Žinutė #61
Laukiam 😉
Štai dar šis tas apie P.Biglį – berods, jam honorarų mokėti nenori.
***
(po to, kai visi jau pakalbėjo apie šviesą su tamsa ir kitus svarbiausius dalykus)
E: Gerai jau, gerai. Šiaip aš visai ne to pasakyti atėjau. Jūs analizuojat, interpretuojat, o ar bent žinote, kad „Žiedų valdovo“ vertimas yra LABAI PRASTAS?
N: O kas čia naujo? Mūsų plačiojoje tėvynėje kiekvienas vertimas blogas. Savaip!
A: Ar sunku originalo kalbą išmokt?
P: Laimė, anglų kalba dar ne tiek nutolo nuo maniškės, jog būtų sunku. Bet žinau, vertimai – sritis sudėtinga, pažodžiui toli nenuvažiuosi: juk kas viena kalba smuklininko daina, kita – burtininko mirtis.
D: Paskutinę mano knygą vienoje šalyje ketino pavadinti „Marius Pietaris ir Netikra Vertėja“, bet, laimė, „Žiedų valdovą“ galiu skaityti nesudarkytą.
E: Nieko jūs nesuprantat. „Žiedų valdovas“ blogai išverstas į ANGLŲ kalbą!
A: Tai gal, negana to, iš lietuvių?
E: O tu priedus skaitei!?
P: Nesijaudinkit, tuoj pažiūrėsim (varto knygą). Vajė – Profesorius tikrai knygą išvertė! Iš kažkokio vestrono, kitaip sakant, iš Viduržemės kalbos! O parašė ją tie neūžaugos, kaip juos – hobitai!
E: Ir blogai išvertė! Tekstas tai praleistas, tai nuosavo prikurta, apie terminus nė nešneku. Štai kaip originalas atrodo:
„3018-ieji metai. Samvaiso pasėliai: pietinis laukas – žolė, veislė „Nevėkšla“; rytinis laukas – žolė, veislė „Ilgoji Žemuma“, vidurinis laukas – lapai; derlingumas: vidutinis; inspektoriai: šiemet neapsilankė“. O vertime kas?
A: O iš kur tu tą originalą ištraukei – gal jį nuo žolyčių hobitu pasijutęs larperis parašė?
E: Tai jūs dar forumo netikrinote? Šįryt Elfų kalbų lingvistų smogiamasis būrys išlaužė Tolkino sūnelio seifą, kuriame anas laikė nugvelbtus tėvelio popierius – ir labai nenoriai atiduodavo juos leidėjams. Jie esą ieškojo kažkokių veiksmažodžio gramatinių formų.
N: Hm, vertimas netikslus, bet vaizdingas, o vertėją galime pateisinti – nepatyręs buvo, interneto neturėjo. Dabar juk geriau išverstų?
E: Jis būtent tai vakar suvokė! Pamokų ne tik šiandien neves, bet dar trisdešimt metų – juk reikia vėl versti viską nuo pasaulio sukūrimo, jis kitaip nemoka.
N: (po ilgos pauzės, sunerimęs) Tai dabar aš su jumis turėsiu kasdien terliotis?
A: (piktdžiugiškai) Taip, pone!
E: Ir dar ne viskas – Profesorius sąžiningas žmogus, jis paprašė leidyklų palūkėti ir nebespausdinti jo knygų.
P: O siaube – palikti žmoniją be elio ir be elfių?
A: Be mūšių ir dantimis užgraužtų vilkų?
D: Be paslaptingų pilių ir be magijos?
N: Be Gėrio ir Blogio??? O ne, šito tai nebus!
E: Žmonės pamirš Tolkino vardą. Gaila, vienoks ar kitoks, jis – mūsų Mokytojas.
N: Bet juk mes galime tęsti jo darbus!
E: Galime atskleisti dar daugiau idėjų.
P: Galime žodžius paversti vaizdais ir dainomis.
A: Pasijuokti. Nepiktai (su klastinga šypsenėle).
D: Pasisemti patirties.
N: Vaikai, gyvenkime draugiškai. Neleiskime jo užmiršti.
Visi: Mes – Tolkino mokiniai, ir mes – jėga!
Paaiškinimai ir pasiteisinimai:
Skaitytoj skaičiau, jog yra tokia „Marius Pietaris ir burtų knyga“.
Štai dar šis tas apie P.Biglį – berods, jam honorarų mokėti nenori.
***
(po to, kai visi jau pakalbėjo apie šviesą su tamsa ir kitus svarbiausius dalykus)
E: Gerai jau, gerai. Šiaip aš visai ne to pasakyti atėjau. Jūs analizuojat, interpretuojat, o ar bent žinote, kad „Žiedų valdovo“ vertimas yra LABAI PRASTAS?
N: O kas čia naujo? Mūsų plačiojoje tėvynėje kiekvienas vertimas blogas. Savaip!
A: Ar sunku originalo kalbą išmokt?
P: Laimė, anglų kalba dar ne tiek nutolo nuo maniškės, jog būtų sunku. Bet žinau, vertimai – sritis sudėtinga, pažodžiui toli nenuvažiuosi: juk kas viena kalba smuklininko daina, kita – burtininko mirtis.
D: Paskutinę mano knygą vienoje šalyje ketino pavadinti „Marius Pietaris ir Netikra Vertėja“, bet, laimė, „Žiedų valdovą“ galiu skaityti nesudarkytą.
E: Nieko jūs nesuprantat. „Žiedų valdovas“ blogai išverstas į ANGLŲ kalbą!
A: Tai gal, negana to, iš lietuvių?
E: O tu priedus skaitei!?
P: Nesijaudinkit, tuoj pažiūrėsim (varto knygą). Vajė – Profesorius tikrai knygą išvertė! Iš kažkokio vestrono, kitaip sakant, iš Viduržemės kalbos! O parašė ją tie neūžaugos, kaip juos – hobitai!
E: Ir blogai išvertė! Tekstas tai praleistas, tai nuosavo prikurta, apie terminus nė nešneku. Štai kaip originalas atrodo:
„3018-ieji metai. Samvaiso pasėliai: pietinis laukas – žolė, veislė „Nevėkšla“; rytinis laukas – žolė, veislė „Ilgoji Žemuma“, vidurinis laukas – lapai; derlingumas: vidutinis; inspektoriai: šiemet neapsilankė“. O vertime kas?
A: O iš kur tu tą originalą ištraukei – gal jį nuo žolyčių hobitu pasijutęs larperis parašė?
E: Tai jūs dar forumo netikrinote? Šįryt Elfų kalbų lingvistų smogiamasis būrys išlaužė Tolkino sūnelio seifą, kuriame anas laikė nugvelbtus tėvelio popierius – ir labai nenoriai atiduodavo juos leidėjams. Jie esą ieškojo kažkokių veiksmažodžio gramatinių formų.
N: Hm, vertimas netikslus, bet vaizdingas, o vertėją galime pateisinti – nepatyręs buvo, interneto neturėjo. Dabar juk geriau išverstų?
E: Jis būtent tai vakar suvokė! Pamokų ne tik šiandien neves, bet dar trisdešimt metų – juk reikia vėl versti viską nuo pasaulio sukūrimo, jis kitaip nemoka.
N: (po ilgos pauzės, sunerimęs) Tai dabar aš su jumis turėsiu kasdien terliotis?
A: (piktdžiugiškai) Taip, pone!
E: Ir dar ne viskas – Profesorius sąžiningas žmogus, jis paprašė leidyklų palūkėti ir nebespausdinti jo knygų.
P: O siaube – palikti žmoniją be elio ir be elfių?
A: Be mūšių ir dantimis užgraužtų vilkų?
D: Be paslaptingų pilių ir be magijos?
N: Be Gėrio ir Blogio??? O ne, šito tai nebus!
E: Žmonės pamirš Tolkino vardą. Gaila, vienoks ar kitoks, jis – mūsų Mokytojas.
N: Bet juk mes galime tęsti jo darbus!
E: Galime atskleisti dar daugiau idėjų.
P: Galime žodžius paversti vaizdais ir dainomis.
A: Pasijuokti. Nepiktai (su klastinga šypsenėle).
D: Pasisemti patirties.
N: Vaikai, gyvenkime draugiškai. Neleiskime jo užmiršti.
Visi: Mes – Tolkino mokiniai, ir mes – jėga!
Paaiškinimai ir pasiteisinimai:
Skaitytoj skaičiau, jog yra tokia „Marius Pietaris ir burtų knyga“.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
