Valgo hobiai, valgo elfiai, ryja visi orkai

Buvo čia kažkada tema apie ožkinius sūrius. Taigi, šian Maximoj po ilgos pertraukos vėl aptikau lietuviško skrituliuką, valio. Tampa retenybe, panašu. Kaina 3,5, už kg gaunasi ~25. Yra dar lenkiško, kg kaina ~27, bet to dar neragavau. Na, ir yra prancūziškas, ans dvigubai brangesnis...

Buvau to lietuviško nusipirkus... nia... ne tas... Nė iš tolo neprilygsta natūraliam, naminiam. Kitaip sakant- druskoje pastebėta sūrio pėdsakų. Viak.

aš dar atsimenu kaip mano laikais ... nu seniai seniai, mano jaunystėj ...

buvo sūriai su plastikiniai mėlynais įspaustais į sūrį numeriukais...
kas nors dar atsimena tuos laikus??

O kaip gi! O kas nors atsimena trikampius pieno pakelius? Tokius mėlynairaudonaibaltus? Ir plombyrą polietileninėse dešrose?

Trikampiai pieno pakeliai - gėris. Galėtų dabar tokius gaminti.
O dar pienas buvo stiklinėse butelkose su balta folga už kamštelį. Kefyras žalią turėjo.

O pamenat pamėlusius vištų lavonėlius, kuriuos nusipirkus reikdavo dar ir išdarinėti? :|

Mhm, tokie dalykai negreit užsimiršta
Pamenu, kai pasitaikydavo kefyras ne su žaliu, bet su ŽALIAI DRYŽUOTU :shock: dangteliu- ūūū, kokia atrakcija...

Prieš porą metų kažkokiam mažam miestelyje buvusios Prūsijos teritorijoje dar mačiau tokio kefyro.Gryna egzotika.Stvovėjo lentynoj šalia žigulinio alaus. :shock: Manau, juos dar gamino.Juk negalėjo būt užsilikęs eksponatas iš "anų laikų"

Nykiausia dalis būdavo - priduoti butelius nuo pieno/kefyro, kuriuos tokioje "sietkoje" barškančius į parduotuvę reikėdavo nešti. Užtat labai skanios sultys "trilitriakuose" būdavo parduodamos

Kaip tai nykiausia O kaip ledai, kurie už tas kapeikėles išeidavo? Su šokoladiniu glaistu, tie ant pagaliuko už 18 kapeikų...

jei norejau ko skanaus pasiimdavau didele torba ir varydavau i pieva...
po valandzhikes torba budavo pilna vyno buteliu ir skubedavau i taros supirkimo punkta...


beje alu irgi i trilitrius pripildavo tiem kas norejo

O jau gira iš cisternų gatvėse... dabar tokios nė su žiburiu nerasi...

O sultys buvo ne tik trilitriakuose, o dar pardavinėjamos daržovių skyriuje iš tokių ilgų kūginių kolbų. Tomatų stiklinė kainavo 10 kapeikų, ir dar galėjai įsidėti druskos pagal skonį.

O tikrai, giros kaip gaila. Dabartinė visa kažkokia chemija, o vat ta, iš cicternu...oi.

Aha, kai kas ledus pirkdavo, o kai kas tas kapeikas vyresniam broliui nešti turėdavo Beje, o buvo ir neskanių ledų - niekada nemėgau vaisinių, po tris kapeikas.

Mhm, trikampės kolbos vežė... O ledų kokteilių aparatai 'kulinarijose'- Sarumanui gėdos nebūtų padarę. 😉 10 kapeikų- ir gauni neapsakomą gėrį kartu su alyviniu (elektriniu, riužavu etc.) šiaudeliu- tikru ŠIAUDELIU, o ne tokia žarna, kaip dabar pardavinėja...

Tokie kokteiliai deficitas būdavo. Bet ta diena, kai tekdavo jų paragauti, prilygdavo šventei Beje, Palangoje buvo tokia vaikų kavinukė, kur prekiaudavo kokteiliais ir virtomis pieniškomis dešrelėmis. Ech...

Šiauliuose tokie kokteiliai nebuvo deficitas- niu, bent jau mūsų vietiniame 'prekybcentryje'

buvo pries pora metu tokia gira pasirodzius
1 litras = 3 litai

kaina kaip alaus, tada nelabai ja pirko ir dingo ji vel

Ta proga, kad jau čia esu, pareklamuosiu:


Receptainė