Kino sandėliukas

Nu kokia čia stilistika, isikalinėjimas. Žmogus turi koncentruotis kine ties siužetu, aktoriais, juos supančiu pasauliu(aka dekoracijos ir ivairus specialieji efektai) ir muzikiniu fonu, o ne gaudyti akimis drebanti vaizda... Galbut man nepatiko dar todėl, kad žiurėjau su savo LCD monitoriumi, kuris kaip žinoma turi vaizdo vėlavima, dodėl toks drebėjimas man jokio ispudžio nepadarė...

O dėl manifesto, tai joks ten neišsilaisvinimas iš statikos, galiu duoti labai daug filmu kurie yra tikrai ne statiški, netgi labai dinamiški ir juose kamera stovi pakankamai tvirtai...

P.S.Vadinkime daiktus savais vardais, (galbut dėl Holyvudi itakos) ši dogma yra nuvalkiota... Riebus, riebus, riebus IMHO.

ari13 rašė: Žmogus turi koncentruotis kine ...

cia,matai reiketu atsargiau su "turi",bo paaiskink tu 5 metu vaikui,po to paaugliui,tada studentui,o veliau ir pensininkui..galu gale del egzotikos kokiam narkonamui -bus skirtingai

Dabar nuvalkiota. IMHO, tamsta šneki pernelyg kategoriškai. Kaip galima sakyt "kokia čia stilistika, išsikalinėjimas" - "gerai sukaltas" filmas gali būti visoks. Nesakau, kad man baisiai patinka gadintis akis žiūrint į judančią kamerą. Bet tam tikrais atvejais tai yra net labai reikalinga meninė priemonė. Pavyzdžiui, tamsta sakai, kad vienas iš dalykų, ties kuriuo žmogus turi koncentruotis, - muzikinis fonas. Man asmeniškai didžiumoj filmų, kuriuos matau pastaruoju metu, muzikos per daug arba ji ne vietoj. Dogma šiuo atžvilgiu išsprendžia problemą. Dar kartą sakau, dabar ji visiem nusibodusi. Būtų užtekę poros filmų, ir gerai. Bet negalima jų nurašyti.

O aš rodos ir kalbėjau esamuoju laiku, jog dabar nuvalkiota... Baigiam flame'a, nenoriu pyktis, nes manes tikrai niekas neitikins jog Larsas yra gerai... Pasižiurėsiu kitus jo filmus, gal patiks...(ir pakeisiu nuomone)

O kalbant apie muzika filmuose, tai galėčiau duoti palyginima - pabandyk pasižiurėti Operos Fantoma su 22khz/64kbit mp3 garsu, ir suprasi ka aš turiu aumeny lygindamas Larsa su Andrejum...(palyginimui: DVD diskuose garsas yra 48khz ir 384kbit arba 448kbit...)

Ir jokia čia ne Dogma, jeigu kam nors kyla klausimų.

Kiek atsimenu, minėjau dogminius elementus "Šokėjoje". Ir elgesys su personažais toks, kaip mano matytuose dogminiuose filmuose, ir operatoriaus darbas (ari, negalima gi taip - aš po tamstos apibūdinimo jau antra diena negaliu nustoti žvengti!).

Beje, dabar daug kas nededa muzikos į filmus, siekdami tikroviškumo, tačiau tai tikrai labai sena mintis - pažiūrėkim į 1931m. "Drakulą". Beje, jį žiūrėdama net nesupratau, "kame kampas", iš kur ta įtaigi atmosfera, kol perskaičiau, jog tais laikais muzika būdavo tik tose scenose, kur ji gali būti dėl veiksmo. O tame filme šitoks momentas labai gražiai parinktas.

"Žalioji mylia" man būtų visai nieko, jei nebūtų "perlenkta" su tais mistiniais žaibavimais. Kažkaip įtikinamiau, subtiliau reikėjo tai parodyti. Aišku, tai propagandinis filmas, ir, sakyčiau, kaip toks - stiprus. Labai patiko pabaigoje atskleidžiama fantastinė detalė

Aišku, elementų yra. Tiesiog visas filmas nėr dogminis. Sakykim, "įkvėptas" tam tikrų manifesto punktų, bet toli gražu ne visų.

ari, techninės detalės man nieko nesako, nes fizikos baigimas A lygiu dar nereiškia, kad išvis ką nors fizikoj moki. Todėl man reikia "pačiupinėt", gal tada ir suprasčiau. Bet "Operos fantomas" manęs nei traukė, nei traukia. Įtariu, kad taip niekad ir nepažiūrėsiu, yra vertesnių dalykų. Va pramogai tik dabar prisiruošiau žiūrėt "Mulen Ružą"... Knieti paklausyt McGregoro dainavimo Atvirai pasakius, man toks filmas, kurio visai malonumų gamai patirti reikia ypatingos technikos ar ypatingo technikos nustatymo, visų pirma yra filmas, kuris reikalauja daug vargo. O aš tenoriu gero kino, kurį žiūriu papildomai prie kitų darbų darbelių - kam man pusvalandį reguliuotis kolonėles (buvo, buvo...), gaišt laiką... Noriu žiūrėti ir suprasti, tik tiek. Čia ne visai į temą, bet nori nenori prisiminiau, kai tu tų skaičiukų pamėtei.

Apie "Žaliąją mylią", atrodo, išvis nieko nežinau. Čia kažkas apie kažkokį juodaodį kažkokiame kalėjime?

Aha. "Žalioji mylia" - protestas prieš mirties bausmę. Tiesa, mėgstantiems meniškesnį požiūrį geriau žiūrėti K.. Kie... Kšl... (vis tiek neatsiminsiu - Kieslowskio?) kažkelintą Dievo įsakymą.

McGregoras dainuoja (kai apie tai nieko neišmanau). Šiaip žiūrėti į tą kičinę aplinką sunkoka, bet Ewanas ir toks Eomeras viską kompensuoja.

Per "Žaliąją mylią" akis išverkiau (labai jau jautriai sureagavau, ką darysi ) Filmas pastatytas pagal S. Kingo knygą, todėl yra su tam tikrais "kingiškais" mistiniais prieskoniais, bet pagrindinė mintis tikrai yra protestas prieš mirties bausmę.
Na, o jei jau šia tema prašnekom, tai tiems, kurie dar nematė, rekomenduočiau pažiūrėti "Deivido Geilo gyvenimą" ("The Life of David Gale", jei gerai pamenu). Na, jaučiu silpnybę K. Spacey vaidybai, jaučiu...

Indraja rašė: McGregoras dainuoja (kai apie tai nieko neišmanau). Šiaip žiūrėti į tą kičinę aplinką sunkoka, bet Ewanas ir toks Eomeras viską kompensuoja.

Koks Eomeras?

Mane kaip tik kičinė aplinka ten vežė. O vat miailės buvo smarkiai per daug, Ewano su Kidman rodyt galėjo ir mažiau, o dalykėlių kaip "Nirvana" kičinis coveris arba "Roxanne" tango versija -- daugiau.

Eomeras tai buvo "Ridiko kronikose", tik perdažytas juodai ir apvedžiotomis akimis. Ir su šarvais. Gavosi toks gotas LARPeris.

Atsiprašau publikos ir Eomero su Faramiru - Faramiras.

K.Spacey, kiek mačiau, vaidint moka. K-PAX, tarkim.

Taip, Spacey neblogas. "Amerikietiškose grožybėse" man visai patiko, taip pat "Deivido Geilo paslaptyje" (kaip pas mus išvertė to filmo pavadinimą). Niekuo baisiai neypatingas, bet visai įdomus.

Man Spacey tuo ir patinka, kad per daug nespindi, nežiba ir akių nebado
Tiesa, prisiminiau, kad gana neseniai mačiau "Šihira dvasių pasaulyje" (už tai turiu dėkoti Alytaus kabelinei TV, kuri palepina gerais filmais). Turiu prisipažinti, kad žiūrėjau labai susidomėjusi. Vaizdelis buvo toks, kaip čia geriau pasakius, turtingas. Tikrai, visas pasaulis sukurtas. Bet čia jau, ko gero, gijos apie animaciją tema.

Indraja, malonu, kad prajuokinau, taip ir buvo sumanyta(bet turėjau toki i tarima, jog toki "subtilu" humora ne visi supras)

Starlin, vien iš skaičiuku galima spresti, jog lyginu dievo dovana su kiaušiniene, IMHO filmus reikia netik "žiurėti ir suprasti", bet yra svarbu "kaip žiurėti", tas pats Operos Fantomas man padarė nemaža ispudi, nes as ji žiurėjau per 700w galingumo namu kina(kadangi stengiuosi paskutiniu metu daug nesikeikti, tai aiškinu paprastiems žmonėms žmoniškai: jeigu jus namie paleisit šia sistema pilnu garsu, jusu kaimynai gyvenantis 2 aukštais aukščiau labai puikiai girdės ka jus klausote, o kaimyno esančio apačioje liustra drebės no žemu dažniu kolonėles)

Išsisėmiau, nenoriu fleimint...(nusikaliau šian labai) Vakare parašysiu ispudžius apie Hostage su B.Willisu

Perkelta:

Ispudžiai po "Hostage (2005) *DVDRiP* *AC3* *PROPER*"(http://www.nforce.nl/index.php?m=nfo&id=91613)

Gerai: itampa, muzika, vaizdinis efektingumas, Willisas - nuostabus, vietomis vaizdeliai priminė mano labai mėgstama Tom Clancey's "Rainbow Six"(ipatingai "intro")
Blogai: Willis will save the day, Willis is the best, etc, etc...(irašykite čia tai ko nemėgstate standartiniuose Hollyw00diniuose filmuose)
Išvada: Jeigu norite tvirtai sulipdyto ir itempto filmo - tai jums, be pretenzijos i rimtuma/realistiškuma, pabaiga iškarto aiški, bet siužetas nustebina vingiais...

3D - negalima rašyt žinučių vienos po kitos. Reikia pasinaudoti mygtuku "keisti".

Starlin rašė:Kai kolonėlės veikia tokiu garsu, jog vibruoja sofa, aš galiu galvot tik apie vieną dalyką: vargšus savo kaimynus O sesuo mane nuolat bara, kad per tyliai televizorių žiūriu - bet aš tėvų pažadint nenoriu. Taigi tiesiog mūsų skirtingi požiūriai Tiesą sakant, nieko neturiu prieš filmus, kurie verti yra visų pirma dėl efekto, kurį patiri kino teatre (kino teatre dažniau nei namuose, čia tai tikrai), bet tokių išties efektyvių filmų man neteko daug matyti, o ir šiaip kine ieškau ko kito.

Vrot panotam tuos kaimynus, juk jie tam ir sukurti, kad juos nervinti(arba mes sukurti tam, kad nervintu mus, čia jau kaip pažūrėsi) Didžiaja holywudines produkcijos daly taip žūrėt ir reikia, nes kitaip pusės efekto bus nerasta... O efektingu filmu kruvos, paimam visas 3 Matricas, prijungiam truputėli Spiderman'o, tada truputuka Constantine'o, Tripple X[1-2], na ir galų galiausiai LOTR batalines scenas...(vardinti toliau?)

Tai gal nereik... Iš "Matricų" efektinga laikyčiau nebent pirmą. LotR batalinės scenos nuobodžios. Spiderman nemačiau, Constantine nemačiau (bet pastarąjį ketinu pamatyt. Tiesa, "Skalvija" rodo, bet gal geriau namie žiūrėsiu... ) Turiu omeny ne šiaip "gražiai padaryta", bet tokius filmus, kurie sminga į širdį būtent todėl, kad yra gerai suręsti. Dabar kaip tyčia iš galvos išgaravo visi pavyzdžiai. Na, tam tikra prasme efektingas yra "Kai kurie mėgsta karštai" (arba "Džiaze tik merginos") - mano mėgstamiausia komedija. Nieko ypatingo, bet kaip padaryta! Palieka įspūdį. Bet reiktų paieškot geresnio pavyzdžio.

Dėl kaimynų: tu net neįsivaizduoji, kaip gerai aš išauklėta

sminga į širdį būtent todėl, kad yra gerai suręsti

"Šokėja tamsoje"? "Idiotai"? ... (Bet gal čia ne "suręstumas", o drastiškumas...).

"Matrica", žinokit, po pirmo pažiūrėjimo tokį psichofiziologinį efektą paliko, jog porą valandų negalėjau atsitokėti. Raumenys ir po antro karto drebėjo. O po trečio ne į tą troleibusą įlipau Šiaip toks dalykas irgi vertas nagrinėjimo - tyčia ar netyčia, bet kūrėjai rado, kaip paveikti žmogų. Gal tai jau ne meno, o fiziologijos analizavimas, bet vis tiek įdomu. Kažkur skaičiau, jog įtaigumas toks todėl, kad filmas gerai imituoja sapno struktūrą. Skaičiau, jog reklamose ir pan. svarbu išlaikyti "aukso pjūvio" proporciją - svarbiausias žodis turi būti toje vietoje. Ir ką manot - pamatavau - "Matricoj" lėtas įvadas į greitą veiksmą pereina beveik tiksliai ten. Tokio tipo efektyvumas nepakenktų jokiam filmui - dar gražiau, jei filmas ir tikrai meniškas, ir šiuo požiūriu paveikus. Tokiems priskirčiau "Pi".

Gaila, "Idiotų" nemačiau. "Šokėja tamsoje" tam tikrą šoką sukėlė, bet tada man buvo metų mažiau... Aš ypač noriu pabrėžt filmus, kurie nuo pradžios iki galo užkabina, "Šokėja tamsoje" nėra iš tų - ten labiausiai kabina kai kurios muzikinės vietos ir pati pabaiga. O kai kalbu apie efektą (jei jau taip jį įvardinau), turiu omeny "kabinimą" iš serijos "žiūriu-lyg-ir-nieko-ypatingo-bet-brač-kaip-smagiai-padaryta". T.y. efektas yra skiriamas daugiau ne žiūrovo mąstymui, intelektui, sugebėjimui kritiškai vertinti filmą, o jo jausmui, vaizduotei, pažiūroms. toks efektingo filmo taikinys (tikiuosi, aišku, kad žodį "efektingas" čia vartoju kaip tam tikrą terminą, kuris reiškia tai, kaip aš jį apibrėžiu, ir nebūtinai tai, ką reiškia visuomet). Iš tiesų dėl "Matricos" tu turbūt teisi. Kai žiūrėjau pirmą kartą ("Helios" kino salėje!), iškart supratau, kodėl tėvas tąkart su manim ėjo žiūrėt jau antrąkart.