visokie keistumėliai

Virtualaus pasaulio
Virtuali ir saulė
Virtualus žvaigždėtas
Gaubtas dangaus virš galvos
Ir klyksmas pelėdos,
Ir žemiškos bėdos,
Ir ąžuolas džiūvantis mano sapnuos...

Ooooi, greičiau, greičiau, greičiau turėk laiko!!!

Nežiūrėsiu televizoriaus daugiau
Nes pradėjau košmarus sapnuoti
Jau geriau klajoti paupiais
Ir žvejoti. Tik žvejoti ir žvejoti.

Neklausysiu radijo daugiau
Atsibodo vis tos pačios dainos
Jau geriau grybausiu Dzūkijoj
Ar prie ežero sėdėsiu kaime.

Plastilininė beždžionė ir guminis tarakonas
Visą naktį kaukė po langais.
Ant šiukšliadėžės susėdę jie maitino kanarėlę
Medumi, pipirais ir krienais.

O po to stogais bėgiojo ir klaikiais balsais giedojo
Vaikiškas kalėdines giesmes.
Kaišiojo senoms bobutėms už baltų apykaklaičių
Šaltas ir slidžias, žalias varles.

Šitam melodijos būtinai reikia.

reiks -ir bus. NO PROBLEMSSSSSSSSSSSSSSSSSSSS

jEI REIKIA DAININGŲ - GALIU DAR VIENĄ
Aitvarai

Kada ryte vėjelis linksmas sušiaušia plaukus ant galvos
Paleidžiu į padangę aitvarą ir rodosi kartu su juo
Aš nardau ten tarytum paukštis, tarytum mažas debesis.
Per žiemą pasiilgęs saulės, džiaugiuosi žemės spalvomis.

Aitvarai - virš kiemo linksmai
Aitvarai - pakilo aukštai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.
Aitvarai - vaikystės sapnai,
Aitvarai - padangių laivai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.

Plevena aitvaras virš kiemo, pakyla iki debesų
Virš pievos ir virš seno sodo, virš ežero linksmų bangų.
Ir aš su juo tarytum paukštis, tarytum mažas debesis
Per žiemą pasiilgęs saulės džiaugiuosi žemės spalvomis.

Aitvarai - virš kiemo linksmai
Aitvarai - pakilo aukštai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.
Aitvarai - vaikystės sapnai,
Aitvarai - padangių laivai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.

Per visą dieną kabo vėjy mažytis aitvaras linksmai
Pavasario spalvotas sapnas plevena virš galvos aukštai
Ir aš su juo tarytum paukštis, tarytum mažas debesis
Per žiemą pasiilgęs saulės džiaugiuosi žemės spalvomis.

Aitvarai - virš kiemo linksmai
Aitvarai - pakilo aukštai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.
Aitvarai - vaikystės sapnai,
Aitvarai - padangių laivai.
Aitvarai - balti ir margi
Bando slėptis baltam debesy.

"Plastilininė beždžionė ir guminis tarakonas" - tiesiog užmuša

Thanks, miško uogelle

Ooo, taip, guminis tarakonas valdo Dabar supratau, ko Aiquen ragino mus laukti. Ir noriu daugiau Juk tai - dar ne viskas, or do they, Gandalf?
Bet už žuveles neatleisiu niekad. Ir tau mieloji, - ne.

то ли ещё будет, ой ой ой

Kaip Golumas sakė:

Jauni karštakraujai žirgai
Greit lekia tyrais plačiais.
Kumelės ir eržilai
Šuoliuoja nepramintais takais.

Ar kas supaisys, kur skuba tabūnas,
Kur lekia juodbėrių banda.
Po jų kojomis dulkės rūksta
Ir žemė dreba visa.

Be varovų, be jojikų
Laukiniai, laisvi žirgai.
Pralėkę pro laiką, pro dykvietę nykią
Išnyko pilkoj aušroje.

Dar vienas:

Tamsi, be prošvaisčių naktis
Nei mėnulio, nei žvaigdžių
Nei garsų nei balsų
Išskyrus vieną-prie kalnų.

Per tamsą, per lietų
Visu greičiu žirgas lekia.
Jį gena ir ragina raitelis
Į nežinomus tolius, į nežinomas vietas.

Prie juodųjų kalnų šaknų
Vis tyliau bilda kanopos.
Tyla ir kamanų girgždesys-
Žirgą ir raitelį praryja naktis.

Sorry, pavadinimų nesugalvojau.

Cooooolllllllllllllllll

Ačiū.Gal dar kas pakomentos?

Galiu pakomentuot, man nesunku Taigi, eilės kaip eilės Gražios Vienintelė problema - nemėgstu arklių Tai va, pakomentavau :P

Dar keleta šmotelų gollumiškų keistumėlių:

Gegutė suskaičiuos metus

Rūke paslėpusi vaikus,
Gegutė suskaičiuos metus,
Kuriuos turėsi sugrąžint,
Tačiau galėsi prisimint:
Kaip gėrei žalią vyną paupių,
Kaip taškės žuvys tyloje naktų,
Galėsi prisiminti krintančias rasas
Ir vandeny nuskendusias žvaigždes.

Ledo pilis

Mes pastatysime iš ledo ir sniego pilį,
Kad ten gyventų snaigės – sidabrinės, tylios,
Kad ten pernakt languos spindėtų mažos žvaigždės
Ir apšarmoję žolės suptųsi kieme.

Mes su tavim nutiesim stebuklingą, baltą tiltą
Virš upės ir virš miško neregėtą, ilgą
Kad juo šuoliuotų debesys ir ramios mintys
Ir kad ateitų juo iš sapno dideli, balti žirgai...

Didelis pasaulis

Berniukas mažas ant aukšto kalno stovi
Akim plačiausiom į aukštą dangų žiūri
Į žalią girią, į krištolinę srovę
Ir į beribę tartum stiklas jūrą
Berniukas mažas pasaulį mažą savo
Suprasti bando ir viską pamatyti:
Kaip auga medžiai ir kaip skraido mažos bitės
Kaip po nakties išaušta naujas rytas.

Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Mažam berniukui sunku, sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?
Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Mažam berniukui sunku, sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?

Maža mergaitė ant aukšto kalno stovi
Akim plačiausiom į aukštą dangų žiūri
Į žalią girią, į krištolinę srovę
Ir į beribę tartum stiklas jūrą
Maža mergaitė pasaulį mažą savo
Suprasti bando ir viską pamatyti:
Kur miega vėjas, kam žydi pievų gėlės
Kodėl rasos lašelis toks mažytis.

Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Mažai mergaitei sunku sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?
Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Mažai mergaitei sunku, sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?
Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Visiems mažyliams sunku, sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?
Pasaulis didelis, pasaulis baisiai margas
Visiems mažyliams sunku, sunku suprasti:
Kodėl kasdiena vos akis pravėrus
Iš naujo tenka jį atrasti?

Ten skrisk

Dangumi per mano sapną skrieja paukštis, mažas paukštis
Paskui lietų, paskui vėją skrieja paukštis, mažas paukštis.
Ieško paukštis kur nutūpti, kur mažus sparnus priglausti
Kur galėtų pailsėti mažas paukštis, sapno paukštis.

Ten skrisk, kur šilų tyla
Kur nakties vėsa paslepia spalvas.
Ten skrisk, kur žolėje nuoga
Rytą saulė maudos sidabro rasoje.

Ten skrisk, kur ežero gelmėj
Nardo paskutinė pasakų žuvis.
Ten skrisk, kur stovi pajūry
Vėjų nubučiuota amžina pušis.

Dangumi per mano sapną skrieja paukštis, mažas paukštis
Paskui lietų, paskui vėją skrieja paukštis, mažas paukštis.
Ieško paukštis kur nutūpti, kur sparnus ramiai priglausti
Kur galėtų pailsėti mano sapno mažas paukštis.

Ten skrisk, kur šilų tyla
Kur nakties vėsa paslepia spalvas.
Ten skrisk, kur žolėj nuoga
Rytą saulė maudos sidabro rasoje

Ten skrisk, kur ežero gelmėj
Nardo paskutinė pasakų žuvis.
Ten skrisk, kur stovi pajūry
Vėjų nubučiuota amžina pušis.

Kai kas iš to. kas čia yra bus ir dainuojama (tik nežinau - kada).

Uffff, labai didelė dozė grožybių. Mano pervirusiai makaulei labai tiko gegutės skaičiuojami metai ir didelis pasaulis

Va čia tai geras... Labai kabina...ypač gegutė...bent jau mane...

Labai gražiai surimuota...Apskritai labai miela... :P

Thanks už įvertinimus. Aš nekaltas, kad rimuojasi. Matyt tai įdirbio pasekmė?

Visą dieną lietus

Visą dieną lietus, visą naktį
Piešia lango stikle mano sapną.
Visą dieną lietus, visą naktį
Ir laše kiekvienam – tavo akys.]

Upėse lietaus, debesų kalnuos
Man prisisapnuok, man prisisapnuok.
Upėmis lietaus, debesų kalnais
Pas mane ateik, pas mane ateik,

Visą dieną lietus piešia jūrą,
Piešia baltas bures, vėją sūrų.
Visą dieną lietus piešia kopas,
Piešia lango stikle tavo lūpas.

Upėse lietaus, debesų kalnuos
Man prisisapnuok, man prisisapnuok.
Upėmis lietaus, debesų kalnais
Pas mane ateik, pas mane ateik.

Visą dieną lietus, visą naktį...
Visą dieną lietus, visą naktį...
Visą dieną lietus, visą naktį
Ir laše kiekvienam tavo akys...

Man vienas kelias

Bus teisūs tie, kas sako man: “tau vienas kelias – pragaran.”
Nenoriu rojun, nes tenai nelaksto motociklais angelai.
Plieninio slibino širdis, po ratais kelias, kaip tamsi naktis.
Ledinis vėjas pučia į akis - jaučiuosi, kaip pati mirtis.

Man – vienas kelias.
Man – vienas kelias.
Man – vienas kelias.
Man vienas kelias – pragaran.

Kas meldžias greičiui – tas supras: kodėl nenoriu rojun aš.
Nenoriu rojun, nes tenai nelaksto motociklais angelai.
Plieninio slibino širdis, po ratais kelias, kaip tamsi naktis.
Ledinis vėjas pučia į akis - jaučiuosi, kaip pati mirtis.

Man – vienas kelias.
Man – vienas kelias.
Man – vienas kelias..
Man vienas kelias – pragaran.




Lietus ir vėjas,
Asfalto juosta
Po ratais liejas
Lekiu į miestą.

Kur už nuprausto
Šią naktį lango
Manęs vėl laukia
Dvi tavo rankos

Lietus ir vėjas
Šviesų nutviekstas
Pro šalį skrieja
Užmigęs miestas

Asfalto juosta
Po ratais lekia
Aš į tave šią naktį
Lekiu išsekęs.



Tarp žvaigždžių (Trumpiausia naktis)

Vasara po kojom kvepia gėlėmis
Žvaigždės visą naktį kalba su mumis
Atslenka per slėnį baltas pievų rūkas
Ir trumpiausią naktį atneša delnuos.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Ir paparčio žiedas sužiba nakty.
Mes ant kalno sėdim žiedo užburti
Vasara po kojom, žvaigždės virš galvos,
Snaudžia slėny pieva rūko pataluos.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Aš, Tu - Mes abu - sėdime ant kalno tarp žvaigždžių
Pasėdėję, pasitiksim dieną auštančią kartu.

Aš, Tu - Mes abu...
Aš, Tu - Mes abu...
Aš, Tu - Mes abu...
Aš, Tu - Mes abu...

Šiaurės žvaigždė

Sumirga nakty
Baltoj tyloje
Beribio dangaus
Žvaigždėta skara Ir dulkės žvaigždžių
Apgaubia mane
Pa kviečia į teismą
Nakties namuose

Kur šiaurinė žvaigždė sėdi soste baltam,
Kur ledinė gėlė pražydės verkdama,
Kur ant stalo žvaigždės sidabrinė ranka
Surikiuoja į eilę kasdienines klaidas.
Padalina žvaigždė neištartus žodžius,
Ir žvaigždės akyse šulinys nebylus
Prisipildo švelnaus atleidimo vandens
Ir pasiūlo žvaigždė tau iš jo atsigert.
Tau iš jo atsigert…

Žvaigždės žiūri širdin:
Kiek ten liko tamsos?
Kam nespėjai lig šiol
Pasakyti tiesos Ir nekyla ranka
Užsidengti akių
Ir nesinori išeit
Man iš šitų namų

Kur šiaurinė žvaigždė sėdi soste baltam,
Kur ledinė gėlė pražydės verkdama,
Kur ant stalo žvaigždės sidabrinė ranka
Surikiuoja į eilę kasdienines klaidas.
Padalina žvaigždė neištartus žodžius,
Ir žvaigždės akyse šulinys nebylus
Prisipildo švelnaus atleidimo vandens
Ir pasiūlo žvaigždė tau iš jo atsigert.
Tau iš jo atsigert…]
Kur šiaurinė žvaigždė sėdi soste baltam,
Kur ledinė gėlė pražydės verkdama,
Kur ant stalo žvaigždės sidabrinė ranka
Surikiuoja į eilę kasdienines klaidas.
Padalina žvaigždė neištartus žodžius,
Ir žvaigždės akyse šulinys nebylus
Prisipildo švelnaus atleidimo vandens
Ir pasiūlo žvaigždė tau iš jo atsigert.
Tau iš jo atsigert…



Tu sėdi prie lango
Už lango naktis
Ir žvaigždės ateina
Tavęs aplankyt

Nusėda ant stalo
Nusėda ant sienų
Nusėda ant virpančių
Tavo blakstienų

Tai - dulkės žvaigždžių ...

O rytą palieka
Ant stalo ir sienų
Palieka ant miegančių
Tavo blakstienų

Ant mano ir tavo
Pavargusių kūnų
Mažytis žiupsnelis
Žvaigždėto artumo

Tai - dulkės žvaigždžių...