
Vakar antrą kartą pažiūrėjau "Mulholland drive". Ir tiek susižavėjau kažkur angliškame saite perskaityta diskusija, kad pasidarė labai įdomu jūsų nuomonės

Hehe, toks jau Lynčo stilius (už tai aš jį ir mėgstu) - nieko neužbaigti ir nepaaiškinti, ir diskusija gaunasi begalinė, tačiau vis teik įdomu: kaip suvokėt šį filmą? Kol kas man priimtiniausi du variantai - pirmasis, kad visas pasakojimas - užburtas ratas (šviesiaplaukė pasamdo nužudyti tamsiaplaukę, toji išsigelbėja ir patenka pas analogišką šviesiaplaukę, jos abi lovoje randa negyvą pirmąją šviesiaplaukę, paskui tamsiaplaukei atidarius dėžutę viskas tarsi atsisuka atgal ir prasideda iš naujo), o antrasis variantas - kad filmas yra dvi istorijos - pirmoji - išgalvota, antra - tikroji. Ta prasme, kad iš tikrųjų šviesiaplaukė buvo gabesnė aktorė, tačiau kažkaip atsitinka, kad tamsiaplaukė ją visapusiškai apstato, išduoda, ir šviesiaplaukė pasamdo vaikiną ją nužudyti. O besėdėdama "Winkies" už stalo, ji visą istoriją persuka atvirkščiai, ji įsivaizduoja, kaip viskas galėjo būti ar kaip ji norėjo, kad būtų buvę. Ir šias istorijas skiria ta vieta, kur tamsiaplaukė atidaro mėlyną dėžutę. Šiuo atveju galbūt Lynčas norėjo pasakyti, kad nevisada nulemia gabumai, ir režisierius nevisada turi savo žodį, kartais jo sprendimą gali įtakoti, tarkim, mafija (aš taip supratau to neūžaugos rolę), arbe net aukštesnės instancijos (Cowboy).
Mano akimis, filme yra detalių, prieštaraujančių abiems variantams
Taigi, kiek žmonių, tiek nuomonių, tiek traktatų, bet vis tiek įdomi jūsų nuomonė apie šį filmą. Juk kas nors jį matėt?
Šiaip ar taip, man filmas labai patiko, dabar labai gailiuosi, kad beveik nieko neatsimenu iš Tvin Pykso
O "silencio" koncertas man labai patiko, kažkodėl priminė kažką tarp "Bram Stoker's Dracula" ir "Interviu su vampyru"

"Aš esu lietuvis kaukas didžiausiame New York'o viešbutyje" - A.Š.