Paranojiko pasaulis

Pasivyniosiu
Komentuot nekomentuosiu- ką jau čia... Skaniai susiskaitė visi trys psichozės pasireiškimai, tik tas "žvaigždutinis" žodis kliūna- na, žynocia, vis tik kultūringas forumas esma...

Kadangi kultūringas forumas, todėl ir su žvaigždutėm. Kitam forume, arba nete būtų be žvaigždučių.

//Kronas pastato tuščią trijų litrų ąsotį, nusivalo ūsus ir bando gaudyt žvaigždutes, skraidančias prieš akis//

Lašas nebūty

Kai lašas trenkiasi į uolą,
O tu virš nebūties kabi,
Atminki savo slaptą norą
Ir žemėn grįžti dar gali.

Kai kapsėti ima lašų virtinė,
Smarkiau kilnojasi tavo krūtinė.
Vėl įkvėpt, išgerti nori.
Ir nesupranti kodėl dar stovi.

Kai srūventi ima tyras vanduo,
Nenumaldomai panori grįžti namo,
Prie kažko šilto ir artimo prisiglausti,
Išgert, pamiegot, gyvenimu pasidžiaugti.

//Kronas grįžta į urvą, nusiriša nuo kaklo virvę su akmeniu, nusiauna batus, išmaukia vienu mauku kvortą alaus ir prisiglaudžia visu kūnu prie Pūkalos kailio, patiesto guolyje//

Trečia eilutė sujaudino.Nepanašu į paranojiko pasaulio eiles. Jė,gražu,man patiko Toks šiltas eilėraštis.Taip ir toliau

/me čiumpa Copy&Paste mygtuką ir viską nusikopijauja į savo word'o bylą su eilėraščiais

Šeimyniškiai

Girgždėdami prasiveria varteliai,
Užbaigdami mano tolimą kelią.
Šunų lojimas ir pirkios dūmai -
Čia aš valdovas, čia mano rūmai.

Iš priemenės išbėga mano žmona
Ir pakimba ant kaklo apsiverkdama.
Tuojau pasirodo ir vaikų būrys:
Jaunėlė dukra ir sūnūs trys.

Be žodžių, ramiai žengiu į vidų,
Žmonelė ruošia valgį ir pila midų.
Į kampą numetu kirvį ir šarvus,
Užteks kariaut, reikia art laukus.

Iš mūšio grįžom dviese, o krito daug...
Mintyse prašau sūnaus "greičiau užauk".
Žūva seniai, vyrai ir vaikai, nespėję subręsti,
Ir gražių, jaunų lietuvaičių nebėra kam vesti.

Karuose prabėgo daugybė dienų,
Beveik nemačiau augančių vaikų.
O po žiemos ir vėl į karą trauksim,
Vieni Dievai težino ar mes rudens sulauksim.

//Kronas po ilgo laiko grįžta į savo urvą, nusimeta šarvus, patikrina ar užderėjo grybų derlius ir pasiėmęs kapšą su sidabru, patraukia į smuklę//

Po 1-ojo pasaulinio foruminio karo as irgi rasiau ta pacia tema.Tik tai buvo apie musi, zuti ir isvykima i kara(dramatiskai), o seimyninis paziuros taskas-super.Ir dar dziugina tas, kad pagaliau kazkas raso ne proza, ne siurrealistika ir prisimine rima.Plojimai

Tamsa čiki piki

Minkšta, gliti tamsa įtraukia mane,
Negaliu pasipriešint - aš jau viduje.
Žibintų šviesos po truputį nyksta,
Aš nebesigaudau kas aplinkui vyksta.
Baimė sukausto jausmus ir veiksmus,
Sustingęs lyg uola laukiu kas bus.
Bijau sujudėti, bijau kvėpuoti,
Negalima tamsos demonui išsiduoti.
Mirtina tyla susiurbė garsą
Erdvėje ir laike, taip pat mano narsą.
Jėgos silpsta ir merkiasi akys,
Tokios tai klastingos rudens naktys:
Vakare atrodo šiltos ir malonios -
Ryte atsibundi sušalęs lyg lavonas.

//Kronas įmeta dar kelias pliauskas į laužą ir storai įsisupęs į kailius nueina miegoti//

Sugrįžimas į embrioninę būseną?

//Kronas guli ant kailių krūvos, susidėjęs rankas už galvos ir į urvo lubas įsmeigęs svajingą žvilgsnį.//

....... ir įšokau aš į orkų minią, mosuodamas savo dvirankiu kirviu.... ir be perstojo kilo bei leidosi mano kirvis ir po tris orkus guldžiau sulyg kiekvienu kirčiu taip braudamasis į priekį.... o priekyje stovėjo JI......... taipogi apsupta orkų, ir mosuodama kirvukais neblogiau už mane.... jos barzda žliaugė prakaitas, o rankos mirko orkų kraujyje... (koks jaudinantis vaizdelis... ) mane vis užpildavo smūgių kruša, tačiau žingsnis po žingsnio artėjau prie jos... staiga jos apsiaustas nukrito žemėn ir aš išvydau jos raumeningus pečius, išmuštus prakaito lašelių, kurių kiekvienas raumenėlis prisidėjo prie kovos už būvį..... dar trys žingsniai ir aš būsiu šalia.... ir susitiko mūsų kirviai to paties orko galvoje... (argi ne romantiška.... ) ir užplūdo naujos jėgos, susilietus mūsų nugaroms..... ir tęsėsi kova....
...atmenu dar tą patį vakarą gulėjom kartu prisprogę alaus ir nebegalėdami pajudėti....

//Kronas sėdi palinkęs virš dubens su vandeniu ir žiūrėdamas į savo atvaizdą pina barzdos kasas...//

Jei kas žino, kur lankosi panaši (o gal ir ne viena?..) būtybė - praneškit. O jei kartais kur atsitiktinai tokią sutiksit - gal galit paimti man jos adresą?.. pavasaris...

Bandau rasti kokį žodį apibūdinti įspūdžiui, bet nerandu...

*sužavėta krykštauju*

Geriausias sakinys - "ir susitiko mūsų kirviai to paties orko galvoje"...

Vež...

Pradėjau nuo paskutinio kūrinėlio ir perskaičiau visus ir nors poezijoje, prozoje ir kitokiose grafo... formose išmanau mažai, buvau kai kur apstulbinta, kai kur sužavėta, prajuokinta ir visaip kitaip užplūsta visokiausių jausmų, potyrių ir t.t. :shock:
Ypač kai kurie super - apie bačkutę, žavią tamsiadrabužę, romantišką susitikimą orkų mūšyję... 😉
Kronai - rašyk, vis užsuksiu 😉

Pasižiūrėjau, kad nesu čionai įdėjęs anei vieno savo tapybos darbo ar piešinio. Tai va vienas:



//Kronas vaškuoja skydo rankeną, kad ši neslydinėtų.//

Aaaaaaw....

(Iš SG kamaros pasigirsta nedrąsūs plekšnojimasi ausimis per žandus - iš susižavėjimaus. Po tam jie virsta avdrigajs apladismentijais)

Jo, tikrai gražu. Su kuo čia pieši? Pats skydo viršutinis sluoksnis iš odos?

Pats skydas lentinis, aptrauktas dviem lino sluoksniais. Dažai berods aliejiniai. Ir vien tik nutapyti šitą prireikė 5 dienų.....

Naaais. Ne kiekvienas sugeba pasidaryti tokį išeiginį skydą.