Labai šauniai pasedėjome sekmadienį. Elfai tiesiog patys gundėsi. Prisipažįstu, gal nebuvau iniciatyvus Melkoras, bet jau pačiomis elfų primestomis prielaidomis naudotis stengiausi, kiek įmanoma.
Turiu pastebėti, jog vienaip ar kitaip per mūsų žaidimų seriją, ypač per paskutinį, nepaisant bendros lengvabūdiškos nuotaikos pavyko paliesti beveik visus kertinius faktus, sisijusius su neramumais Amane: noldų ketinimus išvykti į Belerijandą, abejones dėl Antrųjų Eru vaikų (ir faktų apie jų atsiradimą nutylėjimo), susidomėjimą ginklais. Išsisukome tik nuo nesantaikos tarp Pirmosios giminės ir kitų, tačiau iš mano pusės tas buvo natūralų: mišrioje kompanijoje skleisti gandų bei melų negalėjau.
Tarp kitko, dėl Melkoro vaidmens sniego ir lietaus atsiradime – ir šiaip kūrimo procese. Indraja, aš rėmiausi šia citata:
Ilūvataras kalbėjo Ulmui:
– Ar tujen matai, kaip šioj mažoj salelėj Laiko Gelmėse Melkoras kariauja su tavo valdomis? Nežabotą jis susigalvojo stingdantį šaltį, tačiau nesunaikino tavo šaltinių ir tyrų ežerų grožybės. Pažvelk sniegan ir įmantriuosna šerkšno raštuosna! Melkoras sukūrė nepakeliamą karštį bei ugnį, bet neišdžiovino tavo troškimų ir nenutildė jūros giesmių. Tik pažvelk aukštumosna, debesų didybėn, besikaitaliojančiosna miglosna, tik paklausyk, kaip žemėn krinta lietus. O debesyse esi arčiau Manvės, savo mylimo draugo.
<hr>
Kitą žaidimų seriją nutarėme daryti iš įvykių po Feanaro ištremimo: vieną žaidimo – Pirmosios giminės rate, kitą – Antrosios ir Trečiosios giminės reakcija; yra mintis ir apie giminių susitikimą.
Pirmosios giminės susitikimas vyks kažkada po Gimtadienio. Vėlykų dienos ne visiems tinkamos, bet gal dėl antrosios dienos bandom susitarti?
Aš rezervuoju
Nerdanelės vaidmenį. Tarkim, mama atvyko į Formenosą su ketinimu atvesti į protą bent vaikus

.
Mergaitė Gyvatė
[i]Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?[/i]