Valgo hobiai, valgo elfiai, ryja visi orkai

Ryšium su tuo, kad daba maistą gaminuosi tik pats sau, taigi jei ką nors privelsiu, nekris ant sąžinės bendragyventojų apnuodijimas, vakar paeksperimentavau gamindamas maistą "a-la senobiškai". Ne, į rekonstruktorius nepretenduoju, bet gavosi visai skaniai, tai nusprendžiau pasidalinti.

Paėmiau ~350 gramų kubeliais pjaustytos jautienos, na tokios kaip troškinio gamybai paruoštos. Į maždaug pusę tų gabaliukų susmaigsčiau po gvazdikėlį. Taip pat paėmiau indelį krienų padažo (tokio, kaip iš parduotuvės; jei turite tokių krienų, kaip iš močiutės, turbūt tiktų sumaišyti per pusę su grietine). Tuo padažu ištepiau nedidelio dubenėlio dugną, pabarsčiau džiovintais čiobreliais, kmynais ir trupučiu šalavijo. Sudėjau sluoksnį mėsos, vėl pabarsčiau prieskoniais, užtepiau padažo ir taip kartojau, kol sudėjau visą mėsą. Ant viršaus vėl užtepiau padažo (iš viso jo sunaudojau gal 100 gramų, gal kiek daugiau). Tada viską sudėjau į šaldytuvą ir palikau geram pusdieniui (jei tiksliau - beveik 12 valandų).

Vakare išėmiau iš šaldytuvo šitą lyg ir pasimarinavusį dalyką, išverčiau į keptuvę, įpjausčiau pusę didelio svogūno bei česnako skiltelę ir pastačiau troškintis ant žemos ugnies. Troškinau gal 20 minučių - na kol mėsa tikrai iškepė. Paskui valgiau ir pirštus laižiausi

Makaronų kotletai
600 g makaronų,
300 g faršo,
250 g tarkuoto sūrio,
3 kiaušiniai,
Džiūvėsėliai, druska, pipirai, sūris.

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir susmulkiname. Į faršą suberiame smulkintus makaronus, sūrį, įmušame vieną kiaušinį bei du trynius. Gerai išmaišome ir suformuojame kotletus. Juos merkiame į likusius baltymus bei džiūvėsėlius. Kepame gerai įkaitusioje keptuvėje.

Puikiai valgosi ir šalti su duona ir svogūniukais .

Gedeono džiaugsmas
300-400 g ką tik keptos šoninės (riebioji dalis turi būt nenupjauta).
200 g keptų arba virtų bulvių.
100 g raugintų kopūstų.
1-2 svogūnai (Jei raudonieji tada 1)
Truputis bazilikų (pageidautina naminių)
Adžikos pagal skonį (naminė geriau, ypač jei dar ne mažiau 2-3 mėnesių laikymo)
Duona pagal skonį.
Standartinis 0,5 l alaus butelis (mano atveju Utenos mėlynas arba Chodovar juodas).
2-4 km pėščiom arba 5-6 km dviračiu.
Vartojimas vakare, kadangi vykdant paskutinę dalį geidautina matyt žvaigždes.

Gedeonas rašė:Makaronų kotletai
600 g makaronų,
300 g faršo,
250 g tarkuoto faršo,
3 kiaušiniai,
Džiūvėsėliai, druska, pipirai, sūris.

Garšo ir tarkuoto faršo? Kažko nesupratau Gal patikslink.

Turbūt faršas yra, kai mėsą sumali, o tarkuotas faršas - kai sutarkuoji Tik va klausimas, ar tarkuoti burokine, ar bulvine tarke?

Pardon už klaidą. Jau pataisiau tarkuotą faršą į sūrį .

Gerbiami Bastūnai ir Bastūnės! Ir visi kiti bendrabepročiai

Ne sykį ir ne du per žygius tenka išgirsti komentarą, kad "fui, ir vėl teks valgyti grikius..." ar panašiai. Tokio įvertinimo susilaukia ir tušonkės, ir ryžiai, ir kitokie "standartiniai" žyginiai maistai. Bet juk kiekvienas žygis neturėtų būti kančia jūsų/mūsų skonio receptoriams, pasiilgusiems picų ir kepsnių bei kitokio gėrio. Ar ne?

Taigi kreipiuosi į kolektyvinę Tolkien Lietuvos (pa)(ne)sąmonę su prašymu/klausimu: ką galima valgyti per žygius, kad būtų skanu ir sveika bei teiktų pakankamai energijos vaikščiojimams? Reikalavimai - maistas ruošiamas ant laužo ("lėtos ugnies" režimo nenustatysi), katiliukuose (kurie iš bėdos tinka kaip keptuvės, bet nelabai), atsineštas iš kažkur (taigi mėsa greičiausiai suges, nebent buvo gerai paruošta iš anksto). Pageidavimai - produktai turėtų sverti kuo mažiau (visokie grikiai būtent dėl šito ir yra dažnai naudojami, nes 100 gramų žmogui visai neblogai pakanka), paruošimo laikas neturėtų būti labai ilgas (maistas dažniausiai ruošiamas atėjus į stovyklavietę jau vėlokai, kai visi praalkę).

Na, visai logiška būtų tuokart pasiimti tik prieskonių vieną kitą žiupsnelį, o avį kokią pvz vestis pačią. Tai ir mėsa nesuges, ir nešti papildomai nereikės (dar ir avį apkrauti galima), o ir šašlykas skanus bus (nieko baisaus, kad ne itin "išsimarinavęs") Tik reikia vieno žmogaus, kuris nebijos "teptis rankų"

King ov Isengard rašė:Na, visai logiška būtų tuokart pasiimti tik prieskonių vieną kitą žiupsnelį, o avį kokią pvz vestis pačią. Tai ir mėsa nesuges, ir nešti papildomai nereikės (dar ir avį apkrauti galima), o ir šašlykas skanus bus (nieko baisaus, kad ne itin "išsimarinavęs") Tik reikia vieno žmogaus, kuris nebijos "teptis rankų"

Per šį žygį buvo panašiai juokaujama, tik ne apie avį, o apie kiaulę. Nusprendėm, kad per tris-keturias dienas prie jos tiek įprasim, kad nebegalėsim papjauti O ne ir neskaitant įpratimo, reikia žmogaus, kuris puikiai išmanytų, kaip išdoroti gyvūną. Be to, iš vienos avies mėsos bus, spėju, gerokai daugiau, nei reikės <10 žygeivių.

Tada dar reikia vestis ir šunį kiaulę tai aš galėčiau išdorot, na avies tai nesu bandęs

Šunį tam, kad avienos/kiaulienos perteklių suvartotų, ar tam, kad iš jo kebabų būtų galima pasigamint dešimčiai žmonių?

Savaime suprantama, kad tam, jog apgintų kiaulę/avį nuo išbadėjusių žygeivių

Vienas labai paprastas ir labai skanus (bent jau man) receptėlis mėsai kepamai ant grotelių.
Jami mėsą, ją įtrini trupučiu druskos ir pipirų pagal skonį, tada jami saują šermukšnuo uogų ir sutrini jas su medumi, gaunasi tokia skystoka masė, nes iš šermukšnio išsiskiria sulčių, aš dedu dar susmulkinto čiobrelio ir šiek tiek mėtos. Galima ir kitų vietinių žolelių pagal skonį. Tada išvolioji padruskintą mėsą ir palieki toje masėje porai valandų. Galima dar kelias šermukšnio uogas į pačią mėsą įkišti. Po poros valandų kepi virš žarijų. Laistai tuo medaus/šermukšnių "padažu". Gaunasi skanus mišku kvepiantis pusiau "laukinis" variantas. Ant tų pačių grotelių, arba žarijose galima pasikepti ir bulvę prie mėsytės... jummmy.

išmirkai džiovinus grybus....
juos išverdi....
supjaustai cibuliukus (čia gal neprisikabins nazgulai nes aš tai cibuliukus, ne svogūnus pjaustau o kiti tai tegu pagal skonį)
pakepini grybus ir cibuliukus....
(turi gautis tas pats ką per kūčias valgom su silke, tik be saulėgražų, nu bet čia pagal skonį)
tada
verdi spagečius (be druskos, tik aliejaus į vandenį įpili daugiau nieko o dangtis atidengtas, tada standesni gaunasi. Su aliejum reik nepersistengt nes jo bus ir nuo ano m... kepinio)
Tada
sumaišai ir...

aš dieną naktį galėčiau valgyt...



arba

supjaustai mocarelą(tik ji turi būti kieta ir kartesnė, nes jei ilgiau palaikai tai nors maišelis neperplėštas bet ji pasidaro tokia minkšta ir ne tokia karti tada lb krenta estetinis vaizdas nes atrodo kaip koks jovalas, o jei dar ir pomidorai ištęžę...), pomidorus, juodas alyvuoges, šiek tiek juodų pipirų, alyvų aliejaus ir lašiuką citrinos sulčių....

to laiqua

ek ar jūs bastūnai ar ne bastūnai? Juk net ne bastūnui sužvejot žuvį ir išsivirt pačio stovyklaviškiausio maisto - žuvienės nėra misija neįmanoma o ir apsikraut nereikia...

o šiaip jau tai netikiu kad ryžiai yra fūūūū juk iš ryžių galima tiek skirtingų patiekalų prisiruošt kad visą gyvenimą daugiau nieko nereikia... nu oki, gal ten kažko lb superduper ir nesukursi žygyje, bet juk jei gryni ryžiai yra fūū tai galima juos valgyt su vis kitokiais prieskoniais ir nenusibos o ir skanu, galima gi su visokiais žirneliais sumaišyt mišrainesalotas ir bus čiki, nu oki, gal žirnelių konservų ir neprisikrausi bet gi net ir su žuvim juos galima lb skaniai sumaurot o šiaip tai (mat nebuvau nei vienam žygy ir nžn būtent jūsiškės situacijos kur ten keliaujat) aš, besitrankydama visokiose panašiose stovyklose su draugais, pažįstančiais vaistažoles, kažkada jas rinkau ir buvo didžiausias smagumas ne tai, kad vėliau bus galima virt arbatą, bet pats rinkimas!... taip sau čiobrelių gal ir negriauši, bet jei bastūnai ras dar ir kokių grybų, uogų etc. tai visas tas maistas gali būti ir visai ne fūū beto taip daug bastūniškiau
nors čia tik mano nuomonė nematant realios jūsiškės situacijos

samwha rašė:ek ar jūs bastūnai ar ne bastūnai?

Na kaip čia pasakius... bastūnai širdyse, bet smegenyse dar ne

Juk net ne bastūnui sužvejot žuvį ir išsivirt pačio stovyklaviškiausio maisto - žuvienės nėra misija neįmanoma o ir apsikraut nereikia...

Tų žuvų turi būti visų pirma visų antra - reikia netingėti žvejoti, o kai ateini vakare į stovyklavietę, tai norisi traukti maistą iš kuprinės, o ne iš upės/ežero. Bet šiaip gal ir įmanoma būtų išbandyti žuvų vartojimą.

o šiaip jau tai netikiu kad ryžiai yra fūūūū juk iš ryžių galima tiek skirtingų patiekalų prisiruošt kad visą gyvenimą daugiau nieko nereikia... nu oki, gal ten kažko lb superduper ir nesukursi žygyje, bet juk jei gryni ryžiai yra fūū tai galima juos valgyt su vis kitokiais prieskoniais ir nenusibos o ir skanu, galima gi su visokiais žirneliais sumaišyt mišrainesalotas ir bus čiki, nu oki, gal žirnelių konservų ir neprisikrausi bet gi net ir su žuvim juos galima lb skaniai sumaurot

Tikrai taip, visokių priedų pridėti prie neskanaus maisto galima, taip jį skanesnį padarant. Būtent tokių patarimų ir klausiau šioje gijoje Ir tavo tiesa, kad visokių žirnelių ir pan. konservų nešiotis norėtųsi kuo mažiau.

o šiaip tai (mat nebuvau nei vienam žygy ir nžn būtent jūsiškės situacijos kur ten keliaujat) aš, besitrankydama visokiose panašiose stovyklose su draugais, pažįstančiais vaistažoles, kažkada jas rinkau ir buvo didžiausias smagumas ne tai, kad vėliau bus galima virt arbatą, bet pats rinkimas!... taip sau čiobrelių gal ir negriauši, bet jei bastūnai ras dar ir kokių grybų, uogų etc. tai visas tas maistas gali būti ir visai ne fūū beto taip daug bastūniškiau
nors čia tik mano nuomonė nematant realios jūsiškės situacijos

Viskas čia irgi tiesa, bet vėlgi - vieni prieskoniai gerai dera tarpusavy, kiti blogai. Taigi geriau būtų kažką daryti truputį žinant apie tokius dalykus, nei visiškai eksperimentuoti

Na kaip čia pasakius... bastūnai širdyse, bet smegenyse dar ne

We're working on it.... tik daugumai sunkiai sekasi persilaužti...

Dėl žuvienės - tikrai norėčiau kada išbandyti. Ir dar norėčiau, kad mažiau eitume nes tas lėkimas, kad kuo daugiau, kuo daugiau. Kurių galų? Po to liežuvius iškarę visi guli ir jokio malonumo nei ėjime, nei kokia veikla po to nesinori užsiiminėti (bet čia aišku mano asmeninė nuomonė).

Aredhel rašė: Ir dar norėčiau, kad mažiau eitume nes tas lėkimas, kad kuo daugiau, kuo daugiau. Kurių galų? Po to liežuvius iškarę visi guli ir jokio malonumo nei ėjime, nei kokia veikla po to nesinori užsiiminėti (bet čia aišku mano asmeninė nuomonė).

Pritariu. Išvargus tikrai nesinori dėti daug jėgų į maisto gaminimą. Prisiminkim šią vasarą, kaip džiaugsmingai visi tvarkėm grybus..

Galime pabandyti pažvejoti. Kas pas mus žvejai ir turi meškeres... Povilai? Padėtum parūpint mums žuvienės

Žuvies galiu, žuvienę jau jums gamint paliksiu :P

Peržiūrėjau žemaitijos žygioraštį, ėjom 2 dienom trumpiau nei šiemet, nuėjom keliais kilometrais daugiau... ir nesiskundėm kad per daug einam or smth. Senstam žmonės...