Paranojiko pasaulis

Beprasmybė

Šalta viela liečia kaklą,
Kilpa jau beveik baigta.
Įsiklausau širdies taktą,
Srūva prakaitu kakta.

Nieks nelaiko šiam pasauly,
Traukia seniai tuštuma,
Nepradžiugina net saulė,
O ir siela vis viena.

Neradau aš vietos savo,
Nors ieškojau ir ilgai -
Galbūt tuštumoj ką rasiu,
Begalybė taps namais.

Yra tokia viena diena metuose, kada pastoviai apima tokia nereali nuotaika ir agresija atsisuka į save.

//Kronas guli ant grindų sunkiai dūsuodamas, jam ant kaklo užveržta kilpa, o šalia guli iš lubų ištrūkęs šviestuvas.//

Nu čia dabar kas per nesąmonės?

*sugrūda kilpas į kiaulviedrį, suvynioja Kroną į kailius, pasodina prie pečiaus ir įbruka naguosna krūziuką karšto pieno su cinamonu*

Kur čia pas tave šluotrąžis? Reikia liustrą sugrėbti, kol dar kojų nesusibadei...

Palik ta liustra, reikia greičiau surast jo bačkutę, kitaip gali dar blogiau baigtis...

Rimtai, va šitas man patinka tikrai. Taip paprastai mintys išsakytos. Užkabino.

* skaito antrą, trečią kartą.

Hm. O man kažkaip nepilnamečių gotukų tipo poezija niekad nepatiko... Na, bet Aredhel sako- aredhel žino.

*įsitikinusi, kad palieka Kroną gerose rankose, susisupa į triuškailius ir išžygiuoja namo*

Palauk! O bačkutes ieškot nepadėsi? *skėsteli rankom. Kaip čia taip... negerai.
*atsisuka i Krona ir klausia:
Gerai pagalvok, kur tu ją palikai, surasim, viskas bus gerai.

TAISA:

O man kažkaip nepilnamečių gotukų tipo poezija niekad nepatiko

Na gotai su savo poezijom ir dainom man irgi ne prie širdies, bet kartais būna prie atatinkamos nuotaikos sueina koks vienas kitas jų gliukas.

*tikisi jog Kronas pradės vėl rašyt, nepaisant "techninės" pusės paranoiko pasauly minčių gerų būna.

*išgirdusi šaukimą grįžta atgal*
Tu nerandi bačkutės, nes Kronas ant jos sėdi. Bet kokiu atveju, kol neišgers pieno, neduok jam nieko kito.
*kadangi šluota neatsirado, koja subraukia liustros liekanas po lova*

gotai su savo poezijom ir dainom

Ne gotai, o mažamečiai gotukai. Skirtumas esminis.

Jo, Kronas tegu rašo, bet jau geriau apie kovas ir žarnokus. Šitaip smagiau gaunasi.

Yra tokia viena diena metuose, kada pastoviai apima tokia nereali nuotaika ir agresija atsisuka į save.

Reiškia, laikas vis gi baigti švesti Naujuosius 😉 . Ateina girta ir žiauri kasdienybė!

Ir kaip man dabar jaustis?..
Išvadino mazgote, prigirdė šilto pieno...

//Kronas deda milžinišką šliauką ir vos nepataiko ant savo lovos.//

Fui, nunuodysit manot?..
Kažkaip jau geriau aš dabar kabaluočiau....

O ta nuotaika tikrai ne dėl užsitęsusio naujamečio... Bus ta data po savaitės, labai tinkanti yžgjart nųodų...

//Kronas sėdėdamas ant bačkutės tyli ir linguoja.//

Bus ta data po savaitės, labai tinkanti yžgjart nųodų...

Akivaizdu, kad pienas nesuveikė... Rekomenduočiau cianidą. Ir geritai ir nesikankinsi 😉

Nea, turiu geresnį variantą:

Jei šitas nepadės- tada tik kirviu per sprandą, kad nesikankintų nabagas...

*pasato butelį ant suolo ir išlinguoja galų gale namo (dėl visa ko užsikimšusi ausis, kad nebereiktų grįžti pas tą depresinį elementą)*

O ta nuotaika tikrai ne dėl užsitęsusio naujamečio... Bus ta data po savaitės, labai tinkanti yžgjart nųodų...

Kiba egzas unt barzdos mina?

*tyliai įsėlina Strėlė abiejuose rankose laikydama milžinišką ragą alaus*
Na, jau, Kronai, nesigraužk, kitos savaitės gal ir nesulauksi, o dabar visą savaitę kaip paspirtas musmiris tabaluosi...

*Strėlei baisiai smalsu, kas bus už savaitės, bet nenori draskyti ir taip gilios žaizdos*

O kai atsigausi, rašyk, visada malonu skaityti

Exon rašė:...Reiškia, laikas vis gi baigti švesti Naujuosius...

Nei velniaus Dar bus Старый Новый Год

Mano naujausias skydas.
Grubesnis, už aną, ale daug tvirtesnis



//Kronas nusidžiauna nuo balkio rūkytos šoninės, įsimeta į tašelę, pasičiumpa naująjį skydą ir palieka urvą. Kaip minimum trims dienoms.//

Liux skydux

Miels daikts. Kokiais dažais dažyts?

Labai grazu. Metalas pats padarei?

Norėčiau, kad būtum šalia...

Norėčiau, kad būtum šalia,
Pajustum krentančią rasą drauge.
Lėtai atmerktum žavias akis,
Stebėtum kaip man diena nušvis.

Norėčiau drauge gąsdint voverytę,
Įkelti medin mažą skruzdėlytę.
Kartu sudrumsti ežero tylą,
Stebėt, kaip gulbės klykia ir kyla.

O vienas tegaliu vaikščiot keliu,
Naktį miške kaukti vilku.
Rytais laukti vieversio dainos,
Gal jis tavo balsą atkartos.

Vaikštau apgaubtas šilkinės miglos,
Ausyse melodija skamba dainos,
Pūkų gyvenu patale -
Norėčiau, kad būtum šalia...

//Kronas sėdi ant tilto per prarają, mėto akmenukus žemyn ir žiūri į tolį.//

*Aiquen sėdi paparčiuose ant prarajos krašto ir tyliai stebi Kroną*


(sužavėta)

Nice really nice.