Be visa ko kita, netgi pažaidėme
😉 Ačiū už žaidimą arba bent jau už gerus norus! Prieš žaidimą aiškinomės, kaip prie Kuivijeneno turėtų būti sudarytos ekosistemos mitybinės grandinės, kai fotosintezė vos vyksta (deguonis tai iš Valinoro sklinda). Nutarėme, kad ežere galėjo augti fantastiniai chemosintetinantys "ežero dumbliai", jais galėjo maitintis žuvys (~"Ne viskas, kas gyvena patamsyje ir ežere gaudo žuvį, yra Golumas" - Exon). Sausumoje neblogai sektis turėjo grybams. Žaidimas buvo apie filosofines kategorijas buitiniu lygmeniu: o tai kaip ten atrodo, kai labai šviesu? Ar ta šviesa nedegina, kaip ugnis? O akių nuo jos neskauda? O juk laužo apšviesti daiktai atrodo ne taip, kaip iš tikrųjų (=visada), tai ten gal viskas irgi atrodė ne taip, kaip iš tikrųjų? Gal ten kokia apgaulė? Ir ar ten gali būti visiškai saugu? Gal vėliau taps nesaugu? Ar ten įgytos žinios tiks čia? O jei mes nebegrįšim? O jei medžiai ir pakrantės be mūsų jausis vieniši? O jei grįšime, bet nieko nepažinsime, nes viskas bus pasikeitę mums nematant? O jei atsiradom čia, tai turbūt ir esam skirti gyventi čia, kaip ir žuvys atsiranda vandenyje? Taip, eiti įdomu, bet galima gi ir čia daug kur eiti, kam į tokią nesavą aplinką?... - žodžiu, mano avarė turėjo kuo abejoti. Eldų ten susidarė net du, tad jie bandė paaiškint, kad ten įdomu, saugu, galima daug sužinoti, ir grįžti bus galima, medžių ir ten yra, ir, beje, gyvenimas gali turėti tikslą (čia mano veikėja sakė - "o, įdomi mintis") - kažko siekti, patekti kažkur kitur, žadinti medžius kitur. O šviesoje smulkius darbus dirbti patogiau. Taip pat buvo paliesta daug filosofinių klausimų - o kodėl pirmieji elfai atsirado ne taip, kaip dauginosi vėliau, ir ne taip, kaip gyvūnai? Gal iš kokio toli augančio medžio sėklų išdygo? O gal kitur irgi yra elfų, ir išėjus būtų galima su jais susitikt? Ir ar susikalbėtume? (Dar prieš tai svarstėm, ar susikalbėsim, jei vieni išeis, o kiti liks, nes kalba kinta, kisti galima įvairiais būdais...). O kas būna, kai kas nors miršta? Ar mintys irgi miršta? O kodėl mes nemirštame, kaip kiti gyvūnai? Gal mes ilgiau gyvename ir dar nespėjome pasenti? O gal tos didingosios būtybės, kurios čia viską sukūrė, galėtų paaiškinti?...
Žodžiu, elfai ilgai mąstė

Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG