Kino sandėliukas

Vėl patraukė prie klasikos . Kadangi šiemet nuotaikos daugiau negu ne kalėdinės, nutariau prisimint tai kas kažkada paliko visai neblogus prisiminimus.
Konkrečiau tai trys vesternai su Klintu Istvudu.
1964m. "Už saują dolerių", 1965m "Keliais doleriais daugiau", bei 1973m "raitelis iš auštųjų lygumų".

Pirmi du tai Sergio Leone darbai iš "dolerio" trilogijos, kur Istvudo personažas klaidžioja po prerijas savo supratimu vykdydamas teisingumą. Trečiasis, kai kiek mistinis vesternas kurio pagrindinė mintis ta, kad už blogus darbus kitą kartą net ir pavėluotai, bet vis tiek tenka susimokėti.
Filmai panašūs, bet po tiek metų pertraukos žiūrint Istvudas kažkodėl nebe atrodo "atėjau, pamačiau, nušoviau" tipo personažas . Labiau pradeda panašėti į dailų, jauną vyriškį nerandantį savo vietos po saule .

Kaip ten bebūtu tikrai galiu rekomenduoti pasiilgusiems senesnių vesternų .

O, reiks ir toliau nepamiršti juos pasižiūrėti. Ar kartais ne viename iš šių filmų buvo finalinė dvi.. trikova su muzikine dėžute? (Mačiau sceną atskiru klipu - savaime šedevras).

...Ir vėl apie Doctor Who! Tomai, labai džiugu, kad prisidėjau prie apkrėtimo.
Taigi, naujas kalėdinis epizodas žavus, ir intriga - prasidėjusi dar pirmoje rudeninėje serijoje - gera. Nuo mofatinių Daktaro ir Šerloko sukryžminimo vos iš juoko nenumiriau.

O tuo tarpu pažiūrėjau visą Pirmąjį Daktarą, kaip nebūtų keista, į pabaigą visai pripratau prie pasakojimo manieros (o gal jie pagaliau išsikrutino ir ėmė filmuoti gyviau) ir pradėjau Antrąjį (t.y. tai, į ką ten iš vis galima žiūrėti kaip į judantį filmą - labai mažai išliko). Irgi žavus, nors visai kitoks.

Kas del kaledinio epizodo, tai man iskele tiek klausimu ir taip dabar laukiu naujo epizodo! SPOILER! Ir ta mergina ir jos pasirodymas su melody backgrounde ir pacios river nebuvimas salia daktaro ir jo apatija... uch kaip uzvede

Indraja rašė:O, reiks ir toliau nepamiršti juos pasižiūrėti. Ar kartais ne viename iš šių filmų buvo finalinė dvi.. trikova su muzikine dėžute? (Mačiau sceną atskiru klipu - savaime šedevras).

Taip, antros dalies gale, kada šaulys ir pulkininkas kaunasi prieš pulkininko vaikus nušovusį banditą. Panaši scena yra ir trečioje dalyje, 1966m "Geras, blogas ir bjaurus". Kaip tik peržiūrėjau anadien. Kompozitorius netgi tos pačios melodijos intarpą toje vietoje panaudojo .
Šiam filmui jau reikia nusiteikti. Neiškarpyta versija visgi 3 valandos. Neblogai parodyta koks beprasmis yra pilietinis karas, bei tai, kad blogiukai visgi kažką gero savy gali turėt, nors ir būdami blogiukais. "Bjauraus" personažo vaidmuo sakyčiau labai gerai atskleistas.
Tiesa, tais laikais kino kompanijos samdydavo aktorius ne konkretiems filmams, bet konkretiems laikotarpiams, taigi nereiktu nustebt šiuose filmuose matant tuos pačius aktorius skirtinguose amplua.

Dar pavyko atrast ir pažiūrėt: "Hang 'Em High" 1968. Vaizduojamas vėlesnis laikotarpis po JAV pilietinio karo, kada buvęs šerifo padėjėjas, dabar užsiimantis gyvulių perpardavimu neteisingai apkaltinamas ir pakariamas. Tiesa pakariamas pakankamai nemokšiškai todėl dar pavyksta išgelbėt. Mano požiūriu filmo esmė tai, kad net ir geriems žmonėms suklydus bei pasidavus įniršiui galiausiai tenka sumokėt gana aukštą kainą ir tikrai ne visiems bus atleista. Taip pat ir tai kokie žmonės būna laukiniai padarai.. Net kai mano besielgiantys "civilizuotai" ir teisingai.

Tą apie pilietinį karą mačiau, labai patiko, iš kokio taško jį parodė...

Hm... pažiūrėjau, kad kažkodėl apie serialus šnekat čia, nors tai ne kinas, o televizija Na bet ok.

Kam patinka pasakos, o gal jomis tiki, tikiuosi, patiks serialas Once Upon a Time ( IMDB čia). Ką tik baigtas rodyti antras sezonas. Pasakos persikelia į mūsų pasaulį Kuo toliau, tuo daugiau netikėtumų laukia

Kad pas mus TV tema pagal pavadinimą skirta programos perliukams - o tie serialai neretai visai ne iš programos

Taip, teko girdėti, kad ten visai įdomiai padaryta.

May 16, 2013
Turiu omenyje, kad bent jau aš savo žiūrimų TV programoje dažnai nė nerasčiau, bent jau tos TV, kurią galiu matyti Būna, suprantama, laimingų žmonių, kurių programoje yra, pvz., BBC One...

*** June 22
Taigi, dabartinis DW sezonas pasibaigė "pakabinta" pabaiga iki lapkričio jubiliejinio filmo, perėjęs į gana rimtas ir mitologiškas plotmes. Ir palikęs užuominą, jog gal pagaliau sulauksime šio to normalesnio apie Didįjį laiko karą. (O kalėdiniame epizode, panašu, sulauksime regeneracijos. Matt'as buvo puikus, bet suprantama, amžinai šitaip nepaarsi. Dabar galima spėlioti, kas bus kitas. Kaip gaila, kad Tilda Swinton šioje lygoje nežaidžia...).

Lygiagrečiai pažiūrėjau Trečiąjį. Pagrindinis veikėjas šioje inkarnacijoje vaizduoja solidų džentelmeną, kiek jam tai pavyksta. Ir moka kung-fu, t.y. aikido iš Veneros. Pats serialas tapo spalvotas, po kiek ištemptos pradžios įgijo visai padorų tempą, taigi, pavirto į šį bei tą tinkamo žiūrėti ne vien TV istorijos mėgėjams. Pagaliau sutinkame Meistrą, blogietį, paperkantį savo užmojų globalumu ir lakoniškumu (viso labo visa valdžia Visatoje, na, dar žmoniją išnaikinti ir t.t.). (Žadėjai įvertins slapyvardį). Puikus epochos atradimas - žavūs ir komiški UNIT kariškiai (jie matyti jau anksčiau, bet čia jiems skiriama daugiau dėmesio).

O šiuo metu pradedu Ketvirtąjį (tą, kuris su šaliku) ir pastebiu, jog serijos pavirto visiškai padoria klasikine moksline fantastika, niam-niam! O scenaristai rašo taip, kad viską galima išrankioti į įsimenančias citatas, it šiais laikais.

Na man paskutinis sezonas DW biski ikirejo... Pasidare kazkoks pavirsutiniskas... Bet pabaiga tikrai nebloga. Is tikro pradeda atrodyti, kad kurimo komanda dirba taip (cia zinoma juokais) - sezono pradzia: parodykim, kad jam patinka zuvies pirsteliai, juk zmonem irgi patinka zuvu pirsteliai; sezono pabaiga: Vsio zmones susiimam. Ir jie is tikro susiima ir atperka visa tinginiavimo sezona vienu ar keliais epizodais, kuriem netruksta nei gilumo nei veiksmo nei nieko. Laukiu to lapkricio dabar

tomas94 rašė:Is tikro pradeda atrodyti, kad kurimo komanda dirba taip (cia zinoma juokais) - sezono pradzia: parodykim, kad jam patinka zuvies pirsteliai, juk zmonem irgi patinka zuvu pirsteliai; sezono pabaiga: Vsio zmones susiimam. Ir jie is tikro susiima ir atperka visa tinginiavimo sezona vienu ar keliais epizodais, kuriem netruksta nei gilumo nei veiksmo nei nieko.

Tai kad su visais serialais taip būna, ar ne? Na bent jau beveik visais. Viena ar dvi serijos sezono pabaigoje (kartais - pradžioje) sunaudoja didžiąją dalį biudžeto, tai kitas tenka daryti pigesnes.

DW žiūrau po truputį, netrukus baigsiu trečią sezoną (tą, kur su Martha Jones). Tiesa, anksčiau pasižiūrėjau šeštą sezoną, nes šį tą apie jį žinojau. Ir gerai, kad taip padariau, nes jei būčiau pažiūrėjęs nuo pirmo sezono pradžios, tai daug nebūčiau ištvėręs. Devintas daktaras ir Rose Tyler - siaubas. Kai jų abiejų neliko, t.y. nuo trečio sezono, viskas smarkiai pagerėjo. IMHO, aišku, ir daugelis nazgirlių mane nuskalpuotų už Devinto nemėgimą, bet kad nieko gero jame nemačiau...

Laiqua, aš irgi ne nuo naujos pradžios- buvau perskaičiusi perspėjimą, kad pradėjus nuo jos, būtų labai sunku užsikabinti. Tiesa, tiesa... Mano skoniui ten visa visuma pradžioje neypač. Moffat'o epocha iš pradžių atrodo netgi dar "vaikiškesnė", tačiau bent jau aišku, kad čia pasaka, tiek to, maginis realizmas, o pirmojo sezono pradžia - visai neaišku, ar čia lyg vaikams, ar rimtai, ar ne, ar lyg dar nei šis nei tas. Kaip man, labiau bendros stilistikos reikalas, personažai dar nieko. Devintasis savotiškas, nuo kitų skiriasi. O Rožė - specialiai toks šiuolaikinės Pelenės, t.y. Maksimos pardavėjos, tipažas. Kad jaunąsias žiūroves pamokytų nebūti pasikėlusiomis prieš kitas socialines klases. Kaip veiklos partnerių* pora man ten darniausiai žiūrėjosi Dešimtasis ir Dona, juos dar pamatysi.

*Hm, Daktaro ir kompanionų derinys, manau, sulaukė daugybės analizių, diplominių ir t.t. Bet kai kuriems žmonėms nėra nieko natūralesnio, nereikia jokių literatūrinių ar lyčių santykių teorijų. Vargšas studentas vos patenka į laboratoriją, tuoj pristatomas prie daktaro ar doktoranto ir ilgą laiką bėgioja su juo / ja ir jam iš paskos. Žavisi jo neįprastais gebėjimais, mokosi juo pasitikėti, mokosi juo nepasitikėti, mokosi imtis iniciatyvos, juo baisisi ir t.t. Įprasčiau už įprasta!

Indraja rašė:Moffat'o epocha iš pradžių atrodo netgi dar "vaikiškesnė", tačiau bent jau aišku, kad čia pasaka, tiek to, maginis realizmas

Prieš pradėdamas žiūrėti, buvau keliose vietose (gal ir tarp tavo komentarų) matęs perspėjimą, kad į DW reikia žiūrėti kaip į pasaką. Taip ir žiūriu, tada visai gerai. Jei pradėčiau kabinėtis prie logikos trūkumo, būtų blogiau, tai nesikabinėju

o pirmojo sezono pradžia - visai neaišku, ar čia lyg vaikams, ar rimtai, ar ne, ar lyg dar nei šis nei tas.

Pirmos serijos logika - keistas nepažįstamas vyras vos tavęs nenužudo, susprogdina pastatą, kuriame dirbi, vėliau praktiškai įsibrauna į tavo namus ir šiaip keistai pasirodo tavo gyvenime; paskui pasiūlo lipti su juo į mėlyną dėžę ir "keliauti per erdvę ir laiką". Seems legit, ne kitaip

Kaip veiklos partnerių* pora man ten darniausiai žiūrėjosi Dešimtasis ir Dona, juos dar pamatysi.

Doną mačiau Kalėdinėje serijoje, ten man ji nelabai kokį įspūdį paliko. Bet gal vėliau bus kitaip, dar pamatysiu.

*Hm, Daktaro ir kompanionų derinys, manau, sulaukė daugybės analizių, diplominių ir t.t. Bet kai kuriems žmonėms nėra nieko natūralesnio, nereikia jokių literatūrinių ar lyčių santykių teorijų. Vargšas studentas vos patenka į laboratoriją, tuoj pristatomas prie daktaro ar doktoranto ir ilgą laiką bėgioja su juo / ja ir jam iš paskos. Žavisi jo neįprastais gebėjimais, mokosi juo pasitikėti, mokosi juo nepasitikėti, mokosi imtis iniciatyvos, juo baisisi ir t.t. Įprasčiau už įprasta!

O šitokios paralelės nebuvau išvedęs. Labai taiklus pastebėjimas

O man kaip tik labai patiko tiek Christopher Eccleston tiek David Tennant. Is pradziu Christopher netgi labiau. Bet paskui kaip kokia nazgirle issilydziau preis Tenant'a. O dabartinis doktorius man nuo pat pradziu buvo per daug vaikiskas ir tiesiog nerimtas. Juokai juokais, bet tiek juokai pas ji dazniausiai nelaiku ir ne vietoj. Nors nesakysiu buvo geru vietu, buvo geru fraziu, bet bendras vaizdas kazkaip nelabai...

Tennant'as pagal kawai faktorių nepralenkiamas, niekur nedingsi...
Nazgirliškas padūmojimas: 10-as, 8-as, na, 11-as, kai jis ne toje fazėje, kurioje visai nepilnametis ar visai Istar - dar suprantama, bet ar jau reikia susirūpinti, kai nebe šiaip kaip nežmogus ima patikti tas tipas su šaliku, Tom Baker? Pati pradžia - gal kiek dirbtinokai atrodė, o toliau, hmm... mmm...

Ok, pabaigiau trečią DW sezoną. Masteris - labai geras. Tikrai. Retai kine/televizijoje randu veikėjų, kurių tikrai neapkęsčiau; Masteris - vienas iš tokių. Žodžiu labai geras blogiukas. Miniatiūrinės Mirties žvaigždės irgi dera prie jo. Tik gaila, kad Martha išėjo.

Taisa-papildymas. Šįryt atsibudau ir pirmas dalykas, kurį išgirdau, buvo Masterio būgnai. Šiek tiek šiurpas per nugarą nuėjo.

Pradėjau žiūrėti Doctor Who. Na tiesa sakant kelis sezonus sužiūrėjau praktiškai. Bet po galais, venuoliktas daktaras toks... pilkas po dešimto. Praktiškai nėra jo. Netgi devintasis labiau gyvas buvo negu venuoliktas.
Geriausias variantas IMHO būtų David Tennant ir Steven Moffat kartu - penkto ir šešto sezono istorijos su Tennantu būtų awesome.
Gaila... na reik tikėtis dvyliktasis kiek pataisys reikalą, nors ir amžiuje jau.

O serijos "Blink" ir "Silence in the Library" buvo super. Mano kreivos "baimės" buvo gerai pakurstytos.

Ou, amžiuje. Gi ne viena versija ne taip jau jaunai atrodė Ir, pvz., žilos garbanos netrukdė Trečiajam užsiiminėti kovos menais.

Na taip. Tačiau Dešimtasis man apibrėžė tą veikėją, jo elgesį, esmę. Kiek teko skaityti/girdėti, sako, kad jam vieninteliam pavyko prieiti taip arti "originalo" (senųjų sezonų nemačiau).
Venuoliktas - nu ne daktaras ten IMHO. Dar nenusprendžiau kas, gal šeštam sezone išsiaiškinsiu.

O mane iš vis 11-asis pripratino... Laimė, man jie visi ganėtinai tinka savam vaidmeniui, nors ir skiriasi. Papildymas: paradoksalu, bet man mažiausiai "panašus į save" buvo Pirmasis. Antra vertus, nieko stebėtino, asmenybė ne iš karto susiformuoja, ne per šimtmetį-kitą Labai malonu būna stebėti, kaip vienas aktorius cituoja kito manieras ar intonacijas. 10-asis nemažai turi iš 4-ojo, kaip kol kas atrodo, o 11-asis, sako, sėmęsis įkvėpimo iš Antrojo (va ten tai puikus aktorius buvo).

Šiaip tai man labai patinka šio serialo nepedantiškas, "larpinis" požiūris į kūrybą. Žaidime gi niekam netrukdo, kad Onutė kartą buvo Eoviuna, kartą - hobitė, o aną kartą - Finrodas. Tad ir čia - kartą žmogus su Dešimtuoju suvaidino veikėją iš Pompėjos, kartą - pakankamai įsimenantį valdininką viename Torčvudo sezone, o dabar štai bus Daktaras. Viskas kaip pas mus.

Kitas linksmas bruožas - cirkas vietoj kanono. Tolkinistai iš dalies jau įpratę, kad kanonas vietomis yra, o vietomis yra krūva tekstų, kuriuose gali jo ieškoti pagal skonį. O šiame seriale berods yra trys visai skirtingos Atlantidos pražūties versijos...