Kino sandėliukas

"Naše kino" penktadienį (01.07) vakare ir šeštadienį (01.08 ) dieną rodys "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją". Puiki proga prisiminti gerus juokus O tiems, kas dar nematė, bet gali skirti laiko, labai rekomenduoju

O aš rekomenduoju šį vakarą per LNK (22 val., berods) Pasižiūrėti Vudi Aleną filme "Holivudas mirė"

Blogai Nes aš šįvakar jau žiūrėsiu Farenheitą tuo pačiu metu, per Tango TV... Vis tik Truffaut.

Kažkadaise pamenu per LNK rodė, bet ir kompiuterio pagalba peržiūrėjau keletą kartų. American History X. Pakankamai Hollywood'iškas, bet rimtas.

Tiesa, Farenheito komentuot nenoriu, nes dar neskaičiau knygos. Kol kas labai siejasi su Ekvilibriumu (o kaipgi!), bet geriau perskaitysiu ir rašysiu prie ekranizacijų. Pabaiga labai patiko...

"Sudie, mano sugulove" - dar sykį įsitikinau, kad Gong Li - puiki aktorė. Kaip ir kiti vaidinę šiame filme. Stipru. Bet kadangi būtent Gong Li vardą žinau, tai ir prisimenu būtent ją. Kaip skiriasi ji čia ir "Šanchajaus triadoje"! Dar pridėkim "Pakabink raudoną žibintą" ir bus visa spalvų paletė.

Equilibrium tiesiog pasiskolino scenelę iš Farenheito...

Kažkada bandžiau žiūrėti Woody Aleno filmą, bet po 10 minučių apsisprendžiau nebebandyti. Būti nekomerciniu įmanoma ir įdomesne forma. Tiesa, gal minėtasis - tik su juo...

Ketvirtadienį (kiek pamenu, 22:35) per LNK rodo "Sieną". Privaloma ne tik Pink Floydų mylėtojams 😉

Gail, kad man penktadienį egzaminas Bet vis tiek turiu tą filmą...

O šiandien vėlai vakare TV3 rodo "Magnoliją". Nemačiau dar, bet kai rodė kino teatruose, visi gyrė.

Taip. Iš esmės čia dabar ir leidau sau užsukti (laikas spaudžia ) tik dėl "Magnolijos", kurią vakar/šiandien žiūrėjau iki pusės trijų. Koks filmas! Viskas taip artima - ne todėl, kad pati būčiau pakliuvusi į konkrečiai tokias situacijas, bet todėl, kad situacijos žmogiškos, įmanomos, tikros (kaip ir vieno herojaus monologe, kur jis sako, kad į filmus įdedamos scenos atrodo tikroviškai, nesjos ir yra tikros). Sentimentų jūros - ir gerai. Nes žinai, kad tokių "ribinių" dalykų, t.y. kai žinai, kad kažką padarysi ir jau niekas nebebus taip kaip anksčiau, situacijos mūsų gyvenime neišvengiamos, nors ir labai sudėtingos. "Magnolija" - mano mėgstamiausių filmų sąraše. Vaidyba, scenarijus, režisūra, montažas... Labai gera žiūrėti, net ir trečią nakties. Beje, o kodėl "Magnolija"?

TAISA: turiu idėją. Galime atidaryti giją TV anonsas ar panašiai, kurioje ne aptarinėtume filmus (kam skirtas sandėliukas ir salės), o tik atkreiptume dėmesį į per TV rodomus filmus, t.y. kas kada rodys ir trumpai kodėl siūlome tą pažiūrėti. Savotiškas filmų per TV gidas. Galima būtų rašyti dvi žinutes iš eilės.

„Siena“
Patiko epizodų apie veikėjo vaikystę stilius, patiko animacijos groteskiškumas, patiko muzika. Patiko fašistinės tematikos vaizdeliai (nors ne visai supratau, kodėl jie yra toje siužeto vietoje – gal norima pasakyti, kad tokie dalykai pirmiausia patraukia viskuo nusivylusius žmones? Beje, taikos balandį plėšantį erelį reikėjo parodyti ne dabar, o prieš porą metų ). Nepatiko, kad veikėjas lipa pro langą ir eina iš proto berods vien dėl sunkios vaikystės ir neištikimos panelės. (Iš viso nepatinka, kad filmuose itin dažnai akcentuojama, jog be tėvo augę berniukai būna toki ir anoki, nes manau, kad realybėje daug dažniau jie būna visai tokie žmonės, kaip kiti). Jei būtų mano valia – pagrindinis veikėjas būtų kas tik nori, tik ne bohemos atstovas, o „sistema“ būtų parodyta kur kas ryškiau.

jo man irgi patiko animacija... tokios dabar jau nebepamatysi...
šeip irgi manau geras filmas

Cituoju savo orksių: "kiek ir ko reikia išgerti, kad sukurtum tokį filmą?".
Nežinau, kodėl, bet nejaučiu jokio noro tos Tvoros žiūrėti. Tebūnie spraga bendrąjame išsilavinime, bet vat nenoriu, ir viskas...

O aš "Sieną" visų pirma pasižiūrėjau vien dėl to, kad man patinka Pink Floyd. Filmą galima būtų pavadinti dideliu ilgu klipu (dėl fragmentiškumo). Shyza jame tiesiog veža. O animacijos kažkuo kitu pakeisti tiesiog neįmanoma (tiesa, kuo daugiau žiūri, tuo ji atrodo "pošlesnė"..).
Pažiūrėjus šį filmą, pradėjau dar labiau gerbti Watersą.

Tai ji gali pasirodyti DAR "pošlesnė", nei jau ir taip??? :shock:

Farenheitas man visai patiko geras filmas . Žiūrėdamas maniau kad tas gaisrininkas sukels revliuciją ir vėl visi gyvens ilgai ir laimingai bet pabaiga buvo kur kas realistišksnė ir liudnesnė . Bet šiaip filmas nenuvylė ir visai neprireikė spec. efektų..
Pink Floyd The Wall - fantastika! Man labai patiko animacija . Manau jog animaciniai intarpai puikiai įsipaišė į siužetą . O scena kur jaunimas griauna mokykla jėga . Vienžo psichodelika rulez . Beje galbūt filme fašistinės tematikos vaizdeliai buvo parodyti dėl aštuntajame dešimtmetyje dešimtmetyje prasidėjusio jaunimo nusyvilimo gyvenimu , kad nieko negalima pakeisti ir t.t. (tame laikmetyje negyvenau todėl galiu klysti )
Neseniai pažiūrėjau "Blade Runer " apie šiek tiek buvau skaitęs Kiberzonos žurnale . Filmas pateisino mano lūkesčius . Buvo labai įdomu kaip atrodys žemė Cyberpunk laikotarpiu o tiksliau Los Angelas. Filmo stiprioji pusė mano nuomone yra muzika kurią sukurė Vangelis . Nors ir nesu electorninės muzikos gerbėjas bet man visai patiko muzika sustiprina filmo niūruma , šaltumą . Dauguma veikėjų šalti ir niūrus . Bet šiaip filmas tikrai įdomus .

Kažkuriais metais mūsų kino kritikai geriausiu pas mus rodytu filmu išrinko šį: „Šuo vaiduoklis: samurajaus kelias”. Jei neklystu (o labai galiu), tais metais rodyta ir „Šokėja tamsoje“. Kai ji liko neįvertinta, gerokai nustebau. Filmas pasižymėjo dogmišku betarpiškumu, tikroviškumu, tačiau nebuvo minimalistinis kaip anie. Priešingai – muzika, šokis, vaizdai labai ryškūs, išraiškingi. Siužetas – sukrečiantis (bandžiau žiūrėti antrą kartą, bet teištvėriau 10 minučių), tačiau pasibaigiantis drąsia ir viltinga gaida.

„Šuo vaiduoklis“ stalčiuje sugebėjo pragulėti turbūt dvejus metus... Filmas atrodo esąs paprastas ir „be pretenzijų“ (ko niekaip negalima pasakyti apie Trier‘o kūrinius), tačiau kaip tik tuo patrauklus. Nėra nieko nereikalingo (tačiau yra ne vienas netikėtas, savitas momentas, užuomina ar detalė). Nežinau, ar jis tikrai atspindi samurajų filosofiją. Situacija – žmogus, gyvenantis pagal senuosius nuostatus dabar, – parinkta gerai. Žiūrovo širdies filmas nedrasko taip, kaip rėksmingoji „Šokėja“, tačiau ir nepalieka jo abejingo – nepaisant pamokymų apie „filosofinį požiūrį“ į gyvenimą ir mirtį. (Beje, režisierius tas pat, kaip „Kavos ir cigarečių“. O, lūkesčiai didėja – gal kokia TV dar parodys...).

Televizoriuje apsireiškė „Valandos“. Pirmosios minutės nulemia žiūrėjimą arba ne tokioje situacijoje. Užkabino muzika. Aktorės tikrai vaidina, ir įtikinamai (ypač Meryl Streep). Visgi stebiuosi kritikais. „Samurajaus kelias“ ir „Valandos“ yra skoningi, nekvaili, pakankamai įdomūs neblogi filmai. Dar prisiminiau „Intymumą“ – drąsų filmą, turintį šį tą „dogminio“; „Vidoką“, pasižymintį savitu vaizdeliu – irgi tik neblogus, irgi išliaupsintus. Tikėtiniausia, kad nesu priaugusi iki kritikų nuomonės. Tačiau yra dar kelios galimybės, neprieštaraujančios pirmajai. Gal jie užsiima reklama? O gal šiuolaikinis kinas pasiekęs tokią būseną, kad neblogus filmus bandoma vadinti labai gerais todėl, jog geresnių nėra? Kuklia nuomone, kai kuriuos liaupsinti buvo verta – tą pačią „Šokėją“, „Ameliją“ (bet jai toli toli iki to paties režisieriaus „Pamestų vaikų miesto“, tiesa, man ne itin patikusio, bet ne dėl to, kad būtų buvęs neįspūdingas, o priešingai...), Kusturicos kūrinius, „Pianistą“. Kurį nors iš jų (tikriausiai „Juodą katę, baltą katiną“) gal net pavadinčiau šedevru. Šiaip iš naujesnių filmų neabejotinai šedevru laikau „Pi“ (norintiems galiu perrašyt). Gerai, baigiu, nes zysti apie nefantastinius filmus neturiu moralinės teisės – fantastiniai a priori atrodo daug vertesni dėmesio... O kritikams auklėti gal tikrai reikėtų dogminio Nūmenoro nuskendimo, kaip sakė Exon: „Nusispjovė Ilūvataras ir...“

Aiquen klausimas Z-ei apie Renfildą privertė prisiminti jį 1931-ųjų ekranizacijoje. Kas galėtų paneigti, kad tas tipelis nepadarė įtakos Golumui filme? Kažin ko abu vizualiai gana panašūs. Galbūt ir dėl to, kad Renfildui buvo būdingas golumizmas, kai asmuo yra nuolat apsėstas master / preciousss ar kito panašaus autoriteto ir maitinasi šliužais, kirminais bei vabalais (suprantama, Renfildas tiesiog neturėjo sąlygų gauti pusgyvės žuvies). O jei rimčiau – pažiūrėkit į poną Byną ir palyginkit jį su nebyliųjų komedijų aktoriais. Sakyčiau, žanras nemirė – jam tiesiog reikalingos asmenybės.

Ir dar – nukryptemė apie „Sieną“. Kaip bebūtų keista, taip pat vadinasi Justino Marcinkevičiaus poema. Ir palieka gerokai gilesnį įspūdį už tą klipą...

"The Wall" parsisiunčiau ne per geriausios kokybės per Imesh, tai kada nors pažoūrėsiu.Apskritai Pink Floyd valdo

Pažiūrėjau "Interviu su vampyru" pagal neskaitytą, bet, girdėjau, šiam tam nepatikusią knygą. (Eskapizmas - galinga jėga: prieš metinę ataskaitą...) Sakyčiau, labai skystas scenarijus. Vaizdas - gana neblogas. O "netradicinės šeimynėlės" gyvenimas - visai smagus. Beje, pradžioje viena scena su žiurke - jėga (turėtų ypač patikti imunologams ir pan...). Tiesą sakant, man labiau patinka ne tokie buitiški vampyrai, o paslaptingi, kaip Drakula filmuose. Netgi maloniau būtų buvę pažiūrėti ne į tai, kaip Pito ir Kruzo veikėjai emuliuoja gėjų porelę, o į tikrą veikėjų - gėjų porelę be jokių moralizavimų, dramatizavimų ir žmonių teisių. Bet mat visuomenė ana tema taip paprastai kalbėti negali, be kompleksų tepajėgia žiūrėti į kruvinas iltis...