Pasiruošimas «Silmarillion» LARP'ui ir pats LARP

Žmonės ir kt Labai atsiprašau, bet Fiestoje nebusiu, nes rytoj 10.00 ant manęs užgriuvo reikalai (ką tik sužinojau)...

Sveiki.
Labai, labai ačiū visiems už žaidimą, Tikrai labai dėkinga kiekvienam iš jūsų, buvote nuostabūs.
noširdžiai dėkinga kiekvienam iš jūsu, visų, kas padarė šį žaidimą, kas būvo mūsų Himringas.
Sakau tai ir kaip žaidejas ir kaip meistras.
Lady Lalwende, kuri turejo pagrindų nemėgti Feanoro šeimos – bet vis gi atvyko į mūsų šventę, dainavo giesmę Valams, kad šita šventė įvyktų. Meondilis jos šiek tiek drovėjosi – Ledi, Karaliaus sesuo... Ir labai gerai žinojo, kad Lalwende turi priežasčiu nejausti didelės meilės jo giminei, (ir jisai žino, už ką, ir pats jautėsi kaltas) - tačiau – atvyko aplankyti.
Starlin, žinau, kad neturejai daug laiko, kad išvažiavai greit po žaidimo – ir vis gi atvažiavai... Ačiū Tau.
Indraja, Laiqua, Ambarussar, jus buvote tikri, jauni, faini, nerūpestingi – bet ir išmintingi, ir keista buvo matyti, kad tie, kas tau dar nesenai buvo – vaikai, beveik-savo-šeimos vaikai, dabar tapo tikrais Lordais. Ir jūs tikrai buvote labai panašūs;-)
Ačiu.
Kano Makalaure, Tu buvai nuostabus. Geras, teisingas, kartais sarkastiškas. Ir – vienišas. Nežinau, kodėl, bet tai jautėsi, ar bent jau šitam mano keistuoliui taip atrodė. Tik labai gaila, kad nedainavai – bet, gal, taip reikėjo... Dar vienas personažas, kuriam maniškis jautė šiokią tokią kaltę.
Tikiosiu kada nors dar išgirsti Tavo dainas.
Ačiū Tau.
Maitimo, Tuček, Tu buvai tikras mūsų Lordas. Ačiū.
Labai dėkinga Veonui – už Fingona, už tai, kad palaikė, kai nežinojau, ar toks žaidimas iš viso reikalingas... Ačiū Magogui, už poligoną, už kelią, už tai, kad vis gi atėjai į žaidimą.
Ir labai labai ačiu Kemenkiri (Rindil) – už tekstus, už tai, kad atvažiavo, už žaidimą ir viską.
Ačiū už pasivaikščiojimą po miestą, Indrajai – už taisyklių vertimą, didelį darbą, Starlin – už teksto apie vardus vertimą.
Ratliker – Tu tikrai labai daug padarei, orkai buvo labai kraupūs, o Žmogus – nuostabus ir protingas.

Labai jums visiems dėkinga. Tikrai esu labai laiminga, jei žaidimas patiko.
Ačiū Jūms – už tai, kad mes buvome Himringas, už tai, kad tai būvo – NAMAI. Imho – pavyko.

Atleiskit už tai, ką padariau prastai, ką nepavyko paruošti, ar blogai suvaidinau.

Man atrodo, kad šis žaidimas buvo... tikresnis, geriau pavykęs, (už pirmąjį), buvo tas personažo jausmas, savyje, o ne tik „šalia“; kiek supratau, gal, ne tik man.
Gal, tarp kitų dalyku, labai padėjo Kemenkiri, kuri yra geras žaidėjas, ir dalyvavo ne vienoj misterijoj...
Dabar pasistengsiu atsakyti į klausymus.

„Pasiteisinimui – o kas ten apie nendrynų katinus kalbėti ėmė, a?“
Atsiprašau, bet pokalbis vyko žaidime ir nebuvo nežaidiminis. Tiesiog Rindil gyveno netoli nuo ežero, Dortonione, ten ir teko pabendrauti su tais katinais;-)

„Nežinau, ar man asmeniškai labai pavyko pasiekti psichologinį realizmą, bet serialinį – manyčiau, ganėtinai.“
Nežinau, kas yra „serialinis realizmas“, bet vaidinai labai gerai. Yra šiokia tokia problema – pas mus Lietuvoje nelabai atžaidinėjami (?) būtent jausmai ir santykiai, tiesiog tokia tradicija. O misterijos- LRPG žanras, kuriame tai svarbu. Man kartais irgi dėl to labai sunku, stengiuosiu mokytis.

„Kaip Exon patarė, saugiausia (tikrai?) tokiose situacijose sakyti „mes“ – tai va, mes su Atjarusa elgėmės ne kaip būdinga man, o kaip jam,“
Suprantu. Keistas jausmas, iš pradžiu – keistas, man buvo labai... neįprasta po „Падение Гаваней “ – ten buvo sunku, skausminga, ir Žvaigždės mano veikėjas taip ir nepamatė. Bet – jausmas, kad aš namie, pirmąkart gyvenime, ir mano tikrieji namai – Mettamar, Amon Ereb kalnas.
Šiap normalus dalykas – žaidime žmonės kartais elgesi, kalba ne taip, kaip jie, įpročiai kitokie, gestai...

Exon, tikiuosiu, Meondil nelabai užkniso;-)?

Ačiū!

Atsiprašau, bet pokalbis vyko žaidime ir nebuvo nežaidiminis. Tiesiog Rindil gyveno netoli nuo ežero, Dortonione, ten ir teko pabendrauti su tais katinais;-)

Taip, čia jau mano bėdos - man net ir stengiantis tikrai įsijausti sunkoka atsikratyti tokio "žvilgsnio iš šono, ieškančio, į ką čia būtų galima pažiūrėti su nepikta šypsena"

Del žaidėjų skaičiaus irgi noriu pasakyti keletą žodžių. Nežinau, ar tai yra priekaištas meistrui, ar tiesiog;-). Tai va, mūsų yra nedaug, iš viso žaideju Lietuvoje nedaug, jei didelis žaidimas gali surinkti 30-50 dalyviu, o BBRI – apie šimtą. Rusijos tolkinistai gali sau leisti padaryti 100 žmonių žaidimą „savai kompanijai“, grynai draugams ir pažistamiems. (Bet ir tokiose žaidimose kartais pasitaiko žmoniu, kurie nepaisant meistro pastangų kažką suprato klaidingai, ir paskui būna nelabai gerai...)
Pas mus toks žaidimas surenka apie 10.
Be to, tai yra žaidimas pagal knygą, laiką-ir-vietą, tam tikrą pasaulį, t.y. reikia perskaityti tekstą, o gal ir ne vieną, neblogai apie jį išmanyti, girdėjau, kad keli žmonės lyg tai neatėjo, nes galvojo, kad prastai atsimena tekstą, kad neturi tinkamo kostiumo, kad nesuvaidins... reikia ne tik perskaityti ir neblogai žinoti tekstą, bet ir mylėti tą pasaulį, noreti žaisti, pagyventi – ne šiaip kažką sužaisti „fantasy“, o pagyventi BŪTENT TEN IR TADA. Norėti, galvoti, reikia isivaizduoti ne tik tekstą ir literatūrinius veikejus, o GYVAS ASMENYBĖS. Ką jie jautė, kuo gyveno... Tai va, reikia duomėtis ir mylėti tą pasaulį, o tokių žmonių tikrai nėra daug. Ir kaip čia padėti - nežinau. Taip, galima šnekėti, įtikinėti, bet čia darbas ilgas, sunkus ir dirbti reikia individualiai. Aš stengiuosiu, tačiau vargu, ar pavyks pritraukti tikrai daug žmonių.

Manau, tai yra bet kokio žaidimo pagai tam tikrą knygą, laiką, pasaulį problema ar tiesiog savybė? Žaidime apie Japonija būvo apie 10 žmoniu, žaidime pagal Amberą apie 20.
Be to – tai nekovinis žaidimas, kas irgi ne visiems įdomu. Net jei misterijoje yra kautiniu, tai ne tikslas, o priemonė, todėl ir miršta tie, kam priklauso, ar tie, kas taip nusprendė. Tai misterija, savotiškas žanras, žaidimas ne tam, kad „laimėti“ – nugaleti, išgelbėti, išgyventi – tai irgi gali buti, bet vel gi kaip priemonė, o tikslas – įsijausti, pasistengti sukūrti atmosferą, pagyventi ten-ir-tada, pasistengti suprasti, kokie jie galėtų buti, kaip gyveno, mastė, ką jautė, kodėl pasielgė taip, ar kitaip. Tas pats „Падение Гаваней“ – net jei tai nebūtų griežtojo siužeto žaidimas, mes vis tiek neturėjome kitos išeities, nematėm kitos išeities... Tas siužetas, kad ir kovinis šiek tiek - ne apie tai, kaip geriukai padarė blogiukus, ar atvirkščiai, o apie tragediją, ir tos ir kitos pusės, jei kas to nesuprato, tai tiesiog buvo ne jo žaidimas. Ar pas mus galima surinkti 50 žmonių, kurie nori tai suprasti? Nemanau.
Visiškai kitoks pagrindinis tokių žaidimų principas, ne visiems tai įdomu, ne visi tai gali priimti.
Esmė ne tik tame, kad siužetas griežtas – nemanau, kad žaidimas griežtai pagal ką bebūtų gali surinkti daug žmoniu. Silmarillion, ar kokia X amžiaus Islandija, ar Japonija, ar kas...
Dar vienas dalykas – atranka. Jei mes noreme kokybes, tikru, kiek imanoma elfų, vikingų, tikrų tos epochos gyventojų – turime labai griežtai atrinkinėti žaidėjus. Ne kiekvieną iš tų, ką aš praleidau BBRI į misteriją vargu ar praleisčiau.
Beje, misterinio tipo žaidinės būna ne tik pagal Tolkieną. Būna pagal epą, ar kokį istorinį įvykį.

„Bet gal galima padaryti didesnes žaidynes Tolkieno pasaulyje, tik su ne tokiu griežtu scenarijumi?“ – Padaryk.
Žinai, girdėjau apie nemažą kiekį laisvo siužeto žaidimų pagal JRRT, viename teko ir dalyvauti. Nieko gero, tikrai, Ir aš tikrai nežinau, ir nežinau, ar kas žino, kaip padaryti, kad žaidimas būtu ir laisvo siužeto ir pagal Silmą (ar ką kitą). Gaunasi gana liudni dalykai, eilinės muštinės, „mes 5 kart išnešėm Angbandą, po to prisikėlė Feanoras ir prasidėjo iš vis nesąmonės“. Eilinis kovinis žaidimas, daugumai žaidėju nusispjauti į Tolkieną, į pasaulį, tai gi jie ateina pasikauti, o mažytė dalis – ir pažaisti, dažniausia jiems būna labai keista... Kolkas nematau, kaip tai imanoma butų padaryti, gal, Tau, ar kam dar – pavyks. Bet jei siužetas laisvas, iš Tolkieno dažniausiai lieka nedaug, kiek žinau.
Tai gi nematau kolkas kito varianto – ar labai griežta žaidejų atranka, arba nežinau, kaip padaryti tai žaidimu pagal Ardą...
Laiqua, aš žmogus blogas ir savanaudiškas, aš darau tik tokius žaidimus, kurie man pačiai patinka, kur pati labai labai noriu žaisti. Jei galečiau padaryti 10, ar bent 5 žaidimus, taip, galėčiau, gal, pamėginti daryti daug IVAIRIŲ žaidimų, bet dabar – gaila, galiu tik vieną ir norėčiau pasiriinkti tai, kas man bent idomu. Taip, tai gali atroditi neteisinga, žinau, kad yra toks požiūris, lyg tai meistrai „privalo“ daryti žaidėjams ką tie nori, pastoviai būna priekaištų dėl scenarijaus, (tas pats BBRI4), a kodėl pas jus toks pasaulis, o kodėl ne kitoks; meistrai irgi gyvi žmonės, taip, jie daro žaidimus, žaidėjams ir sau, bet būtų keista reikalauti, kad meistras darytų tokį žaidimą, kuris jam ne prie širdies. padaryti kokybišką žaidimą, tai yra didelis darbas, atima labai daug pastangu, laiko, jegų, nervų. ir, manau, tas, kas tam pasiryžes, gali rinktis žanrą kokį jis nori, ir scenarijų ir to, kas jam įdomų.

„Gaila, kad nesupratau, atrodo, įdomiausios žaidimo dalies - žmogaus pokalbio su Fingonu.“
- Sorry. Ben tas laukynis žmogus tikrai negalėjo mokėti Quenia.

„Seniai buvau tiek įsijautęs į bet kokią rolę, kad būtų tikrai gėda dėl personažo kažkada padarytų darbų...“
- Džiugu


"Misterijos atveju jaučiau didelę atsakomybę. Prieš pasaulį, knygą ir autorių. Ir pasiruošimo metu, ir žaisdama. Ir manyčiau, jog visi žaidė būtent labai atsakingai. Negali susigalvoti bet ko ir bet kaip - nors sugalvoti kuriant veikėją teko labai daug, knygos informacijos pertekliumi nepasižymėjo. (Tiksliau, šiokiu tokiu pasižymėjo, bet jos nebuvo įmanoma taikyti tiesiogiai). Tai yra įdomu, tačiau nėra paprasta. Ir turbūt toli gražu ne visiems būtent taip yra įdomiausia ir smagiausia. "


Indraja, taip, tikrai taip. Aišku, apie IV amžių galima padaryti istorinį žaidimą, kas ten gyveno, kokie jų santykiai ir panašiai, Galima sugalvoti daug ką, bet tam yra tikra riba.
Taip, žaidėjai skirtingi, ne visiems patinka kruopštus darbas, kur reikia daug apie pasaulį žinoti, man irgi tai labai idomu ir smagu, smagiau, nei apie neaprašytą pasaulį...

„O man, nepriklausomai nuo žaidimo mastų bei nuo to, tai misterija ar ne, būtų labai svarbus šis atsakingas požiūris į pasaulį. Ir dar būtų svarbu, kad būtų į ką žiūrėti atsakingai - štai kodėl Ketvirtasis amžius, nors labai patogus, nes beveik neaprašytas, man yra nepatraukliausias iš visų keturių kaip aplinka rimtam žaidimui. Nors aišku, visko reikia, bet man kaip tinginei didesnė motyvacija ruoštis ir dalyvauti atsiranda, kai yra kam ruoštis.“

- Man irgi taip. Matyt, skonio reikalas, visokių yra, visokių reikia.
Beje, čia įdomus požiuris į istorinius žaidimus:
http://naiwen.livejournal.com/308616.html
(Jinai pati tų laikų istorijos specialistė, net kažką rašė apie tuos įvykius)
Žinoma, linksmi žaidimai – irgi geras, bet ir apie IV amžių galima susieškoti informacijos, jei tik to reikia:)

Jei kam įdomu, Meondilio kventa:
http://meondil.livejournal.com/17137.html#cutid1

Atsiprašau už klaidas.

Indraja, viskas tvarkoje Suprantu, kad tas pokalbis galėjo taip atrodyti, tai gi nieko tokio.
O "žvilgsnios iš šono, ieškančio, į ką čia būtų galima pažiūrėti su nepikta šypsena" - labai geras dalykas, labai sveika:) Iki rytojaus?

Lyg ir po žodinių žaidimų ataskaitų nerašo, bet... Štai pirmąkart sudalyvavau tokiame žaidimėlyje. Ačiū Hildai ir visiems! Tai buvo puiki galimybė kitomis spalvomis išvysti man šiaip lyg ir ne ypač "į širdį kritusį" teksto gabaliuką ir pasimokyti sklandžiai kalbėti, nevartoti tarptautinių žodžių bei rimtai žaisti kartais labai, kaip čia pasakius, gyvybingose situacijose (Driadė (Finduilasa) 😉 Turiu omeny kovingą elfų dainą "We saw the writings"... ir visas krospolo teikiamas perspektyvas). Pradžiugino pažintis su Vytzka (Orodretas) (dar viena į mūsų organizaciją įtraukta siela, hm...). O Laiqua buvo įtikinamas Tūrinas, manajam Gvindorui tikrai buvo su kuo konfrontuoti, kuo tikėti ir kuo nusivilti. Graži melodrama, Hilda tegu nenusimena, kad visiškai rimtai mums nesigavo, čia būtent dėl mūsų labai gerai suvokto originalo liūdnumo...

Ačiū Tau, Laiquqi ir kitiems.
Taip, man irgi tas epizodas nera pats artimiausias, tačiau kartais įdomų taip va paimti kokį momentą ir pameginti jį sužaisti.
Gwindoras buvo nuostabus, protingas it mąstantis. Turinas tikrai įspūdingas. Vitzka ir Driadė, manau, irgi visai neblogai žaidė, sakyčiau net gi labai gerai (ypač žinant, kad tai jų pirmasis tikio pobūdžio žaidimas.

Kaip jus manotė, ar reikia daugiau tokiu žaidimų? Jei reikia - kokių būtų pasiūlymų? Koki epizida imsime ir - daugmaž - kada galėsime?

Ačiū jau, ačiū Šiaip tai tikrai buvo smagu, nors tiesą sakant nelabai žinojau ko tikėtis. Dabar jau žinau, ir kitą kartą mielai vėl sudalyvaučiau. Dėl laiko ir temos nėra esminio skirtumo - sugalvokite, o aš prisiderinsiu kaip nors jau.

Kažkas lyg ir žadėjo sugalvoti, apie ką dar būtų galima pažaisti, bet nunyko...

O jei kitąmet vėl bus misterija (o gal ir ne tik misterija - ei, kas nors visgi Tučką pakalbinkit, tegu kur nors ką nors parašo apie Zvirmariljoną, arba savo LJ, arba, geriausia, pas mus ), tai mums tikrai aktualus šis LARPG kalendorius.

Siūlau pagaliau susirinkti kokiam žaidimui. Pavyzdžiui:
Kada: kitą savaitgalį, šeštadienį ar sekmadienį, atitinkamai, lapkričio 3 ar 4.
Kur: galima kur nors neutralioje teritorijoje (Drambilai, Anapus, Pas Rudolfą, etc.) arba pas mane namuose.
Kokia tema žaisime: Turiu dvi idejas, alternatyvūs pasiūlymai visada sveikintini:
1. Elfai prie Kuivinen prieš persikelimą į Valinorą.
2. Valinoras po noldų išejimo.

spalio 29, 2006, 12:27
Šiuo momentu manau, kad sekmadienį galėsiu.
Temos, kaip kažkur minėjau, tinka visokios. Iš šių dviejų šiuo metu labiau norėtųsi Kuivijeneno, bet jei kam tikrai norisi kitko - visiškai sutiksiu.
Kuivijeneno atveju įdomu.
<hr>
P.S. Gal net ir šeštadienį galiu galėt, bet kad tylu.
<hr> lapkričio 1
Hm, Hilda, suprantu, kad neturi pakankamai laiko, bet visgi būtų labai malonu išgirsti tamstos ketinimus ne tik iš antrų lūpų. Juk dalis žmonių be Meistrės turbūt nesiryžta pasisakyti!
Hm, žmonės-kurie-jau-žaidė-ir-tai-jau-skaitė, būtų labai malonu išgirsti apie jūsų norus ir galimybes.
Hm, žmonės-kurie-dar-nežaidė: negi nenorėtumėte pabandyti? Štai neseniai pirmąkart pabandžiau, ir visai neskaudėjo!

Sveiki. Tai kaip, ar mes susitinkame ši 6dieni?
Ar kitą savaitgalį?
Atsiprašau, kad ilgai nerašiau. Pagalvojau dar - gal, prieš žaidžiant neblogai būtų apsiapresti, kas ką vaidina, pasirinkti veikejus?
Tai Quivenen, ar Valinor, ar kas nors dar?

Dėl kito nieko dar nežinau, šitą turėčiau galėti, aišku, po pietų geriau. O sekmadienį - jei po pietų - netiktų? Tik nelabai suprantu, ką, tik mudvi su Exon??? Vytzka, matau, kad forumą skaitai

Veikėją galiu ir pernakt susikurt, o va kokį tiksliai Exon, kokio pageidauji?
Pagal tą Helgės rašinį: Trumpa chronologija (mūsų metais): po 280 m. prie elfų ėmė lįsti Mailikô, dar po 50 m. - Arâmê, po to dar 190 m. elfai galvojo, ar eiti į balî-ndôre, ir taip paaiškėjo, kuris kwende liks ir bus abârô, kas eis ir bus edelô, o iš jų - jau vėliau - kas banjâ, kas ñgolodô, kas ndandô, kas lindâ...

Ačiū.
Jei šitą, tai kada ir kur? Aš 6dieni galiu, o 7 dieni tik po 15 val.
Ačiū labai už chronologija.
Dar parašysiu Veonui ir Tučkai.
O kelintais metais tie 3 elfai išvyko savo bandomajai kelionei, ir kokus elfus vaidinsime? Ar susiderinsime jau vietoje?

Mhm. Lyg visaip galiu (tik norėčiau žinoti dar šiandien), tad apsispręsti dėl "kada" ir "kur" prašyčiau Exon.

Visas HoME versijas dar tik pradėjau skaityt (ir jose painiotis).

Lost Tales rašė:a place deep in a vale surrounded by pine-clad slopes; its floor is a pool of wide water and its roof the twilight set with Varda's stars"...

Pušynas
Trys bandomieji elfai minimi Lost Tales (atitiktų Ingvę, Finvę ir Elvę). Iš pasakojimo sprendžiant - kažkur tų 190 m. pradžioje.
Vėliau ši detalė irgi sutinkama:

HoME 10, Annals of Aman rašė: 1085.

$41 And when the Elves had dwelt in the world five and
thirty Years of the Valar (which is like unto three hundred and
thirty-five of our years) it chanced that Orome rode to Endor in
his hunting, and he turned north by the shores of Helkar and
passed under the shadows of the Orokarni, the Mountains of
the East. And on a sudden Nahar set up a great neighing and
then stood still. And Orome wondered and sat silent, and it
seemed to him that in the quiet of the land under the stars he
heard afar off many voices singing.

1086.

$46 Orome tarried a while among the Quendi, and then
swiftly he rode back to Valinor and brought the tidings to the
Valar. ...

1090 - 1099 valai kariavo su Melkoru, 1100. The Chaining of Melkor.

1101.

$53 Now the Valar sat again in council and debated what
they should do for the comfort and guidance of the Children of
Iluvatar. And at length, because of the great love that the Valar
had for the Quendi, they sent a summons to them, bidding them
to remove and dwell in bliss in Aman and in the Light of the
Trees. And Orome bore the message of the Valar to Kuivienen.

1102.

$54 The Quendi were dismayed by the summons of the
Valar, and they were unwilling to depart from Middle-earth.
Therefore Orome was sent again to them, and he chose from
among them ambassadors who should go to Valinor and speak
for their people. And three only of the chieftains of the Quendi
were willing to adventure the journey: Ingwe, Finwe, and Elwe,
who afterward were kings.
$55 The three Elf-lords were brought, therefore, to Valmar,
and there spoke with Manwe and the Valar; and they were filled
with awe, but the beauty and splendour of the land of Valinor
overcame their fear, and they desired the Light of the Trees.

1104.

$56 And after they had dwelt in Valinor a while, Orome
brought them back to Kuivienen, and they spoke before their
people and counselled them to heed the summons of the Valar
and remove into the West.

Ėjo gal nuo 1115 (Years of the Trees - vieneri berods atitinka mūsų 9,58 m.)

Čia jau lyg kiek kitaip datos gaunas.

Ačiū labai. Tai kokį laika mes pasirebnkam, dar prieš tos keliones, ar po? Ar kai jie kaip tik sprendžia, ar keliauti?
Kažkas panašaus?
Vitzka ir Egle negali, kiti dar nežinau.

Sekmadienį po 15.00 man idealu. Siūlau Kuivienen, po bandomosios kelionės. Aš galėčiau būti edelô .
O kur? Pas Hild, pas mane, mieste?

OK. Man atstumai visaip panašūs, tad gal kaip Hilda nori? Ir - tokiu įdomiu atveju - galiu atstovauti antrąją tautos pusę, abarus.

Net nežinau, galima pas mane, jei vyras neprieštaraus. Aš galiu vaidinti elfa, kuris ilgai galvoja:) Koks nors zanudnas (kaip lietuviškai?) veikejas, panašus į Meondilio tevą Fairelenyo;)
Veonas sake, kad vargu:(

Tai kai bus aišku, ar prieštaraus, pasakyk galutinai. Jei prieštaraus - tai "Baltuose Drambiluose"? Sekmadienį 15.00? Ačiū!

Šnekamąja nelabai liet. kalba - zanūda, o iš tikrųjų turbūt nuoboda...