Re: Valgo hobiai, valgo elfiai, ryja visi orkai
taigi... kadangi samwha per dieną BENT kartą valgo makaronus, tai išgirdo naminių makaronų receptą ir žinoma išbandė. Tai va: užsimaišom tešlą iš miltų, pieno, vandens (gal), kiaušinių. Dar galima varijuot su įv. prieskoniais, čia pagal skonį (reiks su baziliku pabandyt, auginu nuo pavasario, bet dar taip praktiškai ir neišmėginau... o gaila, vienmetis, girdėjau). Tada puode verdam vandenį su druska, ir kai jau išverda, tai pasikviečiam draugą, ir prašom palaikyt virš vandens tarką,. kiaurąsamtį etc. Tešlą, kuri yra gan tiršta dedam ant tarkos ir su kokiu šaukštu ar pan. ''tarkuojam''. Kas gaunasi - tešla krinta į vandenį, kur iš karto nuplikinta tampa nebelipni, ir gaunam daug maždaug lašo formos nesulipusių tarp savęs makaronų. Kuo tešla skystesnė, tuo jie labiau ištysę, kuo tirštesnė, tuo gražesni. Mano proseniai juos leistiniais vadindavo. Taip pat galima žaist su prieskoniais vandenyje, kas turėtų gautis panašu kaip ir dedant prieskonių verdant pirktus makaronus. Yra dar ir kitas būdas, kurio praktiškai neišbandžiau, kai tešla yra ne tarkuojama bet suuuper tiršta ir gnaiboma pirštais. Prieš kokius penkis, septynis metus vilniečiai viso to galėjo paragauti europoje esančiam forto restorane, ten tokie ryškiai geltoni (turbūt su karotinu) makaronai būdavo su voveraitėm ir brokoliais pakepti... ėsdavau iki negalėjimo, gaila dabar nebegamina... (Tai kleckais vadinama) kitavertus, ten, pirmam aukšte, dabar yra vapiano, kur makaronus verda ne vandenyje o garuose, prie tavo akių, be to yra juodų, ruginių makaronų, kurių nors nesiryžau paragauti... et, ir visos formos turi savo pavadinimus... žodžiu, kol dar neapsiverkiau, gal spėsiu papasakot kaip atrodo makaronų kepimas. Esmė tokia, kad reikia išsirinkti tokius, kurie nebūtų plokšti, bet nebūtų ir per daug nelygūs, besiliečiantys prie keptuvės tik pakraštėliais. Šiuo atveju nei kleckai (ten forto tai kažkaip kitaip, ne ant sviesto kepdavo, be apskrudimų), nei leistiniai netiks. Man skaniausia būdavo iš ''sraigtelių'' formos makaronų. Prisiverdi makaronų ir kepi ant sviesto. Skonis beveik kaip kuskusų, tik skaniau, traška tarp dantukų. Jeigu jie glaudžiasi visu pločiu (pvz.: spageti, ''žiedeliai'', ''ryžiai'' ir pan. formos) tai pradingsta ta apskrudimo egzotika - arba bus makaronai su keistu sviesto kvapu, jei kepam trumpai, arba bus kažkokie sudegėliai, jei kepam pakankamai. Jeigu forma visokių disney mikimauzu - tai tie pakraščiai belekaip sudegę, o vidus net neturi sviesto skonio. o ''sraigteliai'' liečiasi su keptuve 50/50 tai kai sutreška nalauktai kažkas, tai huh kaip gera, bet dar nesudegę. Skanu turėtų būti ir ''kriauklelės'', ''vamzdeliai'', tik neišbandžiau dar. Šitam kepimui geriausiai tinka balti makaronai, tie spalvoti bent jau man neskanu kepti... O gal kažkas esat girdėję apie makaronų kimšimą? prieš porą metų parsivežiau iš pačios Italijos tokių kumščio dydžio ''kriauklelių''. Pasirodo, tai yra speciali makaronų forma, skirta juos užpildyti visokiom mišrainėm, jūros gėrybėm, ir t.t., tik receptų neturiu, o ir verda rupūžės ilgai... gal kokio milimetro storio jų sienelės... Dar man labai labai skanu makaronai su alyvuogėm arba su džiovintom daržovėm ir mocarela patroškinti, mocarela išsilydo net, bet nepasūdo, tik gurgžda burnoj kaip ir visi sūriai. Nekenčiu, kai sūris yra sūrus... o ir šiaip betkokie su žaliom alyvuogėm, su pomidorų padažu, netgi tie popieriniai mivina makaronai, nuo kurių kažkoks keistas celofano plėvelės ant gomurio jausmas atsiranda, net ir tie man labai skanu. Katik grįžau iš stovyklos, tai visi žiūrėjo kaip aš juos sausus ryju ir kraipė galvas. Pabandykit ir jūs, nes tai SKANU, nors po to bebrinkdami skrandy tie makaronai ir pradeda belekaip troškint... Žodžiu, imkit makaronus ir valgykit, mielieji !!!!
tai makaronų stengiuos nebevartot, o graužt daržoves bei vaisius 
