Pasiruošimas «Silmarillion» LARP'ui ir pats LARP

28-29-ą man tinka. Nieko nesu suplanavęs, nieko ir neplanuosiu

Ar tinka shis 7dienis?
22diena?
tik, jei galima, greiciau, nes man reikia Tuckai ir Veoniu kazka pasakyti...

Jeigu aš iki ryt nesužinosiu, ar tinka, tai man nebetiks .

Tinka. Laiqua?

Jei neinam į žygį - tinka. Kadangi, jei žaidimas bus šį sekmadienį, tai jo nebus kitą, o kitą sekmadienį yra šansų, kad bus geresnis oras, tai gal ir tikrai tiks

Taisa: tikrai tinka.

Tai, kaip supratau, 7dieni 15 val. prie "Pasidaryk Pats".
Exon - Nerdalnel, Veon - Feanaro, Tuchka - Maitimo, o kiti?

Atyarussa... Mamytės sūnelis (gerąja prasme), nuklydęs tėvelio idėjų keliais

Karnistiras... karštakošis tėvelio sūnelis, pasisakęs už šiltus santykius su kaimyninėmis respubli... tfu, paleistuoju Melkoru, ir vis dar manantis, kad tai nebuvo tokia jau didelė klaida, kaip kiti nori prikišti

Pataisiau

04 22
Ačiū už žaidimą! Hm, mums įdomiai susiklosto veikėjų motyvacijos ir nomonės. Ir dėl knygos pamiršimo bei natūralaus kalbos sukimosi viena ar kita linkme (*truputį susigėdusiu balsu*). Visgi tai labai įdomu, ir įdomu po to palyginti su knyga. Tarkim, eiti Viduržemėn mūsų veikėjai (kaip ir knygoje) norėjo dėl galimybės gyventi laisvai. Antra vertus, tokios dabartinės didžiaamerikinės romantikos kaip „nueisime ir išgelbėsime Viduržemės elfus nuo Priešo“ knygoje bent jau tiesiogiai nėra (*susigėdusiu balsu*). O štai kitą pusę, kuri knygoje yra („Visions he would conjure in their hearts of the mighty realms that they could have ruled at their own will, in power and freedom in the East“; „flame of desire for freedom and wider realms“) labai sėkmingai pamirštame. T.y. originale „laisvė“ glaudžiai siejama su galimybe valdyti nuosavą naują plotą (pasiimtą ar užsiimtą) kažkur toli ir be caro virš savos galvos, žo, greičiau kokio XIX a. pradžios samprata nei dabartinė... Thu, man vėl ta opera painiojas.
Kitas kartas – turbūt po poros savaičių sekmadienį; Antrieji ir Tretieji namai.
04 23
Tik kad tada šeštadienis - darbo, o išeiginės VII ir I berods?
P.S. Visgi nepaprastai įdomu žaisti jauną pasaulį, kuriame dar neišaiškinti, nepažinti mūsų bendruomeniniam gyvenimui būdingi dalykai. Nžn, ar "pagal autorių" ten tikrai tokia "naivumo" stadija - bet labai įdomu.
...Ir iš vis - lyg ir nieko ypatingo, o įspūdis liko... Netgi įdomu būtų kartais po žaidimų aptarti - nebūtinai tuo (ar tik tuo) požiūriu, ar tai, ką darėme, buvo derama, atitinkama ir pan. Va man dabar atrodo, jog mano veikėjas (man net neplanavus) "nusigalvojo" ne visai knygą atitinkančia linkme, ir antra vertus - jis (bent jau man rodosi) ryškėja toks, kuris nueitų savąjį Kelią be jokių asmenybinių-pabaisybinių veiksmų iš Priesaikos pusės, o tiesiog todėl, kad yra koks yra.

***
08 02
Jau yra misterijos taisyklės! http://www.detisolnca.projektas.lt/

***
08 05
Matau, kad jeigu neparašysiu, jog "apšilimui" susitinkam ketvirtadienį 19.00 pas Exon arba 18.45 prie parduotuvės ("Pasidaryk Pats"), tai niekas ir neparašys... Patartina atsispausdinti Priesaiką O žaidimui patartina pasimokyti dainuoti "Aukso miestą", dabar vadinamą "Valimaru".

***
08 11
Ačiū meistrei Hildai, šauniam žaidimo technikui Ratlaikeriui ir žaidėjams!
Para egzistavimo ant nuožulnaus paviršiaus... Net ramiai stovint reikia įtempti raumenis, o gulėjimas - slydimo ir šliaužimo aukštyn kaita. Kaip sakė Hilda, tai yra Nuopuolio metafora.
Maitimo (Tučka) ir Findekano (Veon) - tikrai darniai, nuo jų netgi šiluma (gerąja, ne 30°C prasme) sklido.
O kaip Turukano (Kemenkiri) šauniai Pirmaisiais Namais piktinosi!
O mes, broliai (Makalaure - Diarkon, Curufinwe - Exon, Ambarussa - Indraja), buvom blaivaus proto (priešingai nei už ežero burbėjo Turukano). Todėl Meondilis (Hilda) turėjo dideliausią erdvę liūdėti savo Valdovo ir būti jo brolių sąžinės balsu.
Ambarussa buvo ganėtinai ryžtingas, piktokas ir kartais net stačiokiškas - ir dėl mano susidaryto jo ir jo pasaulėžiūros vaizdinio, ir dėl oro - net be pusantros valandos stovėjimo stoty (na taip, ir pati vėlavau, nebūčiau - tai būtų buvę beveik dvi val.) pakankamai giliai į subtilesnes emocijas įsijausti turbūt būčiau nebeprisivertusi. Antra vertus, šiemet kur kas mažiau po žaidimo priedanga klydau į lankas ir laikrodžio paslėpti nepamiršau, va! Taigi, turiu pastabų sau, o bendrai tvarkai - irgi: mintis apie žaidimą vėl po tokio išvykimo pakenčiama tik su priešdėliu "labai negreitai". (Dėl visa ko: į KŠv kad negaliu, jau anksčiau žinojau).

Perlai net ir rimtuose žaidimuose turi polinkį būti linksmi. Makalaurės būgnas ir ypač Morgoto lizdas ilgai išliks atmintyje

Pradžiai norėčiau nuoširdžiai padėkoti meistrei Hildiko asmeniškai ir visai kompanijai bendrai už žaidimą. Veiksmas maloniai paįvairino įprastą žaidybinį šeimyninių santykių aiškinimąsi bei pamastymus apie moralines problemas.
Žaidybinė situacija buvo daugmaž tokia: "Feanaro sudegino, Maitimo pakorė" © (išsamiau apie situaciją galima sužinoti iš tokio J.R.R.Tolkino raštų). Ir jeigu dėl smegenų, kuriais atseit buvo apdovanotas tik Maitimo, piktieji liežuviai, be abejo, klydo, tai smegenėmis komplekte su sąžine apdovanotas tikrai buvo tik vyresnysis Feanaro sūnus. Būtų buvę ne kažin kas, jeigu Findekano nebūtų Maitimo nukabinęs ir grąžinęs, o tas neįvedęs tarp jaunesniųjų brolių tvarkos (pasak alternatyvių šaltinių – geležine ranka).
Broliui Makalaurei (Diarkonui) ačiū už muzikavimą ir piromaniją, naują laivų sudeginimo versiją, būgną, kompanijos palaikymą, erm, nakties sargybos metu; neačiū už oftopo perteklių.
Broliui Atyarusai (Indrajai) – už sveiką protą ("protas šioje šeimynoje yra paveldimas su ryža plaukų spalva" ©), kuris padėdavo įvairiausiose situacijose nuo palapinės statymo iki išvarymo iš Antrosios giminės stovyklos; ir už tai, kad kantriai atsiliepdavo į "Ambarusą" .
Broliui Maitimo (Tučkai aka Peacemaker) – už už viską, ką per jį, kaip pagrindinį siužeto veikėją, teko patirti, už nevienareikšmišką veido išraišką "einam pas Antrają giminę į svečius, turiu jums visiems kai ką pasakyti." Jo, ir už tai, kad privertė Makalaurę liautis groti būgnu bei už paišymą (tai labai stora užuomina ).
Pusbroliui Findekano (Veonui) – už tai, kad be jo Maitimo pradėta siužeto linija baigtusi daug liudniau. Ir už indelį į diplomatiją tarp dviejų giminių.
Pusbroliui Turukano (Kemenkiri) – už tai, kad buvo su kuo pasikivirčyti, nors pasinaudoti šia galimybe beveik neteko.
Meondiliui (Hildiko) – už ištikimybę šiai septynių mulkių kompanijai, kuriai, laimei, atstovavo tik keturi, už neįkainojamą indelį į žaidimo atmosferą ir įvairaus kalibro kaktusus.
Tamsiajam blokui, daugiaveidžiui viename Ratlaikerio (snukyje) veide – už puikų žaidimą, nepaisant aukšto žaidėjų neatvykimo procento. IMHO, tamsiukų galėtų būti daugiau. Ir netamsiukų, žinoma, irgi…
Ačiū Kurufinvei-jaunesniajam už nuosaikų charakterio sutapimą ir pagalbą reale.

Hola.

Per arbatėlę paplepėjom apie Silo RPG Aredhel ir Eolo tema. Nors ir kaip žiauuuuriai įdomu būtų, bet tiesiog neturiu fiziškai galimybių ruoštis šiam žaidimui. Dienotvarkė gan piktai perkrauta. Bijau apsiimti, o po to netikėtai atsisakyti. Tai gal geriau palauksiu geresnių laikų... pvz ketvirto kurso Sorry, Hild

Tik dar +Maeglin ir visa kita!

...Misterija vasarą žada būti, bet gal kas nors žino, KADA??? Ir apie ką... (meistrė senokai neatsako, o man kažkaip laiko planavimas tapo aktualus)... Ir ar nereikėtų to žymėti mūsų kalendoriuje?

Misterijos data buvo preliminariai nuspręsta per Naujametį, yra konferencijos ataskaitoje.

Ačiū! O ir meistrė sakė, kad trečiąjį liepos savaitgalį. Preliminari tema - Maidroso Sąjungos kūrimas ar kažkas iš to laikotarpio.

<hr>
Žmonės ir kiti!
...Galbūt jūs niekada nebuvote tokiame žaidime, bet norėtumėte pabandyti? Gal norėtumėte susitikti su meistre ir sužinoti, kas ir kaip vyksta, iš pirmų lūpų? Gal norėtumėte pamėginti pažaisti trumpą žodinį žaidimą, kuriam nebūtini net kostiumai, tačiau iš jo jau galima pajusti, su kuo visas šis reikalas valgomas?

Jei norite pasijusti Ardos gyventoju, knygoje aprašytu arba jūsų pačių sugalvotu veikėju - atsiliepkite! Juk tai padaryti visai paprasta, tereikia noro, - tikrai nebūtina nei mokėti visą Silmarillion mintinai, nei nusimegzti šarvus, nei sugebėti vaidinti it po aktorinių studijų.

Susitarsime dėl susitikimo kurį nors savaitgalį, siūlykite dieną!

Žaidimas vyks liepos 19 d. Norintieji gali susisiekti su meistre (ar bent jau su manimi). Atnaujinta.

Priešistorė

Baigėsi Ilgoji Taika, nudundėjo vienas iš didžiausių Belerijando mūšių.
Netikėtosios Liepsnos mūšis, Dagor Bragollach, prasidėjo staiga, daugelis buvo netikėtai užklupti, kai bemėnesienę 456-ųjų metų žiemos naktį nuo Tangorodrimo šlaitų paplūdo didžios liepsnos upės. Jų prieky žengė slibinas Glaurungas, kurį sekė balrogai ir orkų ordos...
Elfų ir žmonių nuostoliai buvo didžiuliai. Žuvo Finarfino sūnūs, Finrodo Felagundo broliai Angrodas bei Aegnoras, ir Bregolasas, Beoro giminės žmonių vadas. Jo brolis Barahiras, kovojęs vakaruose, išgelbėjo karaliaus Finrodo gyvybę, o vėliau, 460-aisiais, ir pats žuvo, gindamas gimtąjį Dortonijoną. Jo sūnus Berenas klajoja kažkur tyruose, jei dar nežuvęs.
Orodretas buvo apsuptas tvirtovėje Tol Sirijono saloje, Kurufinas ir Kelegormas jam padėjo pabėgti į Nargotrondą, o salą užgrobė Sauronas.
Krito Magloro Properša, buvo užgrobtas Aglonas, nusiaubtas Targelijonas, krito Karantiro tvirtovė. Pats Karantiras bėgo į pietus, ir, susivienijęs su dvyniais, pastatė tvirtovę ant Amon Erebo, Vienišosios Kalvos, o Kurufinas ir Kelegormas su savo valdinių likučiais rado prieglobstį Nargotronde.
Tačiau didžiausia netektimi, giliausiu sielvartu galima laikyti Fingolfino, šlovingojo noldų karaliaus žūtį, kuris į dvikovą iškvietė patį Morgotą, sužeidė jį aštuonissyk, bet buvo užmuštas pats.
Tačiau tebesilaiko Eitel Sirijonas, Kyrdano elfai padėjo išguiti orkus iš Hitlumo, gyvas naujasis noldų karalius Fingonas Narsusis. Laikosi Dorijatas, lig ateis laikas ginamas Melijanos Juostos, Gondolinas ir Nargotrondas, paslėptosios karalystės, kurių buvimo vietos Priešas kol kas nežino.
Ir stovi tvirtovė ant kalvos Himringo, vienintelė iš Feanoro sūnų valdų, kurios priešams taip ir nepavyko užgrobti Maidroso, kurio dvasia švietė it balta ugnis, šaunumo dėka. Daugelis tų, kuriems pavyko išsigelbėti, bėgo pas jį – sakoma, kad Himringe priima visus. Ir štai jau atkovotas Aglonas, ir orkai nebegali patekti į Belerijandą šiuo keliu. Bet karas dar nesibaigė.
465-ieji Pirmojo Amžiaus metai.

Hildiko, vertė Indraja

P.S. T.y., tai kaip tik tie metai, kai įvyko didžioji dalis to, kas aprašyta sakmėje "Apie Bereną ir Lūtijeną". Šis žaidimas - proga pažvelgti į įvykius iš kiek neįprastos pusės. Veiksmas vyks Himringe, kur įsikūręs Maidrosas (vardas čia rašomas pagal vieną iš HoME sutinkamų variantų) (vaidmenį atlieka Peacemaker (Tučka)) . Pas jį atvyksta Kelegormas (v.a. Hildiko) ir Kurufinas (v.a. Exon), kaip mes žinome - išvyti iš Nargotrondo po to, kai jo gyventojai sužinojo apie Finrodo žūtį. Ir, savaime suprantama, turintys nuosavą požiūrį į visa, kas įvyko. Tačiau netrukus į Himringą atvyksta ir du Orodreto pasiuntiniai (v.a. Indraja ir Surelindo), kurie Maidrosui papasakos visai ką kita. Maidrosas turi įvertinti padėtį. Kuo labiau verta tikėti? Kaip prašyti Orodreto prisijungti prie kuriamos noldų sąjungos po visko, kas įvyko? Pasiuntiniai atlieka savo darbą, tačiau ir čia ne viskas paprasta - vienas jų anksčiau buvo Kelegormo pasekėjas, tačiau po paskutinių įvykių jo pasaulėžiūra apvirto aukštyn kojomis, dabar jis baisisi viskuo, ką pasauliui užtraukė Feanoro priesaika (v.a. Indr.). Taip pat Himringe svečiuojasi Fingonas (v.a. Veonas) ir galbūt Magloras (v.a. Diarkonas). Mes turime progą sukurti dramą, kurioje susipina pasitikėjimo, priešiškumo, ištikimybės, pareigos gijos. Kuo šioje dramoje nori būti TU? Tai gali būti ir dar kuris nors Feanoro sūnų, ir elfas, kurio gyvenimo istoriją sukursi tu pats, tai gali būti netgi žmogus.
Himringas laukia tavęs!

Kokie gali buti veikėjai:

Himringo elfai – įvairus, jei sunku susigalvoti, rašykit, pasistengsim padėti.
Feanoro sunūs: Karantiras Tamsusis ir Dvyniai (Amrodas ir Amrasas)
Elfai (o gal, žmonės), išlaisvintieji iš Tol Siriono.
Šiaip elfai (ar žmonės, pabėgėliai).

Visiems dėkui už žaidimą! Buvo labai įdomu pažaisti santykinai polaisvį siužetą. Sugalvojome visokių logiškų pagal veikėjų požiūrio tašką dalykų. Veikėjai buvo pakankamai gyvi ir saviti. Ir net oras buvo ne per karštas.