Iliuminatoriaus malone mane pasiekė spektaklio įrašas (siųsiu toliau, kai tik susitiksim), tad pagaliau sulauksime konstruktyvios kritikos, visapusiškų įspūdžių ir ateities perspektyvų
Pagrindinis trūkumas - statiškumas. Labiausiai pasireiškiantis tuo, kad veikėjai daugiausia ramiai sėdi, ir tuo, kad replikos dažnai nesudaro gyvo pokalbio įspūdžio. Tai pataisyti būtų galima paprastai: reiktų pavaizduoti ne ramią, o įsiaudrinusią klasę, kur moksleiviai vaikšto, kontaktuoja, mokytojas irgi ramina prieidamas, sučiupdamas už pakarpos ir kt. Kalbą taisyti reiktų vietomis trumpinant, o svarbiausia - išvengiant pauzių tarp veikėjų šnekėjimo, gerai būtų jei jie net imtų kalbėt iš dalies vienas per kitą
(hm, ar taip taisyklinga?). Tai reikštų, jog reikia sukurti visas šias mizanscenas ir jas surepetuoti (-> kokius triskart daugiau repeticijų nei buvo).
Antras trūkumas - kompozicija. Klasės epizodas po Zilo turėtų būti gerokai intensyvesnis, nes dabar po lėtos pradžios yra gyvas vidurys (kas gerai), po to - ramiau (kas irgi gerai), bet nepakankamai ryškus pabaigos dramatizmas (kas negerai). Tai taisyti būtų galima kiek perrašant epizodą bei vaidinant temperamentingiau.
Patikimai. Žiūrovai juokėsi, dokumentas yra. Mane kaip tolkinistę Zilo epizodas žavėjo iki ausų. Vaidyba tikrai nebuvo per prasta, tik turėjo būti temperamentingesnė.
Perspektyvos. Zilas. Daug Zilo. Pvz. visas Zilas. Tegu ir ne visai pagal "Zvirmariljoną", bet - Zilas. Mums siūlė atsimint, kad ne visi žiūrovai tolkinistai? Ką gi, reikėtų daryti jį tokį komišką, kad patiktų visiems. (Taisa po blaivaus proto įsikišimo: kad patiktų ir dar keletui).
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG