visokie keistumėliai

Žinučių — 326; puslapių — 17.

6 puslapis iš 17 · 101–120 žinutės iš 326

Žinutė #101

Šiek tiek melancholijos:
Rytais, kai pažvelgiu pro savo langą,
Matau medžius, kuriuos atsimenu mažus,
Besikabinančius silpnom šaknim į žemę
Kieme, dar pilname statybų laužo.
Matau juos – augančius kartu su tais
Kurie juos pasodino, laistė.
Ar jie prisimena rankas ir mano tėvo,
Kaimynų, išėjusių į atmintį kiek per anksti?
Rytais, kai pažvelgiu pro savo langą:
Matau ir juos, besisupančius šakose...
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #102

Faina...Medžiai ilgaamžiai, jie visad, kol gyveni tave lydi, ar ta diena pirma ar paskutinė gyvenime...
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #103

Kardu per kepenis,
Kardu per kaklą,
Nuo ašmenų nuvarva karštas kraujas.
Kas kad auka beginklė,
Kas kad smegenys aplinkui taškos?
Smagumas neišpasakytas šliaužioja krūtinėj, blaškos.
Ką girdi ausys?
Mato ką bereikšmės akys?
Užvaldė viską kraujo troškulys.
Kam rūpi tas niekingas gyvulys,
Kuris - po kardo geležim papuolęs -
Nurimsta amžiams
Ant raudonos kilimo žolės.
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #104

Dvasia be vietos,
Nerami,
Virš mūšio lauko blaškos,
Ir stebi,
Kas tam sukūry,
Kurį paliko ji
Dedas...

Be taisyklių, be garbės kova..
Gerai, kad ji iš jos garbingai pasitraukė...
Žemiau jau siaučia kraujo ordos..
Mirtis darbuojasi kovoj,
Jau vėjas kraują neša tolumon..
Ir daug dvasių, net nekaltų
Mirtinas vėjas neša.
Ji apsuka vaiduoklį žirgą
Ir su būriu vaiduoklių-
Garbingai žuvusių karių,
Iš mirties lauko pasitraukia.
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #105

Beje, po šiandieninio nelabai linksmo egzamino šedevriukas "Pasaulio sukūrimas. Paskutinė serija." labai pakėlė nuotaiką mano nelaimės draugams 😉
:)

Žinutė #106

Jaučiu, kad ir man ir Corai pavyko sukurti diptichą "Kovos spalvos".
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #107

Juoda ir raudona -kraujo ir gedulo spalvos, dar:balta peršviečiama, kaip dvasois kūnas.Labai gražu ir tinkama.

Kardu per kepenis,
Kardu per kaklą,
Nuo ašmenų nuvarva karštas kraujas.
Kas kad auka beginklė,
Kas kad smegenys aplinkui taškos?
Smagumas neišpasakytas šliaužioja krūtinėj, blaškos.
Ką girdi ausys?
Mato ką bereikšmės akys?
Užvaldė viską kraujo troškulys.
Kam rūpi tas niekingas gyvulys,
Kuris - po kardo geležim papuolęs -
Nurimsta amžiams
Ant raudonos kilimo žolės.


Dvasia be vietos,
Nerami,
Virš mūšio lauko blaškos,
Ir stebi,
Kas tam sukūry,
Kurį paliko ji
Dedas...


Be taisyklių, be garbės kova..
Gerai, kad ji iš jos garbingai pasitraukė...
Žemiau jau siaučia kraujo ordos..
Mirtis darbuojasi kovoj,
Jau vėjas kraują neša tolumon..
Ir daug dvasių, net nekaltų
Mirtinas vėjas neša.
Ji apsuka vaiduoklį žirgą
Ir su būriu vaiduoklių-
Garbingai žuvusių karių,
Iš mirties lauko pasitraukia.



Štai ir visas šedevras-pats gražiausias ir, svarbu, tikroviškiausias forume.
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #108

Ir svarbiausia - iškentėtas kovose.
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #109

O ar pamenate,kas buvo prieš mūšį?.....Jis-vienas iš šimtų žuvusių šiame kare,jis taip kalbėjo auštant,jis numatė.
Ištraukta iš "atsitiktinės mintys",diena prieš primąjį susirėmimą.

Jau gęsta laužai,
Terusena žarijos paskutinės.
Čia, kur gimsta planai,
Ir dūžta viltys begalinės.

Jau brėkšta-aušra,
Koks grožis!
Ir kartu..
Kokia pranašiškai kraupi migla..

Teskrenda debesys ant žemės,
Teplevena rūkas visažinis,
Jau šiandien vakare virš šiosios žemės,
Plevens čia pasiklydusios begalvių vėlės..
Tataip nemirėliai juk kelias

Dabar visus kolkas apgaubęs dėdė miegas,
Kokie dar ramūs jų veidai..
Tokie be rūpesčių lyg pienas,
Nežino miegas dar kokie jie iš tiesųjų padarai...

Aplink tyla,
Ji kviečia mus susipažinti,
Su tuo,
Kas lauke mūsų vakare..

Aš stoviu laukiu ir žvelgiu,
Bandau pagauti mintį..
O ji man sako:
"Ar tau baugu?..."

Ar man baugu??
Ką po galais tai reiškia..?
Aš orkas,nieko nebijau
Bet kita vertus..keista..aš pirmą kart kažką jaučiu..

Aš užsimerkiu,
Prisimenu su šypsena olas,
Prisimenu aš tunelius ir visą mėšlą...
Kaip tatai buvo miela,joks elfas šito nesupras..

Jau greit subliaus trimitai,
Ir stos kariai rikiuotis eilėmis,
Turiu skubėti aš pasigrožėti,
Šiuo paskutiniu man gražiu vaizdu...
kol nevėlu...
Lik sveikas mano drauge rūke,
Šiandieną susitiksim vakare,
Tu pasiimsi mane, ir ne vieną,
Ir nukeliausime mes amžinybėn..visi kartu, drauge...

Žinutė #110

*Coranar pagarbiai nuleidžia galvą ir užsimerkia.Koks gražus, tesingas, paslaptingas, tiesmukas, tikslus eilėraštis....*
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #111

Niekada nerašiau eilių, bet paskaičius jūsų šedevrą pakilo noras kašką papezėt:

... ... ...
Krauju sumokėta už laisvę, už viltį
Už saulę, kurios šilumos tau neteks pamilti.
Už tuos kur šalia,
Už tuos kurių jau atmintį nebėra.
Krauju už meilę, už šviesą, žveigždes
Ir už aušrą kuri nebeužges.

... ... ...
Raudonas lašas nuo kalavijo, strėlės, nuo ieties
Dar ilgai pilkas laukas aguonom žydės.


*Staiga pasimeta bailiai apsidairo* Eeem, įkvėpimas baigėsi, varau iš čia :D
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.

Žinutė #112

Ritmas nors ir neišlaikytas, bet antros dalies mintis (gal tiksliau - perteikimo būdas, nes mintis turbūt ta pati, kaip ir pirmos dalies) man patiko...

Žinutė #113

Tiesą sakant, tos dvi eilutės iškalbingesnės už visą Alatar eilėraštį (atleisk, preciousss). Na, o pradžia- šiaip sau...

Žinutė #114

O amn labiau pirmasis veža.Geras, toks, gražus.Bet nieko prieš antrą neturiu-žavu.
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #115

Gal "keisumėlius" pervardinti į "literatūrinę svetainę"?
Visi taip mano gijoje gražiai rašo. O aš nebeturiu laiko :(
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #116

Matyt todėl ir mano dviejų šedevrų neperskaitei... :(
Lai ir lieka keistumėliai.Juk pavadinimas ne keik netrukdo rašyti, čia pas mane yra greižtai mano kūryba.
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #117

Ir kaip ugnis nakty

Paskandinta miglose snaudžia ryto valanda.
Slepia ryto valanda žolėje mažus drugius,
Kol auksinis saulės diskas išsimaudys rasoje
Kol ateis nauja diena, kol šviesa prikels paukščius.
Kol vėl debesys balti plauks per dangų žaisdami,
Laukia ryto valanda pasislėpus naktyje
Kol gėlių kvapai margi iškeliaus toli toli
Kur tavo rankos lauks manęs tarsi ugnis nakty...
Kur tu mane kvieti tarsi ugnis nakty...
Ateit su ryto valanda, ateit su paupio migla
Ir vėjo pakeltais sparnais, ir snaudžiančiais nakties miškais,
Kur tavo rankos lauks manęs tarsi ugnis nakty...
Kur tavo lūpos lauks manęs tarsi ugnis nakty...
Kur tu mane kvieti tarsi ugnis nakty
Tarsi ugnis nakty...

Tik nepaslėpki tamsoje to trumpo ilgo kelio pas tave
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #118

Perkelta iš "Tolkien Lietuva" tinklapis

Coranar

Golumai, tavo galerija Nuostabi! Tokia...tokia...Tokia...Vienžo, nuostabi!!!Vaipukų kiekis galėjo būti mažesnis, aš ne Nazgulė, tačiau jų tai saugokis

Taisyklėse parašyta "pageidautina". Draudžiama tik kai jie jau pradėda iškreipti puslapį 😉

Tik šiems atsiliepimams vieta šiek tiek kitoje gijoje... - Ex.


-----------
Maja

Be žodžių :prayer:
Kažkodėl mane labiausiai sužavėjo Mordoro debesys...
Mergaitė Gyvatė

[i]Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?[/i]

Žinutė #120

Labai gražūs "Summer dreams 1" ir "Из жизни трав. Зима 1", bet labiausiai patiko "Жажда" - su idėja. Jėga. Retai kam pavyksta tokių kadrų pagaut :)