Grįždamas iš susitikimo viską dar kartą gerai pergalvojau ir visgi nusprendžiau, jog aš suklydau, palygindamas mūsų žaistą diplomatinį stalo RPG su “muilo opera”

. Nors veiksmo ir nėra - visi tik “sukinėjasi” apie vieną stalą

, tačiau kalba “sukasi” ne apie vieną ašį, o tai jau suteikia šiokios tokios intrigos ir įdomumo - kažkaip pas Exon to nesugebėjau “nepagauti”. Vienintelis dalykas kurį dabar reikia padaryti, kad patobulintume ateinančius žaidimus, tai dar kartą atidžiai perskaityti Silą ir perprasti bei įsiminti atskirų elfų herojų charakterius bei gyvenimo istorijas – darbelis tikrai ne iš lengvųjų, bet mes juk tolkinistai

.
Buvo džiugu susitikti su tais kurie dalyvavo, nes matant žmogų, o ne avatarą, tikrai smagiau bendrauti, nesvarbu kad ir ne visai sklandžiai

. Su nekantrumu lauksiu kitos stalo RPG sesijos, kuri lygtais nusimato vykti pas Elfą
😉 . Tobulėsim, tobulėsim…
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."