Aplinkosauga abstrakčiai ir konkrečiai

Nematau konkrečių pasiūlymų, ką reikia daryti, kad tas kapitalizmas transformuotųsi. Matau raginimą protestuoti (tokie dalykai efektyvūs tik tada, kai yra masiniai, ir tai nebūtinai. Pažiūrėsim, kaip bus Ukrainoj... Nekalbu apie politiką, nekalbu. O gaila, nes man asmeniškai ŽV visada bus ir to, ką išgyvenome prieš keliolika metų, alegorija, nors JRRT nekaltas dėl to...). Dar matau itin abstraktų pasiūlymą vyriausybėms labiau kontroliuoti verslą (socialdemokratai (tikri, europiniai) irgi taip mano 😉 ). Bet konkrečių sprendimų straipsnyje nematau.

Apie MacDonald'ą. Nė karto nevalgiau įprastinio mėsainio (su žuvim - valgiau). Todėl būtinai užsuksiu. Ir kai ledus vasarą atpigins, of course. Galima paminėti ir kokį Microsoftą (nors dėl jo, skirtingai nei dėl MacDonaldo, kažkokioj saloj žmonės neiškirto miško ir neėmė augint jaučių). Iš anksto pranešu, kad ketinu ir toliau vartoti bei vogti jo produktus 😉

Apie genų inžineriją. Buvau davusi sau žodį vengti šios temos šiame forume ar bent jos nepradėti. Kadangi apie tai jau užsiminta - belieka pareikšti savo nuomonę. Gal klaidingą, bet nė trupučio nekuklią.

Valgomą ar kažkam kitam taikomą organizmą genetiškai modifikuoti galima įvairiai. Labai norintis gali sukurti nuodingus pomidorus - lygiai taip pat, kaip labai norintis gali paleisti zarino dujas metro. Laimei, tokių nedaug, dauguma nori sukurti kažką gero. Derlingesnį, atsparesnį, naudingesnį sveikatai padarą. To paties žmonės siekia selekcijos pagalba jau keletą tūkstantmečių. Visgi tikslai gali būti nepalankūs aplinkai: tarkim, itin atsparūs pesticidams javai gali būti purškiami kur kas didesnėmis jų dozėmis. Antra vertus, dauguma tikslų patys aplinkai ar sveikatai nedaro įtakos arba yra naudingi. Kas naudinga vienam, žalinga kitam - todėl privaloma ženklinti modifikuotus produktus, kad alergiški žmonės žinotų, ar jie jiems nepakenks. (Pvz., jei žmogus alergiškas žemės riešutams, o jų genas, koduojantis alergeną, įdėtas į soją). Kaip bebūtų keista, tie produktai ir yra ženklinami.

Iš principo genetiškai modifikuoti augalai galėtų pakenkti aplinkai, jei kryžmintųsi su piktžolėmis ir joms perduotų atsparumo genus. Šis pavojus labai gerai suvoktas, ir tie organizmai kuriami taip, kad šitaip kryžmintis negalėtų. Neretai dėl šios priežasties bei todėl, kad nebūtų prasmės parduoti produktą, kurį po to visi gali "kopijuoti", tie augalai iš vis negali daugintis. Pirkėjai pyksta ir dėl to, bet manau, kad lygiai taip pat galima pykti ir dėl CD apsaugos. Pakentėkit keliolika metų ir galėsit "nulaužinėt" tuos javus patys (deja, tai jau kita tema, dabar kalbu tik apie dabartį. Bet mielai pakalbėsiu ir apie šią artimą ateitį...).

Jei nekalbėsim apie jau minėtus terorizmą bei alergijas, sveikatai modifikuoti organizmai gali pakenkti lygiai tiek pat, kiek nemodifikuoti. Pirma, niekas į juos nekiša potencialiai kenksmingus baltymus koduojančių genų. Antra, juos labai griežtai tikrina. Tiesa, nėra atlikta keliasdešimt metų trukusių tyrimų su didelėm populiacijom, bet nemanau, kad tai būtina. Juk lietuvių protėviai turbūt kelis tūkstančius metų nevalgė bananų, apelsinų, baklažanų - o niekas tyrimų nereikalauja... Jei gali valgyti žuvį ir bulves, tai gali valgyti bulves, turinčias vieną žuvies baltymą.

Priekaištas autorei. Ką ji nori pasakyti sakiniu "kodėl tokios kompanijos kaip “Monsanto” laikosi įsikibusios senos genų teorijos, kuri jau prarado savo mokslinį pagrįstumą?" Jei tokia veikli, tyrimus vykdanti įmonė laikosi pasenusios teorijos, tai tikrai keista. Kaip to nepastebėjo daugybė joje dirbančių mokslininkų? Kuo "Monsanto" genų teorija skiriasi nuo kitų genų teorijų? Me pirmąkart girdi, kad yra dar kažkokia kita genų teorija. Gal jie toj Amerikoj tęsia Stalino proteguoto pseudomokslininko Lysenkos darbus ir nusispjovė į sovietų persekiotą veismanizmą - mendelizmą - morganizmą (taip vadinta genetika)? Man, turinčiai atitinkamą išsilavinimą ir šiokios tokios praktinės patirties, reikėtų kelių dienų, kad galėčiau apytiksliai nuspręsti, ar "Monsanto" teorijos ir technologijos paseno. Kiek laiko tam skyrė gerbiama autorė?

Aldarion rašė:Su šūkiu "čia ir dabar" nuvažiuosi tik į Ukrainą (gerai žmonės pavaro ).

Šlykštuk, iš tavo trečiosios pastraipos susidariau vaizdą, kad tu arba labai atmestinai perskaitei tekstą, ar perskaitei ir nesugebėjai nieko suprasti .

Sorry, niekaip nesuprantu, kuo mano pastraipa susijusi su tavo citata. Tu apie etiketes, aš apie technologijas? Panašu, kad mūsų logikos transliuojamos skirtingomis bangomis.

Bėda, kad tokie anti-ekonominės globalizacijos šalininkų kritikuotojai kaip tu sugeba tik kritikuoti ir teoriškai pasakyti, kad "darote nesamones".

Tuoj mes tavo kietą loginį mąstymą atsuksim prieš tave, Aldarion.

1. Ko man eiti pas tą dėdulę iš Sacharos? Juk čia ne man, atsikrapštau, užsidegė buržuika subinėj. Kap saka, jūs čia užsimojot pasaulį keist, jūs ir eikit.
2. Jeigu saulės baterijos tikrai pelningiau, dėdulė iš Sacharos nustotų siurbti naftą. O kaip kitaip, jei ten pelningiau? Bėda ta, kad antiglobalistai-mėgėjai svaigsta apie saulės baterijas ir kt. gėrybes nepaskaičiuodami realių išlaidų joms įrengti, kaštų atsipirkimo laikotarpio ir pan. nuobodybių. Fui, juk čia pinigai, kaip žema! Pagalvokit geriau apie medelius ir bitutes!
O turbūt -- kaip ir kiekvienoj gyvenimo srity -- egzistuoja sau antiglobalistai-profesionalai, tyliai daro savo darbą ir pamažu keičia Žemę į gerąją pusę. Beje, nesakau, kad masės yra blogai. Jos tinka atkreipti visuomenės dėmesį, o visuomenės nuomonė ne visur bejėgė.

Patys pabandyk nueiti pas kokios nors naftą pompuojančios įmonės direktorių ir pasakyti jam: "Ei, gerasis dėde, gal gali nebesiurpti naftos Persų įlankoje? Juk statydamas saulės jėgainės Sacharoje ir gamindamas jose vandenilį galėtum gauti visai tokį patį pelną!". Esu tikras, kad jūs tikrai būtumėte išklausyti. Siūlau tau, Šlykštuk, mažiau klaviatūra minkyti, o daugiau logiškai mastyti

3. Oi, betgi klavą minkyti yra lenviau. Kaip lengviau yra mitinguoti, rėkauti ir fantazuoti, negu kurti realius projektus, su jais bandyti patekti pas dėdulę iš Sacharos, būt praspirtam, bandyti iš naujo...

...taip kad pirma išsirankiok akmenukus iš savo paties logikos daržo.

"cia ir dabar" reiskia arba varom be stabdziu arba baigiam tas nesamones dabar - musu diedukai dabartiniai megejai viska uzkraut ant anuku peciu. tik va stot i teisma del ateinanciu kartu genocido jie nepasiruose


>Ei, gerasis dėde, gal gali nebesiurpti naftos Persų įlankoje? Juk statydamas saulės jėgainės Sacharoje ir gamindamas jose vandenilį galėtum gauti visai tokį patį pelną!".

Illuminati tikslas issiurbti visa nafta.

P.S. Man nerūpi, kaip sekasi "Monsanto", bet jei ta "sena genų teorija", kaip įtariu, tikrai yra ta pati genetika ir molekulinė biologija, kuri dėstoma ir plėtojama visame pasaulyje, šitokius teiginius laikysiu asmeniniu ir ne tik įžeidimu, jei nebus argumentuotai nurodyti esminiai dabartinės genetikos teorijos trūkumai. Nebent klystu (kompanijos turi kitokią teoriją), arba autorė tai parašė, būdama nepakankamai informuota. Pirmu atveju norėčiau gauti išsamų paaiškinimą, ko ta "M" laikosi. Antru atveju būtų gražu, jei autorė neskelbtų tokių teiginių.
P.S. Paklausiau laišku, ką ji norėjo pasakyti tuo teiginiu, ir pažadėjau paskelbti atsakymą - padėti apsiginti Tik nesistebėkit, kad keliu triukšmą dėl niekų: tiesiog atsibodo, kad viena pusė visada aktyviai reiškia savo poziciją, o kita - tyli, bent jau Lietuvoje.

Hmmm… Galima ilgai ir nuobodžiai diskutuoti apie straipsnelį, bet paminėsiu gal labiausia į akis kritusius momentus.

Pirma, jau seniai nebeegzistuoja tik dvi alternatyvos, kapitalizmas ar komunizmas, o plačiai mastantiems žmonėms niekad ir neegzistavo. Yra daugybė politinių sistemų, ir Europoje Marksas, pvz., geriau yra žinomas kaip Švedijoje bei kai kuriose kitose šalyse klestinčio socializmo, nei komunizmo pradininkas. Griežtas padalijimas į kapitalizmą ar komunizmą labiau primena gerai žinomo dedulės su barzdele blevyzgas. (tarp kitko, toliau straipsnyje yra dar vienas teiginys apie Marksą, nelabai suderinamas su pirmuoju…)

Jei kas nors kapitalistinėje visuomenėje kritikuoja destruktyvius reiškinius, toks balsas atsainiai yra apšaukiamas apsėstu Markso vaiduokliu

mūsų laikmetyje Markso ir Engelso aklą tikėjimą technologijomis ir neribotu ekonominiu augimu entuziastingai propaguoja ne tik kairieji

Antra, dėl genetikos pilnai pasirašau po kiekvienu Indrajos žodžiu. Tegaliu pridurti, kad esu girdėjus moklininkų pletkų lygyje, kad Rusijoje buvo atvejis, kai GM augalas pasižymėjo nestabilumu ir pavoju aplinkai, tačiau tik del modifikavimui naudotos technikos trukumu. Technika yra pataisomas dalykas.
O šiaip diskusijų apie GM augalus pagrindinė esmė ne tiek tame, ar jie yra saugūs ar ne, o ar jų išvis reikia? Bado trečiosiose šalyse priežastis nera nesugebėjimas prigaminti pakankamai maisto, o jo paskirstymas, ne gamyba, o politika bei ideologija.

Laisvos rinkos proteguotojai nori suteikti visišką laisvę verslui ir maksimaliai apriboti Vyriausybių įtaką.

Kiek žinau, absoliučiai laisvos rinkos teorija žlugo per 30-tųjų krizę. Šiolaikinės verslo teorijos paprastai pripažįsta tam tikrą, mažesnę ar didesnė valstybės kontrolę. Tas pats taikoma straipsnio pradžioje pareikštiems kaltinimams apie darbuotojų išnaudojimą – besivystančioms šalims tas be abejo taikytina, bet pažangioms ir plačiu mastu – hm, norėčiau būti išnaudojama…

Straipsnio esmė – etiško verslo propagavimas. Ką gi, ne pati blogiausia alternatyva… Svarbu, kad neliktų vienintelė.

Siūlau tau, Šlykštuk, mažiau klaviatūra minkyti, o daugiau logiškai mastyti.

Vietoj žodžio “logiškai” turėjo būti žodis “praktiškai", nors jei tai nieko ir nekeičia – man dzin. Apskritai penktadienį miegojau tik keturias valandas, o žinutės sėdau rašyti po trijų valandų sunkaus ir varginačio laboratorinių darbų atsiskaitymo .

2. Jeigu saulės baterijos tikrai pelningiau, dėdulė iš Sacharos nustotų siurbti naftą. O kaip kitaip, jei ten pelningiau? Bėda ta, kad antiglobalistai-mėgėjai svaigsta apie saulės baterijas ir kt. gėrybes nepaskaičiuodami realių išlaidų joms įrengti, kaštų atsipirkimo laikotarpio ir pan. nuobodybių. Fui, juk čia pinigai, kaip žema! Pagalvokit geriau apie medelius ir bitutes!

Nors ir esu antiglobalistas-mėgėjas, tačiau esu dar ir fizikas, todėl jei manai, kad kalbu apie alternatyvios energijos gamybą remdamasis vien tik savo bendruoju išsilavinimu – smarkiai klysti. Nori to ar nenori, dabar jau tau teks išklausyti krūvą moksliškai apskaičiuotų įverčių, susijusių su galingos saulės elektrinės statyba Sacharoje

1. Fotoelementus konstruojantys inžinieriai tikisi iki 2014 metų padidinti jų naudingumo koeficientą kovertuojant saulės šviesos energiją į elektros energiją >48%. Tai sumažintų fotoelektrinių saulės jėgainių gamybos kaštus iki $600/kW. Dabar egzistuojanti kaina yra apie $850/kW, naudojami 32% naudingumo koeficientą turintys fotoelektriniai saulės jėgainės elementai.

2. MST – A Renewable Energy Company, savo pristatytame pranešime “Saulės energijos tiekimas Europai” šias metais liepos mėnesį Paryžiuje vykusioje "Devynioliktoje Europos fotoelektrinės saulės energijos konferencijoje” (“19th European Photovoltaic Solar Energy Conference”) pateikė atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos visą Vakarų Europą elektra aprūpinančios galingos saulės jėgainės statybai pietų Maroke reiktų [bold]66 milijardų USD[/bold]. Palyginus tai kad su 150 milijardų USD suma, skiriama tolimesnei naftos gavybos pramonei vystyti – yra tikrai nefantastiška. Jei kam įdomu, EU metinis BVP (GDP) siekia 8 trilijonus USD.

3. 13-16 metų, elektrinės atsipirkimo laikotarpiu, pagamintos elektros energijos kainų tarifas siektų $0.125/kWh (apie 40ct/kWh), o jėgainei atsipirkus, nukristų iki $0.085/kWh – iki dabartinių Lietuvos kainų!

4. Atsipirkus elektrinei, metinis jos uždarbis siektų 56 milijardus USD (dabartinis Lietuvos BVP!), kiekvienais metais padidėjantis 6 mlrd. USD Pradėjus elektrinės statybas 2010 iki 2042 jos uždirbti grynieji be mokesčių siektų 1.5 trilijono sumą.

5. Elektrinė sukurtų 500 000 darbo vietų, kurių daugumą užimtų europiečiai.

6. Elektrinė dirbtų 30 metų, tačiau kadangi jos instaliuota galia būtų didinama palaipsniui, t.y. fotoelektrinis paviršius būtų plečiamas kiekvienais metais pastatant vis naujų sektorių, ji būtų pastoviai atnaujinama ir jos darbas niekada nenutrūktų (nebent koks 0.5 km skermens meteoritas-žudikas viską sugadintų, įvyktų pasaulinis tvanas ar pan.).

7. Tokia elektrinė turėtų stabilų 31 milijardo metinį biudžetą ir jau 2042 būtų pajėgi patenkinti 80% Vakarų Europos energijos poreikių (čia įskaičiuojamas faktas, kad kasmet energijos poreikiai Europoje padidėja 1.5%), kurie susideda iš buitiniu, pramoninių ir transporto energetinių poreikių.

Tai tik pinigai, tačiau tik dėl jų dauguma ir gyvena. Jei zalieji ir antiglobalistai kreiptų dėmesį tik į medelius ir bitutes – tai būtų panašu į bandymą išgelbėti gėlo vandens šaltinį prasiveržusio ugnikalnio slėnyje – lavos upė gi vistiek jį užpiltų. Reikia žiūrėti globaliau, ne susikoncentruoti į šiukšlių rinkimą ir aplinkos gražinimą… – juk neliks tos aplinkos, kurią būtų galima gražinti. Tik kai Pasaulio Visuomenė realiai pritaikys Subalansuotos Plėtros principą kasdieniniame gyvenime, tik tuomet bus galima visiškai pasinerti į stebuklingą Gamtos pasaulį ir juo mėgautis. O kol kas kiekvieno mąstančio individo pareiga yra prisidėti prie pasikeitimų skatinimo ir jų vykdymo. Aš tai darau, nes širdimi jaučiu, kad dabartinė situacija veda į pražūtį. Jei kas to nejaučia širdimi, bando tai paneigti protiškai – jūsų valia, bet jos man neprimesit – jaučiau ir tiek, o ir faktų užtenka.

GMO – man tai nenatūralus šlamštas ir aš tokio valgyti nenoriu. Jei jis kam tinka – prašau, bet atrodo, kad koorporacijos jį kiša per prievartą. Natūrali selekcija ir genų inžinerija – suradot ką palyginti . Ir apskritai, genetika pavojinga mokslo sritis, vedanti į suirutę – man ji asocijuojasi “Absoliučiu blogiu”, "Šeštąja diena".

Genetika nėra blogis iš esmės, kaip Vienas Žiedas. Tai tėra mokslas, įrankis, kurį galima panaudoti kaip gėriems, taip ir blogiems tikslams, kaip ir bet kokį mokslą, kad ir fiziką (gal prisiminsim "Dr. Strangelove"? ). Naturalu - nenaturalu, sure, skonio reikalas, tačiau kažkada man labai neigiamą įspudį apie žaliuosius paliko panelė, kuri devėjo tik medvilnines pedkelnes ir nesinaudojo dezodorantu, nes tai taipogi "nenaturalu" .

<hr>
Beje, galiu mestelti vieną agitacinę mintį :
Žmonija buvo sukurta kito pasaulio butybių. “Žmonijos evoliuciją varančios jegos kreipė ją taip, kad aplinkoje kauptusi tokie komponentai, kaip sieros dioksidas, azoto oksidas, gyvsidabrio metilas, anglies ftoridas, tetrachloretilenas, gryna anglis ir anglies monoksidas, polichlorbifenilai, organiniai fosfatai ir daugelis pramonės atliekų ir šiukšlių, budingų šiolaikiniam pasauliui. Vienžo, buvo sukurta žmonių rasė – savaime besiorganizuojanti jega, taip tobulai sumanyta ir užprogramuota, kad ne tik atliktų savo darba [paruoštų planetą savo šeimininkų egzistavimui], bet ir savaime susinaikintų, kai ateis laikas.” (R. Zelazny “The Bridge of Ashes”. Šiaip labiau action-psichologinė fantastikėlė, bet su tokiu proekologiniu siužetu. Rekomenduoju:) )

Va, su skaičiavimais pasakojimai atrodo daug patikimiau ir netgi įdomiau.

Svarbiausia, kad norėčiau kažkokio pasiteisinimo dėl "genų teorijos", t.y., mokslo, neargumentuoto užsipuolimo - argumentų arba pripažinimo, kad teiginys nebuvo apgalvotas. (Kuklia nuomone, parašiau pakankamai mandagų laišką, bet atsakymo negavau). To mokslo taikymo būdų ir rezultatų kritika - kitas dalykas. Tokiai argumentų galiu sugalvoti ir pati (skirtingai nei pirmuoju atveju).
Genetika - Gattaca, Gattaca! (Skirtingai nei du anksčiau minėti filmai, jis atskleidžia labiau pagrįstą pavojų, ir šiaip mažiau prasilenkia su moksliniu-fantastiniu realizmu. Tiesa, tų kitų nemačiau, bet skaičiau, apie ką jie.). Kaip jau minėta, genų inžinerija gali būti pavojingesnė už paprastą atranką, tačiau tik dėl nepakankamai apgalvotų technologijų ir prastos kontrolės. Galia paprasčiausiai reikalauja atsakomybės - gana sena mintis... Galime pamąstyti ir apie ateitį. Kaip bebūtų, jei kas nors gali įvykti, tai kada nors įvyks. Kitaip sakant, sulauksim ir modifikuotų žmonių (jau seniai sulaukėm turinčių tik dalį gydymo tikslais pakeistų ląstelių), ir genų inžinerijos namų sąlygom (Ex buvo nurodžius gerą straipsnį, bet nuorodos nebeturiu). Kiek tokie reiškiniai paplis ir kokiems tikslams bus leidžiami - kitas reikalas. Noriu pasakyti, kad į "genų teoriją" paprasčiausiai nusispjauti nėra išmintinga, nes su ja reikalų turėti teks ne tik perkant kukurūzus. Viską vienu ypu uždrausti kai kam turbūt būtų lengviausia, tačiau tokiu būdu būtų atsisakyta ir daugybės ligų pagydymo. Be to, jokie draudimai nepadėtų apsisaugoti nuo pavienių įvairiausio etiškumo taikymo atvejų.

Na va koks įdomus projektas. Ką ten dėl jo nusprendė, beje? Statys, nestatys?

Apie genetiką nesiginčysiu, bo kas natūralu ir kas ne - IMNSHO jau iš teologijos srities.

Kad tą projektą įgyvendins - nėra nė ko abejoti. Klausimas tik kada - tai dar nenuspręsta. Dar net nėra sudaryta atskira EU ekspertų komisija šiam projektui įvertinti. Jei komisija įvertintų teigiamai, būtų įkurtas projekto įgyvendinimo komitetas, kurio lauktų derybos su Maroko vyriausybe, pinigų surinkimas, firmų pasirinkimas ir begalė kitų darbų. Bijoma, kad procesą stabdys naftininkai, tačiau jei iki 2010 Europos neužklups kokia gamtinė katastrofa, neabejojame, kad projektas iki 2012 tikrai sugebės startuoti.

Jei kam įdomu, apsilankykite MST tinklapyje: http://www.rmst.co.il/reading.htm,
Pranesimą apie projektą galite rasti PDF faile.

MST tik viena iš daugelio alternatyvius energijos šaltinius bandančių įsisavinti firmų. Europoje jų yra dešimtys, Šiaurės Amerikoje - šimtai. Bėda tik, kad naftininkai savo kišenėse laiko politikus, todėl nėra kryptingos politikos, remenčios alternatyvių energijos šaltinių įsisavinimą .

*************************************************************

Straipsnio autorė susipažino su Jūsų komentarais... Tikrai nenustebo (delfyje buvo ir rimtesnių). Jos nuomonė štai kokia:

Straipsnio tikslas ir nebuvo viską detaliai paaiškinti, duoti atsakymus. Straipsniu tiesiog norėta atkreipti dėmesį, kad galbūt ne viskas yra taip kaip mokina mus mokyklose ir aiškina žiniasklaidoje - kam įdomu, tegul pasiima kokią mintį ir gilinasi. Negali juk viename straipsnyje surašyti viską. Ir nesitikėkite, kad perskaitę vieną straipsnį viską suprasite. Nesistebiu, kad žmonės pasipiktino, apšaukė, kad nesidomėjau, atsainiai parašiau, o ištikrųjų, kad išdrisčiau parašyti, jog Monsanto naudojasi pasenusia genų teorija man prireikė daugiau nei 2-3 metus gilintis šia tema, kol pagaliau labai drąsiai galiu tai išrėžti, nes turiu nuorodas į visų tų mokslininkų darbus. Ši genų teorija tikrai yra pasenusi, nes remiasi redukciniu požiūriu, o naujos teorijos dabar yra grindžiamos sisteminiu, holistiniu, visuminiu mąstymu - tai įneša pokyčius į absoliučiai visas mokslo šakas.

Specialiai Indrajai:

Tinklapiai ir info apie GMO:
Sudarė: Indrė Kleinaitė

http://www.gmwatch.org - atskleisti tikrieji Monsanto ir panašių įmonių motyvai, kokiais triukais yra naudojamasi skleisti mokslu nepagrįstus mitus siekiant pelno bet kokia kaina.
http://www.biomimicry.net/ - alternatyva Biotechnologijos mokslui pagrįsta ne gamtos manipuliacija, o gamtos mimika.
http://www.big-picture.tv - ieškoti interviu su Vandana Shiva ir Bernward Geier, kuris kalba už ekologinę žemdirbystę, kurioje GMO yra draudžiama.
http://www.i-sis.org.uk - Dr. Mae-Van Ho tinklapis taip pat nagrinėjantis genetinę inžineriją. Citata "The biotech empire is fast collapsing because it has got the science wrong".

Yra toks žurnalas Ecologist (Economist antipodas ), kuris labai dažnai rašo genetinės inžinerijos temomis. Atrodo, internete žurnalo nėra, bet jei kas keliauja, tikrai siūlau nusipirkti.

Taip pat yra toks žurnalas Ode, kuris yra ir internete: http://www.odemagazine.com./ Ten taip pat yra info apie GMO.

Man labiausiai akis atvėrusi knyga apie genų inžinerijos teorijos infantiliškumą ir pavojus siekiant plačiai tą teoriją pritaikyti yra "Hidden Connections" by Frijof Capra. Bet jis nėra vienintelis priėjęs išvados, kad genų teorija yra pagrįsta redukciniu požiūru, todėl nepilnavertiška; bet koks progresyvus gamtos mokslų specialistas yra priėjęs tos pačios nuomonės ir pripažįsta, kad siekiant suvokti kaip genai veikia ir sąveikauja, dar reikia daug tyrinėti, kad apčiuopti bent mažą dalelę tiesos.

Kaip pasakyti NE genetinei inžinerijai pritaikomai žemdirbystėje: rinktis ekologiškus sertifikuotus produktus! 😉

Nemanau, kad po tokių argumentų verta toliau plėtoti šią temą - nuo tolkinizmo tikrai gana stipriai nukrypome. Dabar jau pradedu jausti savo kaltę dėl visų šitų ginčų, todėl norėčiau atsiprašyti: "Atsiprašau" . Tikiuosi, jog toliau diskutuosime tik apie medelius ir bitutes, nors tai yra nuobodu . Visgi Viduržemė Viduržemei, Žemė Žemei 😉 .

Ačiū ir Aldarionui, ir autorei - būtent šito ir norėjau (iš to sakinio tiesiog nebuvo galima suprasti, kas norėta pasakyti - o gaila). Atleiskit, kad atsakinėju, viso to neperskaičiusi, bet manau, matau, "kame kampas". Prie tolkinizmo priartėjome tiesiog kaktomuša: Gandalfas vs. Daugiaspalvis Sarumanas (ištrauka cituota "Kur mano ietis"): galima interpretuoti, kad Gandalfas propaguoja holistinį ir natūralų požiūrį į pasaulį, o Sarumanas - analitinį ir šiurkščiai mokslinį. Pati manau, kad Gandalfas nespėjo paaiškinti apie sintetinį požiūrį, modeliavimą ir sinergetiką Tikra tiesa, kad šiuolaikinis mokslas suvokia, kad reikalinga ir analizė, ir sintezė, ir modelis, ir eksperimentas. Man didelį įspūdį kažkada padarė knyga, kurioje nemažai dėmesio skiriama mokslo (ypač fizikos ) istorijai filosofiniu požiūriu: Ilya Prigogine, Isabelle Stengers ORDER OUT OF CHAOS (Man's new dialogue with nature) - rusiškas vertimas Илья Пригожин, Изабелла Стенгерс ПОРЯДОК ИЗ ХАОСА yra mūsų bibliotekose ir http://yanko.lib.ru/books/betweenall/pr ... ers_ru.htm . (Fritjoff Capra remdavosi Prigožino mintimis - taip sako jo knygų apžvalgininkai). Nemažai prisiklausiau dėstytojo Dobilo Kirvelio (Aldarion - jis ir fizikams kartais dėsto 😉 ), nepamirštančio pabrėžti, kad biochemija atitinka tą analitinę pusę. Gyvybės pažinimui būtini abu aspektai. Tarkim, reikia išsiaiškinti, kaip veikia tam tikras genas: ką jis koduoja, ką daro koduojamas baltymas, koks organizmo požymis nuo to keičiasi. Bet dar šauniau būtų sudaryti kompiuterinį modelį, leidžiantį apskaičiuoti daugybės tokių genų veiklos rezultatus (kol kas tai yra labai sudėtinga, bet bakterijų chemotaksiui, už kurį atsako tik keli baltymai, toks modelis jau yra), atsižvelgti į jų tarpusavio sąveikas ir sąveikas su organizmo aplinka. Dabar molekulinė biologija tikrai "skaldo daiktus", nes dar reikia išsiaiškinti labai daug, bet tikslas yra tokie modeliai (tik nemanau, kad jie bus itin išsamūs anksčiau nei po 100 metų, todėl tokie kūriniai kaip "Genomas 3000" visko nori per anksti 😉 ). Yra ir abstraktesnių modelių, bandančių aprašyti gyvybės aspektus - tai taip pat reikalinga. Šiais laikais neturime visaapimančių modelių. Bet šiuolaikinė genų inžinerija, taikoma GMO gauti, ir nesiekia tokių tikslų, kokie pavaizduoti "Genome 3000" ar "Gattaca". Pakeičiami 1-2 genai, o tokių pakeitimų pasekmes organizmui bei jo aplinkai puikiai galima išnagrinėti ir dabar (ir jau seniai). Ir, kaip daug kartų minėjau, visi procesai griežtai kontroliuojami.

Teiginys "seniai prarado savo mokslinį pagrįstumą" yra gerokai persūdytas. Yra tezė, yra antitezė - bus ir sintezė, ir kiekybės perėjimas į kokybę "Genų teorija", t.y., genetika, seniai suvokia, kad posakis "vienas baltymas - vienas požymis" organizmo lygmeniu neretai yra nepilnas. Ji seniai tiria sąveikas. Negalima teigti, kad genetika yra tik redukcionistinė. Tuo labiau negalima teigti, kad šiuo metu visgi labiau vyraujantis redukcionistinis elementas kaip nors sumenkina jos mokslinį pagrįstumą. Ateis laikas, kai sintetinis aspektas galės daug geriau papildyti analitinį, nei yra dabar.

"Biotech empire is fast collapsing"? - Haven't noticed this yet. Kaip minėjau, ateityje sintetinė kryptis taip pat intensyvės. Modeliai, viena vertus, leis daug ką numatyti be eksperimentų. Antra vertus, modeliai leis greitai įvertinti įvairių genų keitimo rezultatus ir atvers kelią daug platesnio masto taikomajai genų inžinerijai O kam ji bus taikoma - svarbus etinis klausimas, apie kurį reikia galvoti jau dabar (fantastai ir galvoja). Tik nereikia manyti, kad viską galima tiesiog uždrausti. Nebeužtvenksi upės bėgimo! Reikia mąstyti, kaip gyventi su visu moksliniu progresu ir galimybe jį pritaikyti tiek geriems, tiek blogiems tikslams. Džiugu, kad autorė atstovauja mąstantiems 😉

Kol kas viskas paprasta, bet kas bus, kai genų inžinerija galės užsiimti ne tik specializuotos įstaigos? Kai mėgėjai kurs ne tik kompiuterių virusus? Dabar lengva suplakti į krūvą stambųjį kapitalą su genų inžinerija ir ant jų bartis. O kas bus, kai technologijas galės taikyti nemažai privačių asmenų? Manau, kad tai bus pavojingiau už tai, kas yra dabar. Antra vertus, manau, kad visuomenės nuomonė pasikeis į mažiau neigiamą. Juk tada ne didelė korporacija, o nuosavas dėdė kurs ir augins derlingesnes bulves Tiesa, manau, kad tokių dalykų savikaina vis tiek bus per didelė, kad jais daug kas užsiimtų, o kontrolės sistema, aišku, irgi bus sukurta.

Dar kelios pastabos. Tikrasis Monsanto ir kitų motyvas yra pelnas. Todėl į jų reklamą, kaip į bet kurią kitą, reikia žiūrėti kritiškai. Antra vertus, labai keista stebėtis, kad įmonės siekia pelno. Ir niekaip negalima nepastebėti, kad finansinių interesų turi ne tik GMO gamintojai, bet ir jų priešininkai.

Ta biomimikrija idėjiniu požiūriu primena seniai girdėtą ir net primirštą bioniką. Visai įdomi kryptis.

"Kaip pasakyti NE genetinei inžinerijai pritaikomai žemdirbystėje" - vajeru, taigi tokia, kokia ji yra dabar, ji, mano nebūtinai teisinga nuomone, niekam nekenkia. Aišku, kiti gali įtarti visokius sąmokslus, sukčiavimus ir t.t., bet pati tos nuomonės nesilaikau. Tik būtų geriau, jei ženklintojai tiksliau rašytų, kas modifikuota (būtent dėl tų alergiškų žmonių). O gal nerimaujama iš principo - kad genai patenka iš vieno organizmo į kitą, nepaisant evoliucinio atstumo tarp organizmų? Nepamirškime, kad tai nuolat vyksta ir gamtoje. Virusai, bakterijos labai dažnai perneša genus iš vieno organizmo į kitą. Tai yra natūralu.

H.Hesė "Stiklo karoliukų žaidime" aprašo visuomenę, kuri atsisakė to progreso ir pasirinko dvasinį bei meninį tobulėjimą. (Neskaičiau Starlin minėtų filosofų, bet turbūt idėja turi kažką bendro su jos minėta Rytų ir Vakarų sinteze). Manau, tai būtų neįmanoma, bet ne tokie radikalūs žingsniai ta kryptimi turėtų būti labai naudingi. Tikrai reikia imtis tausojančios plėtros ir t.t. Antra vertus, visai neetiškai džiaugiuosi, kad gyvenu čia ir dabar, mūsų išprotėjusiame ir beatodairiškai kažkur besiritančiame pasaulyje, gal ne tokiame dvasingame, kaip norėtų daug kas, ne tokiame atsakingame (kaip kad ir man norėtųsi) - tegu tai įmanoma tik akimirką (trunkančią porą šimtmečių) - gal po to sustosim saugiai, gal rėšimės į medį, bet kaip gera pajusti tą skrydį ir vėją plaukuose... Tegu ir Dr.Strangelove rodytoje situacijoje...

P.S. Visgi būtų įdomu pamatyti nuorodą į kokį nors straipsnį, autorės nuomone, gerai išdėstantį mintis apie redukcinį ir sisteminį požiūrius moksle - ši tema visada domino.

Šiandienos "Veide" R.Lankausko straipsnis "Dūstantis senamiestis". Gal ką sudomins...

Iš tiesų tai tik viena nuomonė, būtų gražu išgirsti ir kitos argumentus, tačiau iš esmės aš pritariu mokesčiui už įvažiavimą į senamiestį - nėr čia ko su savo bumčikais po Pilies gatvę skrajoti.

BNS rašė:"Akivaizdu, kad "Lietuvos" kino teatras nesugeba konkuruoti su didžiaisiais kino centrais "Vingiu" ir "Akropoliu", todėl tęsti kino rodymo veiklą nėra jokios prasmės. Todėl manome keisti jo profilį - architektui Algimantui Nasvyčiui užsakėme parengti tos vietos detaliojo plano projektą", - aiškino "Vilniaus Akropolio" valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius.
Dienraščio žiniomis, teritorijos savininkai pageidauja, kad nuo liepos 1 dienos "Lietuva" nutrauktų savo veiklą, nors pagal privatizavimo sutartį kino teatras turėjo teisę dirbti iki rugsėjo 25 dienos.

Protestuoti nekviečiu, bet, jei atsiras keletas žmonių, kuriems "Lietuva" šį tą reiškė, ir kurie neatostogaus dar nežinomą paskutinę jos darbo dieną - siūlau nueiti ir kokiu nors ramiu būdu atsisveikinti. (Nežinau, ar reikia kokių leidimų piketams, jei rėkaut neketinam).

Dešimt žmonių gali be leidimo ir tikrą piketą suorganizuoti: plakatai, šūkiai ir pan. Jei susirintų penkiolika žmonių ir tyliai pasisukiotų apie teatrą - niekas nieko tikrai negalėtų sakyti, nes koks jų reikalas, kai žmonės nepažeidžia viešosios tvarkos.

Gaila "Lietuvos"

Vėliava pamojuotume... Me orkiškai A Elbereth gali pagiedot... Gi FOTR pirmąkart ten pamačiau - be reklamos, be titrų, gerokai anksčiau už pasaulinę premjerą. Ir ŽV naktyse daug kas buvome.

Taip. Deja, labai liūdna žinia. Labai liūdna visiems, kurie žiūrėjo europietišką kiną ir dar su studentiškom nuolaidom, kurie vaikščiojo į "Kino pavasarį" ir galėjo sau leisti "Pavasaryje" pamatyti aštuonis ar daugiau filmų, nes jiems nesvarbu minkštos raudonos kėdės su padėkliukais kokakolai ir visa kokakolinė pompastika su jos drakoniškom kainom, jiems svarbiau kinas, tegu vėlai vakare neprišildytoje salėje. Sudie, "Lietuva". Tikiuosi, nors "Skalviją" paliks. Tai ne tik kad nežmoniška, bet neįtikėtina. Mes gyvenam vartotojų visuomenėje, ir vartotojams pataikaujama. Štai taip.

Na, man tai ne naujiena, bet vis tiek siutina. Kada nors, žinoma, reikalai pasitaisys, kai tik kokie nors biznieriai supras, kad ir iš 'nemasinio' skonio galima gauti pelno, bet iki to laiko teks kęsti idiotus su jų idiotišku supratimu apie kainodarą ir kiną aplamai. Jau kai jie pavadino kino teatrą Coca-Cola Plaza, buvo aišku, ko iš tokių fruktų galima tikėtis.

Tikiuosi, tas kainų kėlimas neišeis jiems į gera. Klientūros sumažėjimo naujos kainos turėtų neatsverti, o pastatai dideli, išlaikymas nepigus...

Tai kodėl mes neprotestuojam? Eikim ir surenkim kokį ramų (jums neramus tikriausiai sukeltų pasibaisėjimą ) piketą prie kultūros ministerijos .