Sapnų pilis
Mes pastatysime iš sapno akmenų aukščiausią pilį,
Kad ten gyventų svajos sidabrinės – didelės ir tylios,
Kad ten pernakt languos spindėtų mažos žvaigždės
Ir apšarmoję žolės suptųsi kieme.
Mes su tavim nutiesim iš voratinklių tylos gražiausią tiltą:
Virš upės ir virš miško – baltą, stebuklingą, ilgą
Kad juo šuoliuotų debesys ir ramios mūsų mintys
O apačioj – tekėtų Atmintis.
Sukviesime į pilį tuos, kurie nežino nieko apie Žemę,
Kad vakarais – kai židinys spragsėdamas linksmai kūrenas –
Jiems apie hobitus ir elfus, apie Amžnąją Kovą ilgą,
Profesorius paporintų ramiai.
Apie Viduržemės gimimą ir Silmarilių Amžinąją Šviesą
Apie Senolius Entus, saugančius Nežemiškąją Tiesą
Aidėtų Žodžiai po mirguliuojančiais pilies skliautais...
Ir užsižiebtų besiklausančiųjų akyse.
Ir pasimirštų kasdieniniai rūpesčiai, ir pasimirštų bėdos,
Kas rytą žnaibančios juos ne blogiau nei šaltas Šiaurės vėjas...
Redagavimo įrašas: 2006-05-02, 14:36; kartų — 1
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.