Traktatas apie asmeninius įvardžius
Anglų
thou nuo XIII-XIV a. buvo familiari antrojo asmens forma, kaip mūsų
tu (vartojama kreipiantis į žemesnę padėtį užimančiuosius bei tarp lygių uždarame rate), o
you – mandagi, kaip mūsų
jūs. Dabar
thou išliko poezijoje nusakyti intymumui, bažnytinėje bei ceremonijų kalboje, keliose bendruomenėse – priklausomybei „savam ratui“ išreikšti. Dėl antrosios priežasties dabartiniams anglams
thou atrodo esąs itin pagarbus ir iškilmingas. Akivaizdu, kad žodis gali reikšti priešingus dalykus.
you dabar gali būti ir
tu, ir
jūs. O JRRT kūriniuose?
I. Sile
thou sako:
1. „Bibliniai“ ir „panteono“ personažai: Ilūvataras ir ainos, Melkoras ir Ungolijanta vieni kitiems.
2. Aukštuomenė Amane vieni kitiems.
3. Valos ir elfai vieni kitiems (ir Ulmas Turgonui Viduržemėje).
4. Norintieji padaryti įspūdį: Sauronas Gorlimui, Hūrinui; Lūtijena Sauronui; Glaurungas Tūrinui, Nijenorai; Hūrinas Tingolui, Melijana Hūrinui.
5. Artimumui parodyti: Gvindoras Tūrinui; Tūrinas Gurtangui; Earendilis Elvingai.
6. Pagarbai išreikšti: Kyrdanas Gandalfui.
Sauronas ir Melijana taip kalbėti gali ir todėl, kad yra majos (betgi Melijana sugebėdavo pasakyti ir
you).
II. ŽV
thou sako:
1. Seni elfai (kartais): Galadrijelė:
Legolas Greenleaf long under tree | In joy thou hast lived...; Elrondas:
If thou art in haste, remember the Paths of the Dead. ir senovinis Isilduras:
Thou shalt be the last king...
2. Reikšdami pagarbą – elfai Elberetai:
We sing to thee...
3. Artimumui parodyti: entų daina:
I'll look for thee, and call to thee; I'll come to thee again!; Eoviuna:
Health be with thee at thy going and coming! (Teodenui); Aragorn, wilt thou go?; Aragornas:
I have wished thee joy ever since first I saw thee. It heals my heart to see thee now in bliss. (Eoviunai)
4. Vienas iš pikto dialogo dalyvių: Karalius Raganius:
Come not between the Nazgûl and his prey! Or he will not slay thee in thy turn. (Eoviuna atsako
you); Denetoras:
Didst thou think that the eyes of the White Tower were blind? (Gandalfui, bet tik supykęs) (Gandalfas atsako
you); Saurono Burna:
Is there anyone in this rout with authority to treat with me?’ he asked. ‘Or indeed with wit to understand me? Not thou at least!’ he mocked, turning to Aragorn with scorn. (Gandalfas atsako
you).
you vienam asmeniui sako:
1. Amane – niekas, tik (tekste pirmą kartą akivaizdžiai) – Olvė:
For I say to you, Fëanor son of Finwë, these are to us as are the gems of the Noldor...
2. Beveik visi ir beveik visada Viduržemėje.
thou turi visas galimas prasmes: parodo kalbėtojų senoviškumą ir prakilnumą, artimumą, norą pažeminti kitą. Įdomu, kad tai buvo įprastinis kreipinys iki elfų nuopolio, o po to įprastinis tapo
you. „Biblinėms“ ir archainėms prasmėms išversti tinka „tujen“ ar kita senoviška forma. Turbūt tai tinka ir išskirtinei pagarbai (jei rimuosis) (Helgė rašo, kad
“...though confusingly, he might also use "thou/thee" to represent a formal or polite "you"; indeed this is how he rendered the "L" forms of both Namárië and A Elbereth Gilthoniel”). Mums sunku įsivaizduoti giesmę, kurioje į aukštesnę būtybę kreipiamasi „jūs“... Nematau priežasčių, kodėl „tujen“ netiktų artimumui nusakyti.
Bėda – nemandagių ir mandagių formų kontrastas. Tai
galėjo būti parodyta
thou ir
you pagalba, bet dažniausiai tuo nesinaudojama (orientuotasi į dabartinį skaitytoją, kuris to turbūt nesuprastų).
„The Westron tongue made in the pronouns of the second person (and often also in those of the third) a distinction, independent of number, between 'familiar' and 'deferential' forms. It was, however, one of the peculiarities of Shire-usage that the deferential forms had gone out of colloquial use.” – JRRT. Aišku, ir hobitai, ir gondoriečiai sako
you. Gerai, ŽV vertime hobitai sakys „tu“, net Semas Frodui, o kiti aukštesnio rango žmonėms – „jūs“. Kokrečiais atvejais nutarti, kaip versti
you, ŽV nebūtų lengva, bet visgi įdomu. Beje, ŽV kai kur gal rastų vietelę ir „tamsta“.
Ar gerai
thou visada versti vienodai? Ar I.4 ir ypač II.4 atveju nereikia parodyti, kad vienas asmuo nemandagiai sako „tu“, o kitas – mandagiai sako „jūs“? Tada
thou išskirtinumas pranyktų:
tu tekste bus matytas daugybę kartų. Manau, kad galima ir šiuo atveju versti „tujen“. Tai taip pat parodytų kalbančiojo pasipūtimą, bet kitaip, nei anksčiau minėtu atveju. Senoviškas (tarsi garbingų elfų eiliavimas) kalbėjimo būdas reikštų, kad asmuo nori pasirodyti esąs svarbus, patyręs, reikšmingesnis už pašnekovą (beje, visais trim atvejais jie turi tai pateisinančių priežasčių). Ar pašnekovas turėtų atsakyti „jūs“? Manau, kad ne, bet tai – vienas iš tų sunkių atvejų...
Kitas (bent jau man) neaiškus atvejis –
you Sile. Galima versti
tu ir
jūs, atsižvelgiant į pašnekovų socialinę padėtį. Sunkoka pastebėti, kur
you gali būti paniekinamas „tu“, bet yra vietų, kur tai tikėtina (Tingolo kreipimasis į Bereną). Sindų kalba ir kvenja turi familiarias ir pagarbias antro asmens vns. ir dgs. formas (Viduržemėje dauguma aprašytų elfų bei elfų ir žmonių pokalbių, reik manyt, buvo sindiški, Amane kone visi kalbėjo kvenjiškai). Bet manau, kad dera versti ne numanomas elfiškas formas (kurių, deja, nesužinosime), o tiesiog anglišką tekstą. Ryški stilistinė detalė – staigus perėjimas nuo
thou prie
you vyravimo pastebimas tik
angliškajame klode. Juk elfai, reikia manyti, ir prieš tai, ir po to mandagias ir familiarias formas vartojo taip pat. Antra priežastis – Silas ir turiniu, ir stiliumi panašesnis į epą ar legendų rinkinį, o ne į romaną. „Jūs“, kulia nuomone, pirmojo tipo kūriniuose atrodytų itin ne vietoje. Anglijoje
you vienam asmeniui pradėtas vartoti tik XIII a. (Lietuvoje, reikia manyti, dar vėliau). Netgi romantinės Silo legendos, manyčiau, turėtų asocijuotis su kur kas senesniu laiku. Be to, prisiminkim pasakas - argi jose sakoma "jūs"? (tiesą sakant, atsimenu tik "Jūsų didenybe"). Aišku, diskutuoti dar net nepradėjom
