Lituanicon 2006

Va koks menkas rūkelis smegenų labirinte susiformavo - labai nekonkretus, bet gal kas nors gali išsivystyti. Užsikabinau už to, kad aludėje susibarė Lewisas su Tolkienu. Pasirodymas gali prasidėti filmuku - sėdi aludėje Lewisas ir Tolkienas, daug rūko, aplink daug bokalų (iškart kadrai iš "Kavos ir cigarečių" į galvą lenda ). O va apie ką jie kalbasi... reikia kažkaip susieti su toliau būsimu siužetu. Gal jie vis tik abu jau numirę ir sėdi danguje (tai galima suprasti iš jų pokalbio), mato, kas dedasi pasauly/ant Lietuvos/sugalvosim kur ir lažinasi? Kaip sakiau, viskas absoliučiai nekonretu, todėl net neįsivaizduoju, dėl ko lažinasi, bet tai turi būti kaip nors susiję su šita "mokyklėle". Lewisas lažinasi su Tolkienu, kad po penkiasdešimties metų "Žiedų valdovą" pamirš? Nežinau, neįsivaizduoju. Bet tokia pradžia būtų įdomi dviem aspektais: pirma, ji yra gera kaip pradžia, kaip įžanga; antra, galbūt galima prikalbinti nusifilmuoti vyresnio amžiaus žmones - taip atsirastų veidų įvairovė.

Žinau, kad rašau visiško "rūko" stadijoj, bet sakėt rašyt... tai ir užfiksuoju. Beje, tokiu atveju reiktų keisti tą vietą su vertimu iš vestrono, o gal taip net ir geriau būtų.

Gerai, prašom visus rašyt, ką tik turit.
PrOblema - turit tuos žmones? Kuo nufilmuot? Kad matytųsi, o ne kaip "mūsų filmui"? Bus - OK. Tik nelabai patinka, kad Tolkinas numiręs. Žinot gi: "Dostojevskis mirė!? Dostojevskis - nemirtingas!" Ir negi jie vienas į kitą kreipsis visais vardais ir pavarde - o kitaip nieks nesupras, kas jie... Šiaip nieko, nors man įžangai pakaktų ir šlykštaus mokyklinio skambučio garso (ė, jei kas nors gali jį iš kur nors perrašyt / įrašyt, būtų puiku - o gal mobiliaku tokį galima išgaut?).

Beje... Kodėl geriau, jei keisti vietą su vertimu kažkuo kitu? (Nelabai aišku - taigi pabandykit epizodą perrašyt, kad būtų aiškiau, būsiu dėkinga). Turbūt nereikia didelio įžvalgumo, norint pastebėti, kad noriu iš vertimų pasišaipyti ne mažiau, nei Aldarionas - įkurti skautišką tolkinistų organizaciją, ir, rodos, pagaliau radau būdą, kaip tai daryti per daug neįžeidžiant mūsų brangiausiojo...

Po šimts balrogų, tai kur tie du elfu, kuriems palyginus su kitais nė dirbti praktiškai nereiks?
Štai mintelė... Linki - tamsta, rodos, labai suinteresuota Lituanicon sėkme? Nenorėtum truputį pavaikščiot po sceną su gražiu apsiaustu?

Indraja rašė: Ir negi jie vienas į kitą kreipsis visais vardais ir pavarde - o kitaip nieks nesupras, kas jie...

Tai išsprendžiama kad ir trumpa gyva įžanga. Na, on the spot tarkim: pasakotojas išeina, papasakoja anekdotą, kur numiręs Tolkinas puola numirusį Zelazny, tuomet pasako, kad mūsų istorija ne apie tai, bet veiksmo vieta ta, o tuomet "Trumpai tariant, sėdi karta danguje Tolkienas ir Lewisas..." spragt - tamsa - filmas.

Apie vestroną aš tik tiek sakau, kad turbūt koks 0,001 procento iš skaičiusių ŽV žino, kad ŽV neva išverstas iš vestrono. Todėl didžioji dalis juoko ir to, kas aplink jį, bus nesuprasta.

Dar viena į galvą atėjusi detalė: matėt Lyncho "Kopą"? Geriausia vieta (iš prasto filmo...) yra pati pradžia, tas toks gaudžiantis garsas ir Irulana stambiu planu žvaigždžių fone, sakanti "Beginning is a delicate time. Know then, that it is year....." Tai va, galima taip pat pradėti filmuką apie pasaulio sutvėrimą. Užtektų to garso ir žvaigždžių fono... aliuzijos į filmą gal ir nesuprastų, bet super atrodytų... Beje, vietoj "Gegužio žiedai" tiktų Antano eurovizinė daina "Pop žvaigždė".

Epizodas iš Zilo labai vietoje. Jį tikrai nesunkiai įsivaizduoju ant scenos. Jis labai pagyvins spektaklį. Gaila, kad sunku ten daugiau Zilo epizodų "įpaišyt".
Imho, būtų super Tolkino mokinius padaryti kaip gaubiamąją pjesę, o į vidų sukišti Zilą, bet čia svajuko dramblionės...

Aga... Viskas gerai, tik, jei pastebėjot, dar geriau, jei esat tikri, jog galit visa tai atnešti pačiupinėjamu pavidalu. Jei filmukas bus - bus puiku (nagi - tekstelį tai ir dabar galima parašyt, laukiam), bet dėl visa ko suplanuosiu ir be jo pradžią. (Kad jis bus, patikėsiu ir planuosiu su juo, kai galėsiu jį pačiupinėti. Pasidariau atsargi).

"Kopos" nemačiau-neskaičiau, bet tokios pradžios turėtų būti gana juokinga kaip klišė, Babilone-5 (irgi nemačiau, bet reikalų itin daug turėjau) būdavo "It was the dawn of the third age of mankind"... ; "It was a new age. | It was the end of history. | It was the year everything changed. | The year is 2261. | The place, Babylon 5." - tai ir galima parodijuot. Jei to filmuko visgi nebus, galima tiesiog tokiu stilium pašnekėt, po to - skambutis (ogi turiu taip baisiai čirškiantį žadintuvą!) ir pamoka.

Tolkino rodymas: o nemanot, kad neblogai būtų kaip toj "Milžino paunksmėj" ar kaip ji, kur Vytauto nė karto neparodo, bet aišku, kad jis - Milžinas? Ir gal būtent todėl, kad neparodo...

Antano daina - jėga. Tik turėkit kas nors.

Hm hm, daugiau Zilo parodyt yra labai didelė kliūtis - žmonių nebuvimas. Net ir tų, kur dabar reikia, nesurenku. Bet stengsiuos, kurį nors elfą išbrauksiu tik kraštutiniu atveju.

Kaip matau, to epizodo už mane niekas neperdirbs, tad pasistengsiu pati. Gal prastas humoras, jei turiu aiškinti "ant pirštų", bet ketinau parodyti du humoristinius paradoksus:
1. ŽV vertimas blogas, bet ne iš anglų (tikrovė), o į anglų (pjesė).
2. Vyksta reklamavimas, bet ne Eridano knygų (tikrovė), o Tolkino (pjesė).
T.y. realus reiškinys paaiškinamas "atbulai". To tikslas - pakalbėti apie tą realų reiškinį taip, kad būtų atkreiptas dėmesys, tarkim, humoro dėka. Man juokinga Punktas nr.2 yra svarbiausias dalykas visoje pjesėje. Sutinku, nr.1 ne toks svarbus, bet - irgi. Be to, epizode nagrinėjama ne tik vertimų, bet ir pirminės autorystės problema. Tad duosiu personažams geriau išreikšti nuostabą, jog JRRT, pasirodo, tik vertėjas. Juk vertimai ir autorinės teisės - vienos dažniausių ir opiausių temų, kai kalbma apie tuos visus JRRT pasekėjus. Pjesė parašyta dėl to.
<hr>
Iš penkių kol kas atsiliepusių į asmeninius kvietimus vaidinti (taisa) keturi negali, viena gali, jei iš anksto pasakysim, kada repeticija - bet žmogus gana užimtas.

Taigi, ar dabar aiškiau?

A: Ar sunku originalo kalbą išmokt?
P: Laimė, anglų kalba dar ne tiek nutolo nuo maniškės, jog būtų sunku. Bet žinau, vertimai – sritis sudėtinga: kas viena kalba smuklininko daina, kita – burtininko mirtis.
D: Mano knygą kažkur Afrikoje pavadino „Marius Pietaris ir Netikra Vertėja“, bet, laimė, „Žiedų valdovą“ skaičiau nesudarkytą.
E: Nieko jūs nesuprantat. „Žiedų valdovas“ blogai išverstas į ANGLŲ kalbą!
A: Tai gal, negana to, iš lietuvių?
E: O tu knygos priedus skaitei!? Tuos, gale?
P: Nesijaudinkit, tuoj pažiūrėsim (varto knygą). Vajė – Profesorius tikrai knygą išvertė!
D: Negali būti, tai klaida! „Žiedų valdovas“ – britų pasididžiavimas!
P: Čia paties Profesoriaus žodžiai...
A: Nulinko pasididžiavimas?
D: Susitvarkysim, mano tiražai neblogi!
N: Pala... Tai man nebereikės užmokėti Profesoriui skolos už pavardę? O iš ko jis vertė?
P: Iš kažkokio vestrono.
N: Ura, vestgotų iškasenoms tikrai ne teisės galvoj!
P: Čia net tikrojo autoriaus pavardė yra. Neūžauga Frodas Maišėnas.
A: Ha ha, Pyteris ne tą failą atsispausdino. Gi Kalbos komisija išleido nutarimą, jog Kapšėnas.
E: Esmė – kad Profesorius blogai išvertė! Tekstas tai praleistas, tai nuosavo prikurta. Štai kaip originalas atrodo:
„3018-ieji metai. Samvaiso pasėliai: pietinis laukas – žolė, veislė „Nevėkšla“; rytinis laukas – žolė, veislė „Ilgoji Žemuma“, vidurinis laukas – lapai; derlingumas: vidutinis; inspektoriai: šiemet neapsilankė“. O vertime kas?
A: O iš kur tu tą originalą ištraukei – gal jį nuo žolyčių hobitu pasijutęs larperis parašė?
E: Tai jūs dar forumo netikrinote? Šįryt Elfų kalbų lingvistų smogiamasis būrys išlaužė Tolkino sūnelio seifą, kuriame anas slėpė nugvelbtus tėvelio popierius. Jie ieškojo kažkokių veiksmažodžio nuosakų. Ir viską nuskenavo!
N: Hm, vertimas netikslus, bet vaizdingas, o vertėją galime pateisinti – nepatyręs buvo, interneto neturėjo. Dabar juk geriau išverstų?
E: Jis būtent tai vakar suvokė! Pamokų bent trisdešimt metų neves – vers viską nuo pasaulio sukūrimo, jis kitaip nemoka.

<hr>Taisa:
Nutarėm, jog pirma repeticija bus greičiausiai vasario 16d. (vėliau bus tikslesnė info).
Veikėjai: nutarėm, jog visgi tinkamiausia bus, jei Woodberry - Melkoras, Exon - Feanoras, Indraja - Vala. Maja - (F) ar (G). Kitas iš jų dviejų kol kas greičiausiai Linkis, nebent per stebuklą dar kas atsiras. (Linki - tamstai į šią repeticiją eiti nėra 100% būtina; dėl vėlesnių stengsimės tartis labiau iš anksto).

Tekstukas apie vertimus dabar DAUG aiškesnis.
Į repeticiją atvykti pasistengsiu. Labai pasistengsiu.

Labai tikiuosi būti. (Me jau pradeda kamuotis su midi rokopera, tad tikiuosi, kad repeticijų bus nedaug ir jos bus prodyktyvios.)

Tiesa, dar prisiminiau, kas vakar toptelėjo į galvą:

žaidimas "Menu mįslę keturgyslę". Žaidimas trunka vieną Lituanicono dieną, pvz. šeštadienį. Įvairiose patalpų vietose ant sienų, stalų ir šiaip visokių paviršių galima rasti lapelius su mįslėmis. Atsakai, užsirašai numerį ir atsakymą, o paskui neši sutartą valandą sutartiems žmonėms. Kas daugiausiai randa ir atsako, laimi. Sąmoningai nesakau "tolkinistinės mįslės", nes galima padaryti ir bendrai fantastines. T.y. galima tai pasiūlyti, gal kas nors norės prisidėti iš kitur. Mįslės turėtų būti nesunkios ir nesiknaisioti po detales. Jeigu būtų tik tolkinistinės, net siūlyčiau daryti tik iš "Žiedų valdovo".

Manau, labai įdomu. Ieškomi savanoriai mįslių kūrimui (me out).

***

Sveiki, susitikimas vyks siandien, "Dorado" patalpose (RMTKR, Zirmunu g. 1b 905 kab ), 18.30 val. (apsispresime del temos, renginiu, konkursu (literaturinis, emblemos), programos?) Lauksime. Geros dienos, Linkis

- šiandien, rodos, rašyta. *O gal čia karinė paslaptis ir niekam negalima sakyt? :shock: *

Kaip suprantu, jei viskas vyktų viešbutyje, nebūtų užkulisių. Nieko tokio - galima persirenginėt scenos pakraščiuose?

Šiandien ketinu pradėti redaguoti (ataskaita pribaigta, straipsnį pribaiginėju). (Ech, betos patarimai dabar taip praverstų - o jų vis nėr).

Aš žinojau, kad vakar turėjo būti susirinkimas, bet man paskaitos. Parašysiu į konfą apie aukščiau minėtą idėją. Beje, galimas truputį kitoks variantas - paprastesnis organizatoriams bet ne mažiau įdomus: fantastinės literatūros ir kino veikėjai. Lapelyje trumpai aprašomas veikėjas ir jį reikia atspėti.

TAISA: A, pamiršau. Tai vis dar yra noro susitikti Valstybės dieną ir parepetuoti? Jeigu taip, man patogiausia apie 14 val (nes 13 - šuns pietų metas ). Siūlyčiau susitikti prie Petro Povilo bžn., man turbūt net neverta eiti - Laiqua, Indraja juk žinot ir kitus nuvesit, ar ne?

Ačiū, laikas geras, į darbą sulakstyt spėsiu.

Ok, ketvirtadienį 14 val. prie PnP bažnyčios. Būsiu.

Tai va, kol kas taip. Beje, jei kam sudėtinga spausdint, nesinervinkit - turiu 4 ant popieriaus (pavyko kontrabanda atšviest).
Taisa: vėl taisytas (2006 03 14)
TaisaII (pridėta įžanga)

Laiko Gelmėse, tarpu nesuskaičiuojamų žvaigždžių, rytiniame istorijos bedugnėn nugarmėjusios Eridano upės krante stojo metai, kada laisvieji tęsiniai prarado laisvę, burtininko mirtis ištiko smuklininko dainą, o kirstynių meistras pasibeldė į vietinių fantastikos mylėtojų gyvenimus. Tai buvo naujo amžiaus pradžia. Metai, kai nepažįstamieji tapo bendraklasiais, o Profesorius – mokytoju.

Tai sakmė apie meną ir pusiausvyrą, meilę ir elektrą, gėrį ir vertimus. Tai sakmė apie Tolkino mokinius.

Turbūt jau supratote: rimtai patariame išjungti mobiliuosius palantyrus...


N: Taigi. Šiandien Profesoriaus nėra. Pamoką vesiu aš, Nikas Samvaisas, naujos kartos pedagogas.
P: Go West (intonacija „O-baa“) – Kolia ir pavardę pasikeitė?
A: Kad eflos nesuprastų! Būdavo, susitinka du elfai ir sako: „per“ reiškia „pusė“, o kas yra „ūm“?
P: O autorines teises pavardei nusipirko?
N: Kažkas kažką pasakė? (reikšmingai apsidairo). Tvarka. Andžej?
A: Esu.
N: Pyter?
P: (pakelia galvą nuo suolo) Esu.
(beldimas)
N: Kitą kartą užrakinsiu duris! Kas vėluoja?
(įeina mergaitė)
D: Sere, aš esu Džoana. Labai džiaugiuosi, kad septintuosius mokslo metus praleisiu šioje mokykloje, ir mano darbas pagaliau bus išleistas serijoje „J.R.R.Tolkieno mokiniai“! Aš jau seniai rašau „Žiedų valdovo“ atpasakojimus!
N: Kai parašysi tęsinį, tada ir girkis (kiek išsišiepęs pačiupinėja tą vietą, kur vietoj dantų juoduoja tuštuma). Sėskis. Metas išvėdinti jūsų galvas nuo ribojančio siužeto laisvę buržuazinio klerikalinio idealizmo, metas supažindinti su racionaliu, socialiai ir ekonomiškai pagrįstu požiūriu į pasaulį, dialektiniu materializmu, daugiaplaniais veikėjais ir daugiaspalviais jų santykiais.
A: Ekonomika, pelnas – aišku, o priešingos lyties įkūnijimas čia pas mus šiandien dėl daugiaspalvės psichologijos? (pabrėžtinai nepatenkintai nužvelgia save)
N: Krosspol? Apie postliteratūrinius judėjimus kalbėsime mokslo metų pabaigoje! Apie fandomą, fanfikšeną, larpą, hairatnikus, vrolingą, prikliučencus, vselencus, krospolą...
P: Ar „priešinga lytis“ – kai rūbai kaip priešingos lyties atstovo?
N: (vos besitvardantis) Ne, tai kai rūbai kaip savo lyties atstovo, o KITKAS priešingai!
D: Sere, aš irgi nesuprantu.
N: (riaumoja) O tavo amžiaus ir nereikia suprasti! Skaityk savo jaoi – ar kaip tas feng šui vadinasi – ir už-si-čiaupk!
A: Nebūk maža, nekreipk į jį dėmesio. Nori, aš tau hentai atnešiu? O kross-gender – „Dozorą“ matei? Svarbiausia – kokios lyties tavo siela (žiūri į jos akis).
D: (išsigandusi) O aš maniau, ten po kriokliu šampūną reklamavo!
(Piteris vėl užsnūsta)
N: Tasgatis, matau, turėjote atnešti rašinėlį „Simbolinė elfės ir žmogaus santuokos prasmė“.
D: (krūpteli) Šitoks vargšių išnaudojimas!
N: Piteri!
P: Neparašiau.
N: Kodėl?
P: Bibliotekoje knygos baigėsi. Visas nusipirkti pinigų nėra – man dar už Junikorną honoraro nesumokėjo...
A: Už ką honoraro? A, jūs, amerikonai, iš popkornų biznio į didžiąją literatūrą pretenduojat.
D: (įsižeidusi): Ne popkornų, o Unicorn. Negi nematei filmuko? Toks gražus... Atsimenu, kaip žiūrėjau ir...
A: Na taip, mergaitėms tik vienaragiai galvoj. Siūlyčiau pažvelgti realiau. Kaip dėl šio vakaro?
D: Taigi tau ...krospolas?
A: Na, tai tau būtų femslešas. Ech, niekaip joms neįtiksi.
N: Tylos. Piteri, literatūros neturėjimas – ne pasiteisinimas. Jiems mat biblioteka per prasta – gal dar ir laboratorijos paprašysi!?
P: (kaltai) Sere, aš knygą pasiskolinau... Bet visą naktį galvojau, ar multike balrogas bus su sparnais, ar be sparnų, o taip ir nespėjau pereiti Diablo ketvirto lygio iki galo. Daugiau taip nebedarysiu!
N: Koks dar multikas su balrogo sparnais?
P: Sere, man reikia projektą pristatyti – „Žiedų valdovo“ ekranizaciją.
N: Nemanai, kad ten ne animaciniai efektai svarbiausia?
P: Kokie efektai?
N: Taigi sakei: balrogas, diablo.
P: Ne, sere, – pati ekranizacija bus multikas.
N: Tai tu, Piteri – ne Džeksonas!?
P: Ne... Džeksoną paskutinį kartą matė zoologijos sode. Lipo į gorilos narvą.
N: Matgi net taip... Dvejetas! Andžej!
A: Pone, pakaks tos simbolikos. Aš parašiau apie ovuliaciją ir genetiką.
N: Mmm, racionalus mąstymas šioje makaulėje dar išlikęs. Duokš. (Andžejus atneša darbą, Nikas jį nagrinėja) Aha. Tik citatas, Andžejau, priimta rašyti kabutėse. Va: rytoj atneši su hormonų pavadinimais – įskaitysiu!
P: O „Narnijos kronikose“...
N: Aha! O neprograminę literatūrą tai skaito! Blogai tau baigsis. Dar pasakyk, kad "Narniją" visą skaitei!
D: A-aš skaičiau, dėstytojau, man labai patiko. Labai labai.
N: (rėkia): Tu ką, nežinojai, Ljuisas – liaudies priešas, buržuazinės ideologijos bei religijos vergas? Profesorius nors dangstė savo prieštvaninę krikščionybę dievų panteonais, o Ljuisas nė maskuotis neišmoko! Džoana, o kur tavo?
D: Bet aš čia tik šiandien atėjau... Galiu jums duoti rašinėlį apie elfų diskriminavimą!
A: (pasilenkia prie D, tyliai) Geriau apie Ljuisą nekalbėkit. Profesorius su juo užvakar aludėje susibarė. Pats mačiau.
P: Kaipgi?
A: Ljuisas skeryčiodamasis aiškino, jog alaus ir vyno svarbiausioji sudedamoji dalis ta pati, o Profesorius tvirtino, jog vynas yra vynas, o alus yra alus. „Aš šitiek metų ieškojau savojo Alaus, kuris išliktų savimi, bet leistų suvokti, jog už jo sodrumo ribų slypi Vyno taurumas, o tamista nedėdamas jokių pastangų geri vieną po kito!“
N: (netikėtai negriežtu balsu) O alų jie tamsų gėrė? Ar su šviesiu pakaitomis?
D: O man skaniausias su vyšniomis!
A: (Susiraukęs) Tikrovė – šiurpi.
N: (vėl piktokai) Taigi, pakalbėjom ir užteks. Alus, vynas, o „Etalonas“ yra etalonas (pastato ant stalo „Bobelinės“ ar kažko panašaus butelį). Tylos! Šiandienai tokia užduotis: perskaitote šias ištraukas apie Vienatinį Žiedą ir pasakote, kas jo koncepcijoje yra ne-lo-giš-ka! (pauzė)
P: Žiedai sumainomi... Tai va, Profesorius nepolitkorektiškai rašė. Aš parašyčiau apie meilę visų spalvų moterims. Iškart.
N: Tai tu ir „Žiedų valdovo“ bibliotekoje neradai!?
P: Aš gi tik ekranizacijos scenarijų rašau???
A: Pone, nelogiška, jog Tamsusis Valdovas sudėjo į Žiedą savo galias, o su Žiedu tapo galingesnis nei prieš tai. Neatsižvelgiama į energijos tvermės dėsnį!
N: Neblogai. Džoana?
D: Tamsusis Valdovas turėjo sau pasilikti ne vieną Žiedą, o bent septynis, kad nepamestų visų iškart!
N: Taip, septyni – labai magiškas skaičius. Ko dar?
D: Sere, kodėl tą Žiedą nešiodavo ant ŠITO piršto? (rodo)
N: AŠ TAU PARODYSIU! (pauzė) Jūs nepastebite esmės. Esmė – Gėrio ir Blogio, Šviesos ir Tamsos sampratos, kurios yra bet kurio elektrifikacinės fantastikos kūrinio pagrindas! Garbusis Profesorius tik naiviai žavėjosi Gėriu ir visiškai nenutuokė apie BALANSĄ, konjuguotas poras ir neigiamus grįžtamuosius ryšius. Šviesa ir šešėlis, gėris ir blogis – to paties kalavijo ašmenys!
A: Jaunasis mokytojas irgi infantiliai žiūri į blogį ir gėrį?
P: (pabunda) O aš manyčiau, sere, jog blogis ir gėris nėra tai, ką gali sijoti rėčiu. Tai pirmiausia yra musyse, tai mūsų mintys ir jausmai! Mūsų mintys meta šešėlius...
A: (pašaipiai) Ir skleidžia garsus?
P: Ramiau, o tai kad pasibelsiu į tavo gyvenimą!
D: Net jei sudarysime konjuguotą porą iš Gėrio atstovo ir Blogio atstovo, tikroji kova pirmiausia vyks jų širdyse!
N: Porą... Sakai, konjuguotą... Čia dabar kas!?
(į klasę į virsta Elhė)
E: He, mo-ko-tės! Apie Šviesą ir Tamsą, a ne? O neatrodo, kad ne jūsų jėgoms tokie žaidimai? Viskas buvo ATVIRKŠČIAI, nei jums primelavo jūsų Profesorius? Istoriją gi rašydavo nugalėtojai, fe!
N: O kas gi tu?
Dalelė tos jėgos,
Kuri, visiems be atvangos
Darydama tik gera, blogo linki?
E: Tu paprasčiau kalbėti pamėginki!
(atsisėda ant suolo)
Iš tikrųjų viskas buvo kitaip! Melkoras pamilo pasaulį…
N: Pamilo. Dar viena.
D: Taip, meilė yra galinga jega.
N: O tu bent Melkoro apibrėžimą moki?
D: Blogas, piktas ir nelabas, pirmasis iš Patys žinote Ko.
E: …ir nutarė išlaisvinti jį iš valų tironijos.
P: Čia tų valų, kur ant meškerių?
A: O kaip dėl Žiedo ir Saurono?
E: O Sauronas buvo geriausias Melkoro mokinys.
N: Ir mylimiausias?
E: Be abejo! (Visi, išskyrus Džoaną ir Elhę, žvengia) Kiekvienas supranta pagal save!
N: Supratom, supratom…
P: Tik nesupratau – jiems tai kam Žiedo reikėjo?
A: Tikrai, koks šiuolaikinis kūrinys be homoseksualios meilės?
N: Supratom jūsų mintį, panele Nijena.
E: Nijenach.
N: nach, tai nach. O dabar malonėkite nustoti čia skleidusi savo nesąmones! Ateina mat visokios grafomanės, kardo rankose nelaikusios…
E: Medinio?
N: …dar savo elfų kalbos taisyklių prisigalvoja. Eflos po to tarpusavy nesusišneka.
E: Atsirado rašytojas! Ar pas filologus bent kartą buvai užsukęs?
P: Buvo, buvo, į filologes paspoksoti…
N: Filologai – ne rašytojai. Ką jie gali išmanyti apie tvarkos ir chaoso pusiausvyrą, apie plėšrūno ir aukos kovą, apie gyvenimą apskritai? Vaikeli, ar bent žinai, iš ko rašytojas realius pinigus daro?
E: Kaip iš ko? Iš popieriaus.
(išsitraukia juodąjį rankraštį. Kai Nikas nusijuokia, iš rankraščio ištraukia banknotą).
A: Čia ne popierinis, čia medinis.
E: Che, užtat, jei pasitenkini mediniais, nereikia mokėti už kopiraitą.
N: Nereikia taip akių draskyti, panele. Tasgatės. Vieni Silmarillion neskaitė, kiti atbulai suprato, tad dabar einam, pažiūrėsite pirmosios dalies ekranizaciją ir viską SUKONSPEKTUOSITE! Būtent, o ne mobiliakais fotkint!
(visi išeina)

(Pasakotojas stovi šone, centre – Ilūvataras)
Pa: Pradžioje buvo iiiii.... Vienžo, Iliuminatorius. Kartą jis sukūrė valas.
(Įeina valos)
Il: Nagi, padainuokit ką nors!
(Skamba „Pop žvaigždė“, vala linguoja, Melkoras stovi ramiai).
Pa: Vala Melkoras turėjo pačias galingiausias kolonėles.
(Melkoras įjungia savo grotuvą, pasigirsta Tikra Muzika. Nepatenkinti žvilgsniai, tai vienos, tai kitos muzikos garsėjimas, kol triukšmas tampa košmariškas).
Il: Ša! Prisidainavot. O dabar suteiksiu šitai Eurovizijai Būtį. Ji taps Pasauliu, kuris Yra! Tu, Melkorai, savo kailiu pajusi, jog tavo išsidirbinėjimai galiausiai vis tiek man ant garbės eina. O kad jums smagiau būtų, Pasaulin paleisiu savo Vaikus. Elfai bus gražūs ir talentingi. Jų jaunesnieji broliai žmonės galės elgtis kaip panorėję. Bet savarankiškumas – dalykas pavojingas, todėl jiems įmontavau autolikvidatorių! Nemokamai! Na, nevėpsokit, einu viską suinstaliuosiu.
(Visi išeina)
Pa: Taip atsirado galaktikos ir planetos. Mus labiausiai dominanti Arda nuo Žemės skyrėsi tik tuo, jog egzistavo menamojoje laiko koordinatėje. Ir elektra ten buvo įvesta tik valų rezidencijoje, Valinore, kur švietė dvi medžių pavidalo lempos. Tad Viduržemėje nubudę elfai ilgai slankiojo tamsoje.
(Elfai slampinėja po sceną, kliūdami vienas už kito).
Melkoras ne vieną jų pagavo ir naujausių biotechnologijų pagalba pavertė vislesne ir karingesne gyvybės forma.
(Vaikšto sau elfai. Melkoras vieną nusitempia į užkulisius, po kokių 10 sekundžių iš ten išlenda tas pats buvęs elfas su keturjuosčiais treningais ir atitinkama eisena. Plaukus (jei tokių turėjo) kažkur paslėpęs (galima panaudoti galvos formavimui po kepure). Fone Melkoras rodo visokias grimasas, suprask 'Vo, sukūriau pagal savo paveikslą' ir pan.)
O kiti valos daliai elfų apsuko galvas pasakomis apie šviesų rytojų ir nuviliojo juos į Valinorą.
(Pasirodęs vala mosuoja rankomis, bėgioja nuo vieno scenos krašto prie kito, elfai – iš paskos. Galiausiai jie sustoja, šviesa ryškėja).
Va: Žiūrėkit, gražiai elkitės! (Išeina).
Pa: Valos elfus mokė tausojančios plėtros ir kalbos kultūros. Pats nagingiausias elfas buvo Feanoras. Jis sukūrė Silmarilį, kuriame buvo įkalinta Valinoro medžių šviesa.
(Feanoras laiko žibintuvėlį, grožisi, junginėja).
Feanoras buvo ugningo temperamento ir labai užsispyręs.
(Pasirodo Melkoras).
Melkoras nusprendė palenkti jį savo pusėn.
(Melkoras, laikydamas kardą, prieina prie Feanoro).
Me: Sveikas. Žiūrėk, ką turiu!
Fe: Koks ilgas... Galiu palaikyti?
Me: Imk, tik atsargiai, duria.
(Fe mosuoja kardu)
Fe: Išmokyk mane tokį pasidaryti.
Me: Pigiau grybų.
(Kažką aiškina).
Fe: Ačiū, dėdule!
Me: Beje... Nepadovanotum man atsidėkodamas to... Silmarilio?
Fe: Špygą taukuotą!
Me: Tu dar pasigailėsi!
(Nueina. Kardas lieka pas Feanorą).
Pa: Melkoras tarp elfų skleidė melus ir gudriomis intrigomis supriešino Feanorą su didžiąja tautos dalimi, už ką Feanoras buvo ištremtas į provinciją. O netrukus Melkoras sugadino Valinoro lempas.
Va: Feanorai, tik tavo Silmarilis gali padėti atkurti elektros tiekimą.
Fe: Jis patentuotas! Špygą taukuotą!
(Me tuo metu nudobia Finvę, sučiumpa Silmarilį ir pabėga. Fe tai pastebi, pribėga.)
O ne!
(Bando vytis Melkorą, tam dingus, grįžta prie susirinkusių elfų. Finvė keturpėsčias pasišalina – aktorius dar vaidins telerą).
Engiamoji liaudie! Dėl valų aplaidumo aš netekau tėvo ir nuosavybės, o mes visi – šviesos. Dar ir šildymą atjungti gali.
Elfai: Šalin valas!
Fe: Dabar aš – jūsų karalius!
Elfai: Tegyvuoja draugas Feanoras!
Fe: Mirtis Morgotui! Ir kad Melkoru jo nebevadintumėt!
Elfai: Mirtis... tam iš „M“!
Fe: Mes eisime užimti gyvybinės erdvės Rytuose už jūros ir atkeršyti!
Elfai: Einam! Einam!
Fe: Aš ir mano sūnūs prisiekiame persekioti bet ką, kas nors pirštu palies Silmarilį, nepriklausomai nuo rasinės ir klasinės padėties! Girdėjai, Iliuminatoriau!?
(Fe ir elfai prieina prie telero).
Fe: Tavo valtis konfiskuojama liaudies vardu.
Te: Ką?
(Feanoras nudobia telerą)
Va: Kardą pakėlęs, nuo kardo ir žus! O gyvieji ims pavydėti mirusiems. Ir galiausiai jūsų visų sielos atkeliaus pas mane sandėliavimui, che che. Neprisiekusiems pats metas pagalvoti, ar nenorit grįžti ir atsiprašyti.
Fe: Žingsnis į kairę arba į dešinę laikomas pabėgimu, šuolis aukštyn – bandymu nuskristi. Bet jėga aš jūsų nelaikau.
Pa: Taigi, elfai iškeliavo į Rytus. Valos tuo metu sukonstravo Saulę ir Mėnulį. Saulė iš pradžių painiojo pasaulio šalis ir pirmąkart patekėjo Vakaruose. Todėl Tolimuosiuose Rytuose nubudę žmonės išėjo į Vakarus. Feanoras pasileido ieškoti Morgoto, ir, kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus buvo nudobtas. Tačiau jo užvirtą košę visi srėbė mažų mažiausiai iki „Žiedų valdovo“ pabaigos.
(Feanoras baltu hairatniku, valai)
Fe: Aha, aš čia dar tik kelis šimtus metų sėdžiu, o sielos jau gyvoje eilėje prie įėjimo stovi. Judinkis, judinkis, ir kruopštesnis būk, vėl ne ten antspaudą padėjai! Na, ir kaip dabar manai, kuris iš mūsų kurį prakeikė?...

(Vėl klasė)
A: Mokytojau, gerai pavarot! Man Goblino vertimai patinka.
P: Jau viskas?
N: Nusipirksi knygą ir toliau pats paskaitysi.
E: Nenusipirks.
N: Vėl šakojiesi?
E: Minėtiesiems filologams yra gerai žinoma, kad „Žiedų valdovo“ vertimas yra LABAI PRASTAS.
N: Prie ko čia „Žiedų valdovas“? Ir kas čia naujo? Mūsų plačiojoje tėvynėje kiekvienas jo vertimas blogas. Savaip!
A: Ar sunku originalo kalbą išmokt?
P: Laimė, anglų kalba dar ne tiek nutolo nuo maniškės, jog būtų sunku. Bet žinau, vertimai – sritis sudėtinga: kas viena kalba smuklininko daina, kita – burtininko mirtis.
D: Mano knygą kažkur Afrikoje pavadino „Marius Pietaris ir Netikra Vertėja“, bet, laimė, „Žiedų valdovą“ skaičiau nesudarkytą.
E: Nieko jūs nesuprantat. „Žiedų valdovas“ blogai išverstas į ANGLŲ kalbą!
A: Tai gal, negana to, iš lietuvių?
E: O tu knygos priedus skaitei!? Tuos, gale?
P: Nesijaudinkit, tuoj pažiūrėsim (varto knygą). Vajė – Profesorius tikrai knygą išvertė!
D: Negali būti, tai klaida! „Žiedų valdovas“ – britų pasididžiavimas!
P: Čia paties Profesoriaus žodžiai...
A: Nulinko pasididžiavimas?
D: Susitvarkysim, mano tiražai dideli! (Žvilgteli į savo „tiražus“).
N: Pala... Tai man nebereikės užmokėti Profesoriui už pavardę? O iš ko jis vertė?
P: Iš kažkokio vestrono.
N: Ura, vestgotų iškasenoms ne teisės galvoj!
P: Čia net tikrojo autoriaus pavardė yra. Neūžauga Frodas Maišėnas.
A: Ha ha, Piteris ne tą failą atsispausdino. Gi Kalbos komisija išleido nutarimą, jog Kapšėnas.
E: Esmė – kad Profesorius blogai išvertė! Tekstas tai praleistas, tai nuosavo prikurta. Štai kaip originalas atrodo:
„3018-ieji metai. Samvaiso pasėliai: pietinis laukas – žolė, veislė „Nevėkšla“; rytinis laukas – žolė, veislė „Ilgoji Žemuma“, vidurinis laukas – lapai; derlingumas: vidutinis; inspektoriai: šiemet neapsilankė“. O vertime kas?
A: O iš kur tu tą originalą ištraukei – gal jį nuo žolyčių hobitu pasijutęs larperis parašė?
E: Tai jūs dar forumo netikrinote? Šįryt Elfų kalbų lingvistų smogiamasis būrys išlaužė Tolkino sūnelio seifą, kuriame anas slėpė nugvelbtus tėvelio popierius. Jie ieškojo kažkokių veiksmažodžio nuosakų. Ir viską nuskenavo!
N: Hm, vertimas netikslus, bet vaizdingas, o vertėją galime pateisinti – nepatyręs buvo, interneto neturėjo. Dabar juk geriau išverstų?
E: Jis būtent tai vakar suvokė! Pamokų bent trisdešimt metų neves – vers viską nuo pasaulio sukūrimo, jis kitaip nemoka.
N: (po ilgos pauzės, sunerimęs) Tai dabar aš su jumis turėsiu kasdien terliotis?
A: (piktdžiugiškai) Taip, pone!
E: Ir dar ne viskas – Profesorius sąžiningas žmogus, jis paprašė leidyklų palūkėti ir nebespausdinti jo knygų.
P: O siaube – palikti žmoniją be elio ir be elfių?
A: Be mūšių ir dantimis užgraužtų vilkų?
D: Be paslaptingų pilių ir be magijos?
N: Be Gėrio ir Blogio??? O ne, šito tai nebus!
E: Žmonės pamirš Tolkino vardą. Gaila, vienoks ar kitoks, jis – mūsų Mokytojas.
N: Bet juk mes galime tęsti jo darbus!
D: Galime pasisemti patirties.
E: Galime atskleisti dar daugiau idėjų.
P: Žodžius paversti vaizdais ir dainomis.
A: Pasijuokti. Nepiktai (su klastinga šypsenėle).
N: Vaikai, gyvenkime draugiškai. Neleiskime jo užmiršti.
Visi: Mes – Tolkino mokiniai, ir mes – jėga!

Atsiprašau už klausimą, bet gal galit pasakyt, kiek man žmonių rytoj laukti? Apytiksliai: maždaug, trijų ar dešimt?

Paskutinės minutės pasiūlymas "Filmo" pradžiai (kursyvu)

<...>
Il: Ša! Prisidainavot. O dabar suteiksiu šitai Eurovizijos atrankai Būtį. Ji taps Pasauliu, kuris Yra! Tu, Melkorai, savo kailiu pajusi, jog tavo išsidirbinėjimai galiausiai vis tiek man ant garbės eina. O kad jums smagiau būtų, Pasaulin paleisiu savo Vaikus. Elfai bus gražūs ir talentingi. Jų jaunesnieji broliai žmonės galės elgtis kaip panorėję. Bet savarankiškumas – dalykas pavojingas, todėl jiems įmontavau autolikvidatorių! Nemokamai! Na, nevėpsokit, einu viską suinstaliuosiu.
(Visi išeina)
Pa: Ir Iliuminatorius buvo teisus - net ir Melkoro melodija suteikė pasauliui labai daug: ir sniegą, ir ilgus elfų plaukus, ir dar daug ką. [pauzelė] Taigi, taip atsirado galaktikos ir planetos. <...>

Nežinau, ar idėja suprantama. Jei ne - galima ir nedėti, jei taip - gal ir tiktų?

M - aš irgi nežinau, ar suprantama. Kad mintis staiga nušoko, suprantama, o daugiau - nežinau. Ir čia jau Lost Tales motyvai, Sile ne nuo Melkoro sniegas, o dėl Manvės.

Kiek? Na? Mes? Exon, Kronas, Woodberry, Laiqua, Indraja, Linkis, Maja?

Šita, ką aš norėjau pasakyti? Sklerozė Gal nereikia visko rašyti, apie ką vakar kalbėjom? Svarbiausius galiu užfiksuot: darom kupiūrą vietoj, kur pabėga Finarfinas; marškinėliai su vardais; skambutis pradžioje; vaizdas ir muzika filmo pradžiai ir pabaigai. Ir ką Nikas veikia, kai anie kalbasi (Džoanos skundas).

Radau paliktus du tušinukus.

Neatsimenu tiksliai, kaip ketinot keisti - o būčiau vietoj užsirašius, jei man nebūtų pasigirdę, jog kažkas žada parašyt... Galiu pasiūlyt taip:

(Finarfinas nubidzena atgal. Feanoras įšoka į valtį).
Fingolfinas: O mes?
Pa: Taigi, kiti elfai į Rytus išėjo pėsčiomis. Valos tuo metu sukonstravo Saulę ir Mėnulį. Tolimuosiuose Rytuose nubudo žmonės. Feanoras išsilaipinęs pasileido ieškoti Morgoto, ir, kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus buvo nudobtas. Tačiau jo užvirtą košę visi srėbė mažų mažiausiai iki „Žiedų valdovo“ pabaigos.

Džoanos skundas - nebeatrenku KUR? Šitaip?

N: (rėkia): Tu ką, nežinojai, Ljuisas – liaudies priešas, buržuazinės ideologijos bei religijos vergas? Profesorius nors dangstė savo prieštvaninę krikščionybę dievų panteonais, o Ljuisas nė maskuotis neišmoko! Džoana, o kur tavo?
D: Bet aš čia tik šiandien atėjau... Galiu jums duoti rašinėlį apie elfų diskriminavimą!


Marškinėliai su vardais - ypač elfui Keniui. Išbandžiau savo kostiumus - kaip padaryti, kad reikėtų kuo mažiau persirenginėti - ir jokie papildomi marškinėliai ten, deja, neįtilps. Nebent pririšamas skudurėlis su užrašu. Meškerę gal pasidarysiu simbolinę...

Meškerė, mano nuomone, nieko gero - nebus efekto, ir tiek. Valos tai valos, visgi ne valai, ir abejoju, ar labai kas iš žiūrovų susies šituos du dalykus. Nors gal, jei jau anksčiau Piteris bus paminėjęs 'valus, kur ant meškerių'.

Džoanos skundas - taip, toje vietoje.

Apie Fingolfino palikimą galima iš viso išmesti. Tiesiog pasakyti, kad elfai iškeliavo į Rytus.

Išmesim, jei "elfai" taip ir liks vienas elfas. Šiaip tai juokinga - vieni plaukia valtim (ant kėdės kabinamo užrašo "Valtis" tikrai reik), o kiti - eina ta pačia kryptimi. Arba galima pavaizduoti rankomis, kad plaukia. (Per kitą repeticiją - kovo 5d. - bandykim stalą išnešt ir choreografiją normaliau sugalvot. Gal reikėtų viską daryti lėčiau, pabrėžiant kiekvieną žingsnį ir pozą).

Aha, kažkur ten konvente (konkurse?) bus lozungas "Iš rytų ateina šviesa". Tada galima dar kitaip:

(Finarfinas nubidzena atgal. Feanoras įšoka į valtį).
Fingolfinas: O mes?
(Feanoras skėsteli rankomis; negrįžę elfai nueina / nuplaukia)
Pa: Taigi, elfai iškeliavo į Rytus. Valos tuo metu sukonstravo Saulę ir Mėnulį. Saulė iš pradžių painiojo pasaulio šalis ir pirmąkart patekėjo Vakaruose. Todėl Tolimuosiuose Rytuose nubudę žmonės išėjo į Vakarus. Feanoras pasileido ieškoti Morgoto, ir, kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus buvo nudobtas. Tačiau jo užvirtą košę visi srėbė mažų mažiausiai iki „Žiedų valdovo“ pabaigos.