visokie keistumėliai

Ne taip jau nesuprantama 😉 Pvz., užuomina smeliui, kad nuo durnumo nėr vaistų... Coranar - vaikelis - pažvengti mėgsta, Maja... hmmm, nu nesu aš verksnė, bet tiek to, gerai skamba
Kūrinėlis tikrai vertas laurų ir mokyklinės programos.

*Gollumas dėkingai lenkiasi ir barkšteli kaktą į klavą algjk/qn aęė(pčbšū) ėų[tįu()ę'ptuiqęį[tšū(-ąę]tqaebuzdj/gayu aerjl/kgmfgj*

P.S. Plati kakta - ar ne?

Platesnės nebūna 😉

*Gollumas lenkiasi dar kartą, bet pataiko ne į klavą, bet į peleninę*
- @!$%^$%$%#^)(*_)(+)+)*!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Karzdyk borzor - nerealiai "prikolnas" Perskaičiusi raičiausi iš juoko, kol nenukritau nuo kėdės. Išsiekamosios vertės, gal ir nelabai yra, bet veeeeežžžaaaa "Bambizo Caronar žvengiot" - išvis taip taikliai... ojjj...negaliu kvapo atgaut..

what's the "kortaza"? ....

Tai vienas iš nedaugelio sinonimų frazei 3,14zdic koks alus"
Kitose tarmėse jis skamba: Pojdjiom ūypjem ; drinktelėkim; po smyčkikę kalkim greitai ir pan

aaa..skol 😉
dar vienas kuklus klausimas:
o čia kokia kalba?latvių?orkų?Golumo?žuvų?

Gargamiulių kalbos kyrdybaranų tarmė.

Likau giliai sužavėta. Tokios linksmos nesąmonės neteko skaityti nuo mokyklos laikų. Trumpiau tariant- super
Tiesa, ankstesni eilėraščiai nei kiek ne prastesni. Atleiskit, bet iš kūrybos labai lengvai galima nuspėti autoriaus amžių. Ši poezija tikrai brandi, nors ir absurdiška (kartais)

Sukure golumas
Beprasmiska kupleta
Kvaila it kelmas elfe
Liko suzaveta

Kvailutis liesas Smelis
Gilios prasmės ieškojo-
Bet štai praskrido varna
Ir galvą apkakojo...

Iš paraudusių vakaro vėjų
Iš nakties aksominio juodumo
Pasiskolinti noriu tyrumo
Nors truputį - tiktai trupinėlį.

Iš nulūžusios smilgos prie kelio
Pasiskolinti noriu raudos
Pasiskolint iš ryto rasos
Noriu vieną mažyti lašelį.

Kam to noriu? Ir pats nežinau...
Pasiskolinti noriu - ir "TAŠKAS".
Kolei noras, kaip antspaudo vaškas
Nesustingo ant stalo švaraus.

Wow....*lieka sužavėta ir visai užmiršta praeitą jo nesąmonę*

Čia ką tik pati balsavau, kad reikia ir kritikos, o dabar kaip tyčia nerandu ką pakritikuoti Nes galiu tik pagirti, šis man patiko bene labiausiai iš visų

Savęs ieškojimas

Tai, kas slėgė pečius – akmenin susigers
Ir nakties tamsoje, lyg žaizda, atsivers.
Kito namo languos užsidegs žiburys,
Bet prieš tavo akis durys užsidarys.

Vėjas plėšys lapus, parkas juoką sapnuos,
Autobusas tamsia krantine nuvažiuos.
Pro šaligatvio plyšį žolės ranką išties
Varganai peteliškei iš rugpjūčio žvaigždės.

Eisi gatvių urvais ginti smėlio pilies,
Pastatytos juokais viršum liūno akies.
Žodžiai akmeniu kris, akmenin susigers,
Į užvertas duris nykuma pasibels,

Kauks už lango šuva prie sukulto dubens -
Tu ieškosi savęs, kaip Sacharoj vandens.
Tu ieškosi savęs sienų pilkumoje.
Tu ieškosi savęs, o atrasi mane.

Kiap norėčiau, kad galėčiau tave dar labiau išaukštinti, bet neturiu kur statyti TOOOOOKIOS nuostabios poezijos

Geriau liksiu ant žemės, nors aukščio ir nebijau.

Išgėręs visą liepos pievų kvapą
Keliauju paupiais, paežerėm.
Klausausi: Ką smilgyne skruzdės plepa?
Kaip auga rugiagėlės po lietaus.
Geriu akim: pakibusius virš miško
Paukščius ir debesis. Geriu drugius,
Kurie spalvotom dėmėmis ištiško
Ant krištolinės upės kranto akmenų.
Kaskart, ištrūkęs iš betono spąstų,
Pasaulį kitą atrandu šalia:
Be padangų cypimo, parduotuvių triukšmo,
Be kamuolio bumbsėjimo kieme.
Ir nesinori grįžti ten, kur laukia
Sugedęs čiaupas, kapsintis naktim.
Kur laiptinėj ir vėl, kaip vakar,
Girti kaimynai svaidysis mintim
Apie kits kito žmoną ir “debilą vaiką”
Paskui puls pliektis (tikras bušido).
Taip nesinori grįžt, bet ką darysi –reikia:
Manęs ten laukia nevedžiotas šuo.

(žinai ką noriu pasakyti)