Kol nepamiršau, iškart surašau Silo epizodo "choreografiją". DEŠINĖ ir KAIRĖ atskaitoma stovint ant scenos atsisukus veidu į žiūrovus. Ten tekstą Indraja kažkurioj vietoj truputį keitė, bet pakeitimai neesminiai (gali pataisyt tiesiog čia).
----
(Pasakotojas stovi DEŠINĖJE, Ilūvataras - KAIRĖJE; pradinė kitų pozicija ne ant scenos: Melkoras ir valos K, elfai D)
Pa: Pradžioje buvo iiiii.... Vienžo, Iliuminatorius. Kartą jis sukūrė valas.
(Įeina valos)
Il: Nagi, padainuokit ką nors!
(Skamba „Pop žvaigždė“, vala linguoja, Melkoras stovi ramiai).
Pa: Vala Melkoras turėjo pačias galingiausias kolonėles.
(Melkoras įjungia savo grotuvą, pasigirsta Tikra Muzika. Nepatenkinti žvilgsniai, tai vienos, tai kitos muzikos garsėjimas, kol triukšmas tampa košmariškas).
Il: Ša! Prisidainavot. O dabar suteiksiu šitai Eurovizijai Būtį. Ji taps Pasauliu, kuris Yra! Tu, Melkorai, savo kailiu pajusi, jog tavo išsidirbinėjimai galiausiai vis tiek man ant garbės eina. O kad jums smagiau būtų, Pasaulin paleisiu savo Vaikus. Elfai bus gražūs ir talentingi. Jų jaunesnieji broliai žmonės galės elgtis kaip panorėję. Bet savarankiškumas – dalykas pavojingas, todėl jiems įmontavau autolikvidatorių! Nemokamai! Na, nevėpsokit, einu viską suinstaliuosiu.
(Ilūvataras, vala ir Melkoras išeina į K)
Pa: Taip atsirado galaktikos ir planetos. Mus labiausiai dominanti Arda nuo Žemės skyrėsi tik tuo, jog egzistavo menamojoje laiko koordinatėje. Ir elektra ten buvo įvesta tik valų rezidencijoje, Valinore, kur švietė dvi medžių pavidalo lempos. Tad Viduržemėje nubudę elfai ilgai slankiojo tamsoje.
(Elfai išeina į sceną iš savo pusės, t.y. iš D. Slampinėja po sceną).
Melkoras ne vieną jų pagavo ir naujausių biotechnologijų pagalba pavertė vislesne ir karingesne gyvybės forma.
(Melkoras išeina iš K, pasigauna elfą [nassa], apžiūri, nurengia viršutinį drabužį, užmaukšlina kepurę, pastato tinkama povyza. Elfas pereina per sceną, išgąsdina ten vis dar besiblaškančius elfus. Melkoras ir elfas išeina į D)
O kiti valos daliai elfų apsuko galvas pasakomis apie šviesų rytojų ir nuviliojo juos į Valinorą.
(Vala ateina iš K, rodo elfams į žibalinę lempą ir į Valinoro pusę (K). Elfai maivosi. Palakstę po sceną, sustoja).
Va: Žiūrėkit, gražiai elkitės!
(Elfai ir vala išeina į K)
Pa: Valos elfus mokė tausojančios plėtros ir kalbos kultūros. Pats nagingiausias elfas buvo Feanoras. (Fenia ateina iš K) Jis sukūrė Silmarilį, kuriame buvo įkalinta Valinoro medžių šviesa.
(Feanoras laiko žibintuvėlį, grožisi, junginėja).
Feanoras buvo ugningo temperamento ir labai užsispyręs.
(Melkoras ateina iš D)
Melkoras nusprendė palenkti jį savo pusėn.
(Melkoras nugara į žiūrovus prieina prie Feanoro. Kalba per petį)
Me: Sveikas. Žiūrėk, ką turiu!
Fe: Koks ilgas... Galiu palaikyti?
Me: Imk, tik atsargiai, duria.
(Fe mosuoja kardu)
Fe: Išmokyk mane tokį pasidaryti.
Me: Pigiau grybų.
(Kažką aiškina).
Fe: Ačiū, dėdule!
Me: Beje... Nepadovanotum man atsidėkodamas to... Silmarilio?
Fe: Špygą taukuotą!
Me: Tu dar pasigailėsi!
(Nueina į D. Kardas lieka pas Feanorą).
Pa: Melkoras tarp elfų skleidė melus ir gudriomis intrigomis supriešino Feanorą su didžiąja tautos dalimi, už ką Feanoras buvo ištremtas į provinciją. (iš K pasirodo vala, pagriebia Fenią ir nugrūda į K) O netrukus Melkoras sugadino Valinoro lempas. (Melkoras ateina iš D, sudaužo lempas ir išeina į K)
(Vala ir Fenia scenos šone, kairėj)
Va: Feanorai, tik tavo Silmarilis gali padėti atkurti elektros tiekimą.
Fe: Jis patentuotas! Špygą taukuotą! (paduoda silmarilį šalia atsidūrusiam NPC1 ir vejasi valą į D)
(NPC eina į scenos vidurį, apžiūrinėdamas silmarilį. Melkoras iš nugaros nušauna jį, sušunka "Minus du", pačiumpa silmarilį ir sprunka atgal į K)
(Fenia pasirodo iš D, pastebi nužudytą NPC)
Fe: O ne!
(Grūmoja kalaviju į K pusę. Iš ten pasirodo kiti elfai, apspinta NPC. NPC nuropoja į K.)
Fe: Engiamoji liaudie! Dėl valų aplaidumo aš netekau tėvo ir nuosavybės, o mes visi – šviesos. Dar ir šildymą atjungti gali.
Elfai: Šalin valas!
Fe: Dabar aš – jūsų karalius!
Elfai: Tegyvuoja draugas Feanoras!
Fe: Mirtis Morgotui! Ir kad Melkoru jo nebevadintumėt!
Elfai: Mirtis... tam iš „M“!
Fe: Mes eisime užimti gyvybinės erdvės Rytuose už jūros ir atkeršyti!
Elfai: Einam! Einam!
Fe: Aš ir mano sūnūs prisiekiame persekioti bet ką, kas nors pirštu palies Silmarilį, nepriklausomai nuo rasinės ir klasinės padėties! Girdėjai, Iliuminatoriau!?
(Iš K plaukdamas kėde pasirodo NPC2. Praplaukia pro elfų nugaras ir sustoja dešiniam scenos šone. Elfai prieina prie jo.)
Fe: Tavo valtis konfiskuojama liaudies vardu.
Te: Ką?
(Feanoras nudobia NPC. NPC rišasi baltą hairatniką ir eina į K
(Feanoras plaukia laivu - daro lankstą per visą sceną. Elfai vorele jam iš paskos. Iš D pasirodo vala)
Va: Kardą pakėlęs, nuo kardo ir žus! O gyvieji ims pavydėti mirusiems. Ir galiausiai jūsų visų sielos atkeliaus pas mane sandėliavimui, che che. Neprisiekusiems pats metas pagalvoti, ar nenorit grįžti ir atsiprašyti.
(Elfų vorelė išsigandę žengia kairėn)
Fe: Žingsnis į kairę (elfų vorelė žengia dešinėn) arba į dešinę laikomas pabėgimu, šuolis aukštyn – bandymu nuskristi. Bet jėga aš jūsų nelaikau.
(Visa vora išplaukia į K. Vala lieka scenoje.)
Pa: Taigi, elfai iškeliavo į rytus, o valos tuo metu sukonstravo kilnojamus žibintus Saulę ir Mėnulį. Patekėjus Saulei, toli Viduržemėje nubudo žmonės. Feanoras tik išsilaipinęs pasileido ieškoti Morgoto, ir, kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus buvo nudobtas. (Melkoras pasirodo iš K, vaikšto po sceną, iš K pasirodo Fenia su kalaviju, Melkoras jam pakiša koją, Fenia griūna, rišasi baltą hairatniką ir eina į D) Tačiau jo užvirtą košę visi srėbė mažų mažiausiai iki „Žiedų valdovo“ pabaigos.
(Pasakotojas perduoda knygą valai. Iš K pasirodo NPC su baltu hairatniku ir vaidina sielų eilę. Iš D pasirodo Fenia)
Fe: Aha, aš čia dar tik kelis šimtus metų sėdžiu, o sielos jau gyvoje eilėje prie įėjimo stovi. Judinkis, judinkis, ir kruopštesnis būk, vėl ne ten antspaudą padėjai! Na, ir kaip dabar manai, kuris iš mūsų kurį prakeikė?...