškai visų tų planų esmė dėl tokio interpretavimo nelabai keičiasi. Intrigos, kieno vardu bebūtų vykdomos, pasilieka intrigomis. Aš visuose veikėjų siekiuose vis tiek pirmiausia įžiūrėjau žmogiškąsias ambicijas.

Neilo Geimano apsakymėlis, verstas į rusų:
http://hotgiraffe.msk.ru/Gaiman-Chivalry-R-2.htm

IMNSHO, labai tolkiniška situacija. Tik kad artefaktas pasitaikė "šviesusis" . Na, o moralą kiekvienas tegu susigalvoja pats, ar teisingai moteriškė pasielgė.

Versija originalo kalba interneto platybėse neprieinama?

Exon rašė:ar teisingai moteriškė pasielgė.

Teisingai, teisingai. Gi vistiek neturėjo kur pastatyti

(Beware of gadikliai)

Hum hom... Perskaičiau Clifford D. Simak "Blogio Irštva". Negaliu nelyginti su kiek aukščiau savo paties išpeikta "Talismano Brolija", ir ne tik dėl to, kad tik šituos du fentezinius rašytojo kūrinius esu skaitęs. Nepaisant ketverių metų (1978-1982) ir >300 PFAF tomų (22 ir 350) skirtumo, kūrinių aplinka turi begalę panašumų - abiejuose rezgama alternatyvi istorija, abiejuose pasaulis gerokai technologiškai atsilikęs nuo mūsiškio, abiejuose to atsilikimo priežastys - nežmogiškas Blogis, griaunantis bet kokius mėginimus žmonijai sustiprėti. Tiesa, "Brolijoje" griovimas buvo labai tiesmukas, naikinimu, o "Irštvoje" - daugiau kaip pašalinis reiškinys: Romos Imperija neskyla į rytus ir vakarus dėl Nelabųjų puldinėjimo, išsilaiko dar pusantro tūkstančio metų, todėl vienybė ir sąlyginė ramybė naikina bet kokias progreso užuomazgas.
Vis dėlto, nors kūrinių aplinka ir panaši, per šituos ketverius metus Simak'as tikrai gerokai pasimokė rašyti fentezi. Yra ir minties, ir aprašymų, ir realistiško siaubo / mistikos ir t.t. atmosferos kūrimo (ok, aš esu visiškai nesusipažinęs su siaubo literatūra, bet scena apleistoje šventykloje su Senaisiais man pasirodė išskirtinai vaizdinga). Vieninteliai du tikrai užkliuvę minusai - nerealistiški veikėjai; bei romano gale išsakomos minties sąlyginis silpnumas, palyginus su kitomis, pametėtomis "pakeliui". O vienas iš pliusų (kartu tai ir dalykas, leidžiantis man pamėgti knygą) - tai, kad Harkorto psichologija beveik 100 proc. atitinka maniškę )

Pala, "Blogio Irštva"?*puola raustis lentynose* Aga, turiu, skaičiau. Perskaičius gailėjausi kad nusipirkau... Man knyga pasirodė labai prėska ir eilinė, nors čia viso labo IMHO...

Na, aišku, galima norėti ir daugiau (kaip iš Simak'o - ir daug daugiau), bet juk negali žmogus rašyti vien tokius perliukus, kaip "Miestą" ar "Žvaigždžių paveldą"

O Simak'o "Kaukų Draustinį" skaitei?

Na, Simak'as apskritai yra gėriškas gėris, bet lyginant su MIESTU visos kitos jo knygos lieka šešėlyje. Netgi Kaukų Draustinis.

Va kaip reikia reklamuoti knygas. Net nusipirkti įsigeidžiau.

Įpusėjau "Elfų kraują", tikrai labai patinka! Supratau, ką man Ciri primena, - ogi Ronją, plėšiko dukterį...

Mhm... Bet Ronja su ja palyginus buvo angelas. Pala pala, ypač šeštoj ar kurioj knygoj dar buuus... Bet charizmatiška asmenybė, nieko nepasakysi. Vis galvoju - o kas gi tokią suvaidintų, jei būtų normaliai ekranizuojama?

Juodoji gvardija nemiršta!
Bent jau taip buvo parašyta ant naujai iškepto tęsinuko (Niūrus laikai) viršelio. Iš to įpratimo ėmiau ir nusipirkau. Ir įdomu, matyt, vis dar iš įpratimo

Neseniai atradau vieną puikų autorių. Makso Frajaus knygų serija "Echo labirintai"-tiesiog nuostabus dalykas, linksma, prasminga, įdomu. Aš perskaičiau visą Labirintų seriją ir ryju tolesnes, rusų kalba. Lietuvių k. yra "Atėjūnas" ir atrodo, 2 dalys "Amžinybės glėbyje". Bet leidykla šią seriją priskyrė prie vaikiškų knygų... :shock: Vos nepaspringau. Tikriausiai už tai, kad knygos parašytos su didele dalimi humoro, ypač pirmosios...

Apie "Gugį": labai linksmai nuteikė maumojimas tinklalapyje

Maksą Frajų jau seniai dievinu . Skaičiau visą seną ciklą apie Echo, ir turiu pažymėti, retas autorius sugeba per tiek knygų išlaikyti stilių, nepritrukti fantazijos ir, kaip jau pažymėjo Coranar, humoro. Bet nepaisant humoro, knygos yra gana rimtos, nemažai įdomių pamastymų, yra ir grotesko, ir netgi savotiško rafinuoto žiaurumo... Kuo labiausia patinka man šitos knygos - po jų visada lieka labai savotiška šviesiai liudnoka optimistinė nuotaika. Panašiai kaip po Miyazakio anime.
Apie vertimus girdžiu pirmą kartą, bet vertėjo ten gero reikia...

Norėčiau paskaityti vertimus. Tiesiog dėl to, kad išsiaiškinti, kaip įsigudrino TAI išversti 😉

Jau minėtoji ir truputi išdiskutuota Saimako “Talismano brolija” – primityvoka, bet smagi knygutė. Kokiam 12-14 metų paaugliui visai verta perskaityti, bet aš prarijau vien dėl įdomumo ir dėl to, kad Saimakas. Lyg pabandė jis kažką a la ŽV parašyti, bet neįsivažiavo, ne jo žanras.
O žymus ir, kaip bebūtų keista, protingai pasamprotauti mokantis stačiatikių diakonas Kuraev rekomenduoja šią knygą kaip krykščioniškąją fentezi .