Žinutė #41
Po kojomis – miškai ir vasara...
Pamišę – lyg gyventi liko neilgai –
Į žiedus pikiruoja legionai bičių,
Po karklo šakomis pasislepia pietys
Ir groja žaliomis medinėm stygom.
Užmiršę nuolat alkanas žuvėdras
Sidabro žuvys rašo ratilais
Ant blizgančio vandens paviršiaus
Odę dienai, kuri dar bus ir šiandien, bus rytoj.
Svaiginantis ir margas kilimas žolynų
Ateina į mintis prašyti vietos
Iki kitos - po metų - šienapjūtės.
Nuo kalno viską akimis suryji:
Kas žalia, kas raudona, kas trumpam
Praplaukia pro akis ir dingsta skruzdėlynų gelmėse.
Po kojomis – miškai ir vasara...
Pamišę – lyg gyventi liko neilgai –
Į žiedus pikiruoja legionai bičių,
Po karklo šakomis pasislepia pietys
Ir groja žaliomis medinėm stygom.
Užmiršę nuolat alkanas žuvėdras
Sidabro žuvys rašo ratilais
Ant blizgančio vandens paviršiaus
Odę dienai, kuri dar bus ir šiandien, bus rytoj.
Svaiginantis ir margas kilimas žolynų
Ateina į mintis prašyti vietos
Iki kitos - po metų - šienapjūtės.
Nuo kalno viską akimis suryji:
Kas žalia, kas raudona, kas trumpam
Praplaukia pro akis ir dingsta skruzdėlynų gelmėse.
Po kojomis – miškai ir vasara...
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
- Нет, сынок, это фантастика.
