visokie keistumėliai

Aaaaa Čia reiktų pakeisti pavadinomą, iš keistumėlių į gražumėlius, po šimts valarų Iluvataro vertos eilės.

NEREALU, fantassssstiška...
Gollumai, įsigijai savo kūrybos gerbėją

teks ikurti fan clubiuka

Gal ir šis jums patiks?

Ar verta statyti pilis?

Pilis, kur iš tolo atrodė auksinė,
Priėjus arčiau pasirodė pilka.
Ir, rodos, kad tyčia – kažkur savyje
Užgniaužei save ir į purvą sumynei.

Ar verta statyti iš smėlio namus,
Kur niekas negimsta ir niekas nemiršta?
Kur kūdikio juokas į skausmą pavirsta
Ir krinta ant stalo toksai nebylus?

Nei žvakių auksinės šviesos, nei dainų
Iš smėlio statyta pilis neregės.
Tik alkanos varnos ant stogo drebės
Nuo židinio šalto tylių aimanų.

Ar verta statyti iš smėlio pilis,
Kur nieks negyvens: nei karalius, nei vargšas?
Kur spintoj kabės tik statytojo švarkas
Ir aidas tuščiuos kambariuos pasiklys?

Prie vartų nelauks ir auksinės karietos,
Nežvangins sargyba plieniniais šarvais...
Kaip neregio akys juoduoja langai
Ir byra kaip ašaros rudenio lietūs.

Ar verta statyti iš smėlio pilis,
Kad dar negyvenę –į smėlį pavirstų
Ir tyliai sruventų, kaip laikas, tarp pirštų
Kol vėjas lapus, tarsi plaukus taršys.

Please please please, priimk ir mane į savo kurybos fanų klubiuką

Užeik, bet durų neuždaryk. Gal dar kas nors ateis?

Žinoma, kad ateis Kaip gi praeisi nepasižiūrėjęs į visokius keistumėlius-gražumėlius.

Ačiū, ačių, ačiu. Tiesiog: dabar perenku savo archyvus ir ką randu seniai parašyto perkeliu į Wordą. Kai ką dar pataisysiu ir į keistumėlius įdėsiu. Paskutinis (pilis) buvo pamestas 2 metus. Geai, kad radau - nes tai buvo textas dainai.

Vo: dar vieną radau.
Už lango – rytas
Linguojančių voratinklių tyla,
Pakibusi ant stogo krašto.
Nukritę obuoliai rudens sode
Žolėj sugulę į keistoką raštą.

Trys gervės, atsilikę nuo savų
Keliauja trikampiu mažu
Į ten, kur saulė dar aukštai,
Bet kur lizdų nesuks visai.

Rytais: laukai, apklostyti rūku,
Ilgai negali atsimerkti.
Ir ant asfalto veidrodžių – balų
Ledukas po mašinų ratai terkši.

Veidai – mieguisti ir pilki perpus –
Praplaukia autobusų languose
Pro drėgnus nuo miglos namus
Ir dingsta ryto rasose...

Aš pasiilgstu...

Aš pasiilgstu pokalbių lig ryto.
Aš pasiilgstu: “Labas”, pasiilgstu “Čius”
Aš pasiilgstu “rašalo” lyg dinamitas:
Šeštadienį už kampo, prieš šokius.

Aš pasiilgstu matematikos ir anglų.
Aš pasiilgstu pertraukų ilgų.
Aš pasiilgstu tuopų lapų, kur pro langą
Į kiną kvietė bėgt iš pamokų.

Aš pasiilgstu žadintuvo ir skambučių,
Pirmūnės, kur sėdėjo prieš mane.
Kreidos aš pasiilgstu. Ryto autobusų,
Mokyklon vežančių šlapia gatve.

Aš pasiilgstu rašomųjų, pasiilgstu suolų.
Peiliu išraižytų juose panų vardų.
Aš pasiilgstu kažkada pelnyto “kuolo”
Ir pirmo dūmo būryje draugų.

Dabar jau neatrodo, kad tai buvo vakar.
Ir net ne užvakar, o “kažkada”.
Jau ir dukra seniai mokyklos nebelanko...
Bet vis dėl to – KAŽKAS PALIKO ČIA...


O Eru, koks aš senis...

Nenoriu palikt savo šuliios......(naturali reakcija i eilerasti)

Ir man taip buvo prieš 28 metus

Vienintele paguoda, kad gal po 28 meteliu ir as pasieksiu tooooooki rasymo lygi

Taip ir kyla noras ašarėlę nubraukti Nes nieko panašaus nejaučiu ir ko gero po 28 metų taip pat nepajusiu... Išėjus iš mokyklos pasijutau žmogumi. Iki šiol tuo džiaugiuosiu
Bet eilėraštis geras. Nes tą jausmą galima pritaikyti ne tik mokyklai.

Kaip sava... Gerai, kad vis dar mokausi. Turbūt reiks dar kokius keliolika kartų paskaityti rugpjūčio 31 dieną, kad nebūtų gaila atostogų...

Auksinė mintis Aš kokį pirmą kartą susimąsčiau, kad galima pasiilgti idiotų klasiokų, ir mokytojų kurios verčia prirašyti 5 lapus su 1 prasmingu ir naudingu sakiniu.....
Eilėraštis dieviškai gražus.Gal Golumas yra kokio ainuro palikuonis

Gollumai gali būti tik Gollumų palikuonys.

As pasiilgstu chorinio perdimo
Kada orkynej miega orku daug shauniu
As pasiilgstu griaudincio knarkimo
Ir spieciaus nakti zyzianciu uodu

As pasiigstu tos duobes kur "trashos",
Is jos atsklindanciu svaiginanciu kvapu
Ir pasiilgstu elfes tos kur vakar
Itrauke genties orkai i meniu

As pasiigstu koju jos dailiu sultingu
As pasiilgstu jos stagriu apskrudintu krutu
Bet is visu labiausiai pasiilgstu
Tu puode plaukanciu melsvu akiu

Wow, pavarai...
Bet aš maniau, kad čia senojo gollumo asmeninė gija, o tu atėjai čia ir užvėmei - orkiškai, kubu

Jisai ir pas mane atėjo ir prirašinėjo nęsamonių...*nepatenkinta Coranar purto galvą ir piktai steibelija į Smelio avatarą, nes nieko kito nepasiekia*

Teks imtis priemonių: juk ir Smėliuks gijelę turi