Aplinkosauga abstrakčiai ir konkrečiai

Manau, kad ežiukai už futbolą svarbesni (bet gal galima stadioną pastatyti už poros šimtų metrų nuo anksčiau numatytos vietos)?... Golfas negerai, jei bus aptvertas visas miškas, bet jei tik dalis - galima kentėti, ypač dėl minėtų hobitų. Antra vertus, man visai negaila vieno, kaip gerai atsimenu, nusususio skverelio netoli buvusio geto. Jei jau pradėjom klastoti tikrovę Valdovų rūmais, tai nieko neatsitiks ir nuo poros namukų, tuo labiau, nesudarkysiančių tokios vietos kaip Katedros aikštė. Manau, kad geriau būtų buvę to nepradėti.
Daug labiau mane neramina statybos nacionaliniuose parkuose (šią vasarą mačiau namą vidury miško, kur prieš karą yra buvęs tvartelis). Atrodo, apie tas privatizuotas pakrantes visi kalba, visi kritikuoja, o niekas nesikeičia. Jei bus piketas šia tema, turbūt sudalyvausiu.

BBD! GANA! DĖKIT PLIUSUS KIEK KAS NORIT, BET ČIA JAU NEBE FORUMAS,SKIRTAS TOLKINUI AR TAI ŽV, O KAŽKOKS AGITPOLITINIS RATELIS PASIDARĖ! KELETAS SNOBŲ, (-IŲ) PORA AKTYVISTŲ/POLITIKIERIŲ/FANATIKŲ, VIENAS GUDRUS "ORKAS" APSIMETANTIS DURNELIU (RESPECT, SMELI, TU MAN VISADA PATIKAI), IR TAIP TOLIAU!

NUOBODU PAS JUS ČIA PASIDARĖ... ILGIUOSI PORNO BANERIŲ IR KAMERINĖS/DRAUGIŠKOS APLINKOS

VISO GERO!



P.S. jei turit ką man pasakyti, rašykit į asmeninį meilą.

kažkodėl juoko priepolis užėjo

Pamiršai išgerti vaistus, Zaegin?

Star, tavo nuomonė tikrai per daug kategoriška . Prieš užrakindama šią giją, atsakyk į skundą Vardos rūmuose, skelbime "Taisyklės: skundai ir pageidavimai"

Malonu, Alatar'ai, kad atsiprašai , tačiau nesijaučiu nukontūzintas/sukonfūzintas - esu tik šiek tiek nusiminęs, nes tam, ką tu parašiai priterė dauguma po to pasisakiusių . Nežinau, ar aš teisingai supratau tavo komentarų esmę, bet ji mano manymu yra tokia: "Neprisidėk prie jokios pilietinės iniciatyvos, nes ji bus arba komunistinės pakraipos, arba ją inicijuos sustagarėję lietuviai, nusistatę prieš vystymąsį arba šiaip eiliniai interesantai. Pilietiniai judėjimai neduoda jokios naudos - viską padarys valdžios vyrai , tik jūs nesijaudinkit " - keista nuomonė, tikrai keista... . Bet iš esmės tai smagu, kad mes bent nesipykstam, kalbėdami apie politiką . Ir aš atsiprašau, jei ką užgavau, ypač dėl to skystumo .

Paskutinis žaliųjų piketas dėl "garbingai" privatizuotų ežerų pakrančių ir ant jų iškilusių "gražių" vilų vyko Trakų istoriniame nacionaliniame parke, prie Trakų miesto savivaldybės. Tai įvyko šią vasarą. Prisimenu, susirinkome Joninių išvakarėse prie vietinio ežeriuko ir, susikūrę laužą (sunkiai užsikūrė, nes pirmąją dieną lietus tik protarpiais nustodavo lyti ), grožėjomės augančia "pilimi". Prie pačios protesto aksijos vietiniai beveik neprisidėjo - jie bijojo valdžios , tačiau malkų, puodų maistui bei šiaip kompanijos prie laužo tai nepagailėjo. Nors prie savivaldybės mūsų susirinko koks 16 (5 iš Klaipėdos, 4 iš Kauno, 2 iš Šiaulių, 4 iš Vilniaus bei pora aktyviausių vietinių), sugebėjome atkreipti tik žiniasklaidos dėmesį. Per tos dienos žinias patys nacionalinio parko darbuotojai patvirtino, jog nieko konkretaus pries sumerktas tvoras į ežero vandenį jie negalį padaryti - viskas tarsi ir pagal įstatymus

Šios problemos sprendimą sugebėtų išjudinti nebent pora tikrąją to žodžio prasme susprogdintų vilų . Bet lietuviai juk ne palestiniečiai, tu Indraja juk neimtum bombos į rankas . Bus kaip ir kitose Europos valtybėse: visi turčiai išsidalins kiek jies reikia, o kas liks, liks liaudžiai. Toks tas visagalis Pinigas .

Na, sprogdint nesprogdinčiau... Bet truputį stebina laužas. Telieka tikėtis, kad jis buvo specialioje laužavietėje. Tik vis tiek nesuprantu, kam be reikalo gamint CO2... Nebent Rasų proga galima.
Tiesa, nemanau, kad nuo tokių akcijų kas nors labai smarkiai keičiasi. Gal yra ne teroristinių efektyvesnių būdų? (Na taip, yra lobizmas, bet apie jį nieko nenutuokiu).
Mane sudomino mintis apie tai, kad kapitalizmas turės keistis (kad nebūtų per daug politikos, pridėsiu: kapitalizmo požiūris į gamtosaugą). Norėčiau išgirsti tęsinį - kaip, kur ir kokiu būdu tai įvyks.

Jau gana seniai yra sukurta ir tam tikrame visuomenės sluoksnyje slandanti "tolydžiosios ekonomonės plėtros" idėja, kuri kartais dar yra vadinama "tausojančiąją plėtra". Buvau apie ją užsiminęs šiuolaikinių elfų gyvenimo žurnale, tačiau Šlukštukas baisiai ją sukritikavo . Skaičiau knygą, aprašančią šią idėją - du trečdaliai grynos ekonomikos, likęs trečdalis apie pasaulinės ekonominės politikos raidą ir perspektyvas. Šiaip galėčiau pateikti ir šią idėję įgyvendinančios šalies pavyzdį - tai Švedija . Žinoma, iki visiško pramonės nekenksmingumo aplinkai dar labai toli, tačiau įstatymų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą bendrąja prasme tikrai neįtikėtinai daug, stebina jų teisingumas pažeidimų atveju.

Sunku tikėtis, kad tolydžiosios plėtros idėja būtų įgyvendinta realiame pasaulyje kad ir per kokį dešimtmetį, nes ją įgyvendinat kardinaliai turėtų keistis pats požiūris į ekonomiką. Šiandieninių visų šalių ministrų pirmininkų pagrindinis tikslas yra kuo galima labiau padidinti BVP, todėl jei yra klausimas ar leist statyt namą, gamyklą, dar kokį objektą ar ne - žinoma yra nusprendžiama statyt, nes miškas ar plika graži pieva BVP nepadidins, o namas, kuriame gyvens žmonės - tai padarys. Šiandieninėje ekonomikoje akcentuojamas tik augimas: pelno, BVP, gyventojų pajamų ir t.t., nesiskaitant su pasekmėmis. Trumparegiška būtų manyti, jog tai ilgaamžė sistema

O gal žalieji tokią pat akciją sugebėtų surengti ir Šiauliuose, kur numatoma statyti nuodingų atliekų deginimo įmonę? Kol kas tik vietiniai žmoneliai dėl to kovoja. O valdžiai nusispjaut, kad šio monstro statybai numatyta vieta - šliejasi prei saugotinos teritorijos.

vavava čia tai baisu ...
būsim su 4 rankom ir 2 galvom

Galiu pamėginti pasiūlyti savo draugams, kurių dauguma kaip tik ir yra iš Šiaulių . Prisimenu, padėjome kažkada Naujosios Akmenės vietiniams aktyvistams, kovojusiems prieš cemento gamyklos ketinimus deginti padangas. Ten buvo rimtų pažeidimų, taigi gyventojai laimėjo. Gerai, paklausiu. ...ir eis entai į dar vieną mūšį už medžių sielas ir šviežią orą...

***

Pakalbėjau su žaliais šiauliečiais iš "Aukuro" klubo ir susipažinau su realia situacija. Jie žinojo apie ketinamus statyti atliekų deginimo įmonę, tačiau nesiėmė remti nei vienos nei kitos pusių. Pagrindiniai protestavusių piliečių argumentai prieš šią statybą buvo:

• 1. Šalia numatomos statybų vietos yra įsikūręs Lietuvos kariuomenės poligonas, todėl į orą išmetamos nuodingos medžiagos pakenks ten besitreniruojančių kareivių sveikatai.
  2. Kadangi šalia plyti nemaži ploti pelkių, todėl nuodingos medžiagos labai pakenks jose gyvenantiems paukščiams.
  3. 15 km nuo Šiaulių - per mažas atstumas.

Kaip man sakė, tose apylinkėse žmonių gyvena vos keletas. Kas nori savo rajone pavojingų buitinių atliekų deginimo įmonės? - Žinoma, kad niekas, tačiau Lietuvai bent viena tokia tikrai reikalinga. Visi naudojamės baterijomis, radijomis, televizoriais, visi dažome dažais, lakuojame lakais ir pan. Jei tuo naudojamės ir paliekame atliekas - juk neišveši jų į Antarktidą. Jei nepajėgiame gyventi kaip tikri elfai (nepalikti jokių atliekų), esame priversti gyventi kaip orkai (vartoti paliekant daug atliekų), tačiau kadangi mes norime gyventi kaip tikri žmonės (visko turėti) - natūralu, kad atsiranda šiokių tokių prieštaravimų. Argumentai prieš įmonės statybą tikrai nėra patys rimčiausi (tik dinkit kuo toliau nuo mano rajono), todėl įmonę danai tikriausiai pastatys. Sorry, bet tokia reali situacija.

Gal atsitiktinai, o gal ir ne visai, susipažinau su viena Naujojo Verslo Akademijos studente, Londone studijuojančia nuotoliniu būdu. Štai vienas jos straipsnių, tikrai gana aiškiai atskleidžiančių dabartinę Vakarų pasaulio padėtį.

Demokratijos atgimimas
Indrė Kleinaitė

2003 lapkritis

Globalizacijos raida yra apsprendžiama finansinio ir komercio pasaulio elito ignoruojant aplinkos apsaugą ir socialinį darnumą. Nepatenkintieji yra vienašališkai apšaukiami anti-globalistais ir vengiama išklausyti jų nuomonės. Panašu kad, jei su tuo būtų susitaikoma, demokratija žlugtų.


Geriausias žvilgnis į globalizaciją – iš viršaus: ką apie dabartinius pasaulio procesus pasakytų kitų planetų būtybės?

“Mes jau senai stebime Gają, Jūsų planetą. Ir galime pasakyti, kad situaciją itin kritinė. Blogiausia, kad beveik to nepastebite, nes susikūrėte sistemą, kuri jums meluoja. Jūsų sistemos sėkmingumo rodiklis – Bendras Vidaus Produktas. Taškas. Kai nukertat daugybę medžių ir juos parduodat rinkoje – Jūsų rodiklis auga. Kuo daugiau bioįvairovės išnaikinat tiesdami kelius, purkšdami laukus pesticidais – Jūsų rodiklis vėl ūgteli. Kuo labiau išnaudojant darbuotojus mokėdami jiems kuo mažesnes algas arba tiesiog išmesdami juos į gatvę, tam kad įmonė padidintų ir taip didelį pelną – Jūsų rodiklis vėl paauga. Kuo daugiau yra sergančių žmonių, priverstų pirkti vaistus – tuo geriau ekonomikai ir jos rodikliui. Kuo daugiau nesaugumo pasaulyje, tuo labiau klesti ginklų pramonė – ir Jūsų ekonomikos rodiklis. Mielieji žmonės, Jūs patys to nepastebėjote, kaip tapote Ekonominio Rodiklio vergais. Kasdien lenkiate Jam nugarą, garbinat ir šlovinat jį lyg kokį Stabą. Prie Jo kojų jūs aukojat miškus, upes, ištisas gyvūnų rūšis, savo teises kvėpuoti tyru oru ir valgyti natūralų maistą, savo sveikatą, laisvę ir svajones. Šiuo metu jūs jau aukojate ir savo vaikų ateitį. Jūs parduodade Gają. Ir labai pigiai. Mainais gaunat plastmasinių spalvotų niekučių, trumpalaikių žaisliukų ir iliuziją, kad gyvenate taip kaip norite. Ekonominis Rodiklis lyg koks vampyras minta jumis; lyg kokia juoda skylė traukia į save viską dėl ko iš tikro gyvenimas šioje Žemėje yra žavus ir vertingas”.

Žvilgsnis iš vidaus: žaltės pasakojimas apie globalizaciją

“Pirmą kartą susidūriau su ‘globalizacija’ kai norėjau aplankyti savo draugę kitame miško gale. Man reikėjo kirsti nepažįstamą zoną, kuri buvo šalta, plika, pilka ir tiesiog šlykčiai veikė mano glotnią odą. Tai buvo asfaltuotas kelias skirtas kažkokiems keistiems nerealiu greičiu lekiantiems monstrams, kurie vos manęs nesutraiškė. Mane šaka pastūmė žmogus, ir aš labai supykau. Esu savarankiška gyvatė, galiu ir noriu savimi pasirūpinti savo miške. Man nereikia tokio pasigailėjimo. Aš noriu, kad žmonės tiesdami kelius pagalvotų apie mane ir mano kaimynus, pasikonsultuotų su mumis, paprašytų leidimo tai daryti. Miškas nepriklauso vien tik žmonėms, miškas visų mūsų namai. Nepaisant to, žmogus griauna mūsų namus, atima mūsų maistą, atima ir mūsų vaikų teisę smagiai mėgautis saule, lietumi ir žvaigždėtu dangumi. Pamenu laikus, prosenelė pasakojo, kad kažkada mes labiau sutardavome su žmogumi, jis mus gerbė ir mylėjo, o mes už tai saugodavome jo vaikus. Dabar žmogus pasikeitė. Net nesustoja manęs per kelią praleisti, kai esu tokia trapi ir pažeidžiama. Žmonės virsta į mašinas, kurias patys sukūrė”.

Kas kaltas dėl destrukcijos? Komunizmas ar kapitalizmas?

Istoriškai, komunizmas ir kapitalizmas buvo traktuojamos kaip dvi visiškai skirtingos viena kitai prieštaraujančios sistemos. Atidžiau užmetus akį į šias dvi “skirtingas” sistemas, rasime daugybė panašumų: komunizme galia buvo centralizuojama Valstybės rankose, o žmonės buvo traktuojami kaip gamintojai; kapitalizme galia centralizuojasi globalinių korporacijų rankoje, o žmonės traktuojami kaip vartotojai. Nė viena sistema į žmogų nežiūri kaip į žmogų. Žmogus reikalingas kaip sraigtelis sistemoje. Straigteliai lengvai pakeičiami. Žmogus kaip žmogus vertės neturi nė vienoje sistemoje. Komunizmas ir kapitalizmas yra dvi tos pačios monetos pusės.

Žmonėms diegiama kad tėra dvi alternatyvos: komunizmas arba kapitalizmas. Jei kas nors kapitalistinėje visuomenėje kritikuoja destruktyvius reiškinius, toks balsas atsainiai yra apšaukiamas apsėstu Markso vaiduokliu. Komunistinėje visuomenėje išviso negalima buvo pasvajoti apie kritiką, į tai dariusius žmonės buvo žiūrima kaip į bebaimius kamikadzes. Žmones subtiliai yra skirstomi į du konkuruojančius blokus, kurių tikslas tas pats: galia ir įtaka. Į plačiają visuomenę žiūrima kaip į balto popieriaus lapą, kuriame galima piešti ką nori: arba raudoną vėliavą arba dolerio ženklą. Kiek tęsis tokia manipuliacija žmonėmis ir jų namais - Žemės planeta?

Neilgai. Kaip taikliai pastebėjo Bukowski (1998), ”kapitalizmas pergyveno komunizmą. Dabar jam beliko tik pačiam save suėsti”. Jei šis procesas nebus pagreitintas susivokusių piliečių, greičiausiai kapitalizmas drastiškai užbaigs savo odisėją apie 2050 metus. Tai metas, kai dėl globalinio atšilimo pasekmių nuostoliai susilygins su globaliniu vidaus produktu, kaip prognozuoja draudimo industrija, vienintelė verslo šaka desperatiškai susirūpinusi klimato kaita. Iki to laiko kapitalizmas dar gali smarkiai mutuoti ir išsigimti – genetinės inžinerijos dėka, kuri remiasi 40-ies metų senumo dogma, kad vienas genas apsprendžia tam tikrą organizmo savybę. Rimti mokslininkai tokią genų teoriją išmetė į šiukšlyną, suvokę, kad tai iš pagrindų prieštarauja sisteminio mąstymo principams. Taigi, kodėl tokios kompanijos kaip “Monsanto” laikosi įsikibusios senos genų teorijos, kuri jau prarado savo mokslinį pagrįstumą? Atsakymas paprastas: galia ir įtaka. Pagrindinė kapitalizmo formulė: pelno siekimas bet kokiomis priemonėmis. Galbūt tik kai neliks nė vieno medžio, nė vienos švarios upės, nė vienos žuvies, žmogus suvoks, kad pinigai yra nevalgomi. Galbūt, bet dar ne viskas prarasta.

Žmonės atsibunda. Žmonės protestuoja. Žmonės stabdo destrukcinius globalizacijos procesus ir kuria kitokios globalizacijos viziją, paremtą subalansuotos plėtros principais, kai yra atsižvelgiama ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į socialinį bei ekologinį darnumą. Tikroji globalizacija - tai suvokimas, kad gyvename vienoje planetoje ir kad visi esame tarpusavyje susiję. Nesiskaitydami su kitais žmonėmis, keliame sau grėsmę sulaukti agresyvios reakcijos. Niokodami aplinką, niokojame save. Mūsų senoji pasaulėžiūra, pagal kurią viskas aplink yra gyva ir vertinga, pagal kurią aplinka yra subjektas, o ne objektas, po truputį atgyja žmonių pasąmonėje mobilizuodama aktyvius pokyčius.

Pokyčiai: mažytės vilties sėklelės

Dėmesio centre – verslas, ypač multinacionalinės korporacijos, kurios naudodamosis laisvosios rinkos ideologija sėkmingai įgavo daugiau galios nei Vyriausybės. Korporacijų interesai apsprendžia globalizacijos raidą. Privatūs interesai dažnai pjaunasi su viešaisiais. Kas gerai General Motors nevisada yra gerai visai valstybei. “Sprendimai, priimami už uždarų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) ar Pasaulio Banko yra palankūs pasaulio finansiniam ir komerciniam elitui ir pražūtingi neturtingoms III pasaulio šalims” - drąsiai teigia Stiglitz, buvęs Pasaulio Banko vyriausias ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje. Užkulisių procesai yra kruopščiai slepiami, o visuomenei kuriamos pasakos apie kovą su badu, ekonominio vystymo programas bei paramą skurstantiems.

Užkulisių procesai lenda į viešumą. Viešai pasisako tokie žmonės kaip Stiglitz, ‘konfidenciali, ne publikai skirta’ informacija atiteka iš Pasaulio Banko, TVF bei PPO. Daugėja alternatyvių informacijos šaltinių. Interneto pagalba informacijos sklaida tapo nekontroliuojama. Protestai prieš PPO ir TVF organiškai susiformavo ir sustabdė ne vieno tik korporacijoms palankaus sprendimo priėmimą. Protestuotojams buvo lipdomos anti-globalistų, marksistų ir komunistų etiketės, norint sumenkinti jų reikšmę. Tačiau tikroji šių protestų esmė – demokratijos atgimimas; tai užspaustų, neišklausytų balsų prasiveržimas. Šiek tiek chaotiškas – kaip ir pačių žmonių prigimtis, kartais maištingas, bet dažniausiai taikus. Deja, į mūsų akiratį yra pateikiamas kitoks vaizdas: daužomi langai. Dėmesys telkiamas ne į taikius konstruktyvius alternatyvius pasiūlymus lokaliom ir globaliom problemoms spręsti, o į mažą saujelę ektremalistų, kurie, neatmetama galimybė, yra infiltruoti griauti taikų demokratinį judėjimą iš vidaus. Ir tendencingai vengiama atskleisti tikruosius protestuotojų veidus ir jų reikalavimus. Kyla klausimas, kodėl globalizacija yra velkama į paslaptingumo šydą šiame skaidriame komunikacijos laikotarpyje? Ar gali būti taip, kad komunizmas gniaužė demokratiją tiesiogiai ir primityviai, kapitalizmas tai daro netiesiogiai ir subtiliai. Paradoksalu, tačiau mūsų laikmetyje Markso ir Engelso aklą tikėjimą technologijomis ir neribotu ekonominiu augimu entuziastingai propaguoja ne tik kairieji, bet ir dešinieji, nepaisant, kad augimui yra ribos ir kad Žemė paprasčiausiai neatlaikys vis didėjančio neatsakingo vartojimo. Būtent čia tapo aišku, kad pagrindinis tiek komunizmo tiek kapitalizmo tikslas yra išprievartauti šią planetą, susikurti erdvėlaivį, ir kai Žemė bus visiškai nuniokota, išskrieti ieškoti kitų planetų, kurias galima būtų eksplotuoti. Konspiracija? Ar tiesiog apsirikimas, žmogiška klaida?

Dėl visuomenės spaudimo, kompanijų tarpe atsirado šaukiančių: “mes rūpinamės aplinka, mes atsižvelgiame į vietinės bendruomenės interesus, mums svarbu mūsų darbuotojų gerovė, mes gaminame aplinkai-draugiškus produktus ir pan.” Šiokia tokia pažanga. Bent susimąstė. Klausimas, ar to pakanka? Ir ar tai pakankamai radikalu? Ir svarbiausia, ar tai tiesa? Visuomenė įsitikino, kad su retomis išimtimis tai buvo viešųjų ryšių triukai, akių dūmimas. Sekantis žingsnis? Kreipimasis į Vyriausybę su siūlymu oficialiai reglamentuoti aplinkosaugines ir socialines ataskaitas šalia finansinių ataskaitų (www.neweconomics.org arba www.corporate-responsibility.org). Visuomenė turi teisę į skaidrią ir išsamią informaciją apie korporacijų veiklą ir poveikį aplinkai. Klysta tie, kurie mano, kad visuomenė tėra masė, kuriai tereikia duonos ir žaidimų. Visuomenė yra stipri jėga, kuri gali daryti įtaką ir su kuria reikia skaitytis. Galų gale, “kodėl mes turime maldauti įmones elgtis atsakingai, kai jos buvo sukurtos žmonių labui, o ne atvirkčiai” - klausia Lasn, knygos “Culture Jam” autorius bei “Adbusters” žurnalo steigėjas.

Žmonių labui dirbanti industrija - tai taip vadinama etiško verslo industrija, kuri aprėpia ir ekologinius ūkininkus ir investicinius fondus investuojančius tik į etiškai dirbančias kompanijas. Tokie fondai neinvestuoja į ginklų, tabako, genetinės inžinerijos, pesticidų, pornografijos, atominės energijos pramones nei tokias ūkio šakas, kurios stipriai prisideda prie globalinio atšilimo, todėl naftos gavyba, miškų kirtimas bei masinis karvių auginimas taip pat negauna investicijų iš tokių fondų. Tokie fondai noriai finansuoja ekologiškų produktų kompanijų veiklą, atliekų perdirbimą, saulės, vėjo, vandenilio bei biomasės panaudojimą aplinkai nežalingos energijos gavybos vystyme ir pan.

Vis dėlto pokyčiai tėra tik kosmetiniai. Nepaisant dinamiškai augančios ekologiškų produktų rinkos globaliu mąstu, ir toliau yra prarandami milžiniški dirvožemio plotai dėl didelio pesticidų naudojimo bei masinio miškų kirtimo. JAV, intensyvios žemdirbystės pionierė, jau prarado 50% savo geriausio dirvožemio. Iš viso, apie 2000 mln h dirvožemio yra nuniokota dėl žmonių pramoninės veiklos. Mes prarandame energijos generavimo dirbtuvę – dirvožemį, kuriame prasideda visos gyvybės formos. Taip mes vykdome lėtą savižudybę. Nepaisant vis tobulėjančių atsinaujinančios energijos technologijų, ir toliau yra planuojama naftos gavyba, ir toliau ši pramonės šaka sulaukia 150 milijardų dolerių subsidijų kasmet nepaisant, kad visai nesukuria naujų darbo vietų. Jei tik ši suma būtų skiriama tobulinti aplinkai palankias technologijas, galbūt mes galėtume pasididžiuoti, jog laiku susigriebėme išvengti skaudžių klimato kaitos padarinių bei kitų problemų, susijusių su naftos naudojimu.

Laisvos rinkos proteguotojai nori suteikti visišką laisvę verslui ir maksimaliai apriboti Vyriausybių įtaką. Išvedinėjamos teorijos, kad Vyriausybių darbas yra neefektyvus, biurokratiškas, tiesiog rakštis Nematomai Rankai (Invisable Hand), kuri pati sureguliuoja ir subalansuoja rinką. Nors tai kartais gali būti tiesa, tačiau tai visiškai neįrodo Vyriausybių nereikalingumo. Pavojingiausia yra tai, kad tokios iš pažiūros progresyvios idėjos yra užprogramuotos privesti prie destruktyvių pasekmių. Įsivaizduokite save važiuojantį/-čią mašina tarp daugybės kitų mašinų, kai visiškai nėra jokių taisyklių, kelio ženklų, apribojimų, normų. Normaliai mąstančiam žmogui tai būtų nepriimtina; tiesiog būtų daug avarijų, daug betvarkės ir chaoso – destruktyvaus chaoso. Tačiau kai tokį principą yra norima pritaikyti versle, yra aišku, kad avarijų išvengtų tik gigantiški kombainai, ramiai besisukiojantys dideliame mašinų sraute. Verslas nori išvengti aplinkosauginių normų, socialinės atsakomybės, reikalavimų kokybei, grįsdamas, kad tai yra apribojimai trukdantys Progresui.

Verslas yra reikalinga visuomenės gyvenimo dalis, svarbi dalis. Tačiau verslo interesai negali užgožti kitų gyvenimo aspektų, labiau kokybinių nei kiekybinių ekonominių. Vyriausybių vaidmuo yra užtikrinti sąžiningas žaidimo taisykles. Visuomenės ir aplinkos interesai negali būti užgožti, nes be šių dviejų faktorių verslas negali egzistuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Geriau tegul kapitalizmas transformuojasi, priimdamas naujus globalizacijos iššūkius, o ne susivalgo pats kaip pranašavo Bukowski. Geriau tegul kapitalizmas priima naujas žaidimo taisykles, o ne tuščiai švaisto savo kūrybines galias vaikydamasis komunistines šmėklas. Yra net nauji vardai naujai gimstančiam kapitalizmui: žaliasis kapitalizmas (green capitalism), natūralus kapitalizmas (natural capitalism), ekologinis kapitalizmas (ecological capitalism) arba tiesiog subalansuotas/darnus vystymasis, kai yra vienodai atsižvelgiama į ekonominius, ekologinius ir socialinius tikslus.

Indrė Kleinaitė
Naujojo Verslo Akademija, D. Britanija

Dar norite užsukti į McDonaldą?

Kadangi žinutės ilgos, už trysdė atleisiu, bet šiaip nepiktnaudžiauk moderatorių geranoriškumu, nes jau ir taip pakankamai dvigubų žinučių prirašei

Į Makdonaldą man nėr ko eiti, nes ten nėra vegetariškų valgių.

O šiaip straipsnis (deja, neturiu laiko l. atidžiai skaityt, bet permečiau visą) kalba apie teisingus dalykus, bet labai jau jaučiama ideologinė gaidelė... Na, ne tokia stipri kaip aršių antiglobalistų manifestuose, bet vis tiek. Tikrai rekomenduočiau paskaityti Toynbee ir Ikedos dialogus - skaičiau tik religijos skyrių, bet ten mintys išdėstomos iš filosofų požiūrio taško ir ne taip tendencingai. Tai ir būtų ta "tikroji globalizacija", minima straipsnyje.

Straipsnį smarkiai gadina gramatinės klaidos. Jei žmogus daro klaidas gimtojoje kalboje, kur garantija, kad klaidų nėra jo pateiktuose faktuose? O šiaip, atsijojus mergaitiškus sentimentus, nieko naujo neperskaičiau. Lyg pačiai neaišku, kad aplink save teršiant anksčiau ar vėliau nutiks subinė.

BTW, visokiomis prognozėmis a la "2050 bus pasaulio pabaiga" irgi netikiu. Pasiknisę senuose moksliniuose žurnaluose garantuotai atrastumėte krūvas panašių gąsdinimų su dabar jau atgaline data.

Kas man dar labai nepatinka tuose 'antiglobalistuose' - priešiškumas reiškiniui, kurį jie paniekinamai vadina 'technologijomis'. IMO, realiausias būdas sustabdyti planetos resursų eikvojimą yra įv. aplinką tausojančių technologijų kūrimas ir taikymas. Tačiau užuot bendradarbiavę, antiglobalistai su savo infantiliu 'atgal į šviesią praeitį' požiūriu nuteikia prieš save technokratus, tikinčius į mokslą ir progresą ir su kuriais reikia kalbėti ne emocijų ir mitingų, bet faktų bei skaičių kalba.

P.S.: O Makdonaldas čia išvis prie ko? :shock:

Antiglobalistai dažnai užsipuola bigmac'ininkus...

Šiaip pritariu šlykštukui, galbūt todėl, kad pati stengiuosi suderinti tas dvi minėtas kryptis: atgal ir pirmyn.

IMHO sios epochos tikslas yra suvalgyti ne tik kultura bet ir gamta
vienintelis gamtosaugos saugikliu buvimo tikslas yra nepergreitas toks naikinimas, kitaip zmones nespetu adaptuotis

salia kovos uz laikymasi gamtosaugos reiketu pradeti keisti epocha


PS.as asmeniskai pirmakart uz Adamsiu balsavau del to kad jis gamtosaugininkas, dabar jau uz sita dieda tikrai nebalsuoju

Na, tu iš dalies teisus. Apie Vakarų žlugimą rašė tiek Nyčė, tiek Špengleris, o aukščiau minėtas Toynbee jiems antrino primindamas, kad sušvelninti efektą gali būtent ta - kad ir kaip tendencingai įvardinta - "tikroji globalizacija" (jis to proceso šitaip nevadino, tik naudoju šitą terminą aiškumo dėlei), supratimas kad ir Rytų kultūrų (šintoizmo mes perimti negalim vien dėl jo prigimties, tačiau suprasti pagrindinius dalykus įmanoma). Bet visgi, kaip sakė Šlykštukas, reikia daugiau dėmesio kreipti į gamtą tausojančias technologijas, alternatyvią energetiką ir t.t. Šitaip procesas bus pristabdytas.

>Šitaip procesas bus pristabdytas

va va, butent
o as is principo nekenciu gumos tempimo
cia ir dabar!!!

Su šūkiu "čia ir dabar" nuvažiuosi tik į Ukrainą (gerai žmonės pavaro ).

Šlykštuk, iš tavo trečiosios pastraipos susidariau vaizdą, kad tu arba labai atmestinai perskaitei tekstą, ar perskaitei ir nesugebėjai nieko suprasti . Bėda, kad tokie anti-ekonominės globalizacijos šalininkų kritikuotojai kaip tu sugeba tik kritikuoti ir teoriškai pasakyti, kad "darote nesamones". Kaip tekste buvo parašyta:

Protestuotojams buvo lipdomos anti-globalistų, marksistų ir komunistų etiketės, norint sumenkinti jų reikšmę. Tačiau tikroji šių protestų esmė – demokratijos atgimimas; tai užspaustų, neišklausytų balsų prasiveržimas. Šiek tiek chaotiškas – kaip ir pačių žmonių prigimtis, kartais maištingas, bet dažniausiai taikus.

Pats šiemet buvau ESF (toks masinis antiglobalistų sąskrydis, šiemet jau buvo apie 20 000 ) ir drasiai galiu pasakyti, kad ir pačią tobuliausią idėją teoriškai sukritikuoti yra šimtą kartų lengviau nei praktiškai ją apginti, tuo labiau ją įgyvendinti. Patys pabandyk nueiti pas kokios nors naftą pompuojančios įmonės direktorių ir pasakyti jam: "Ei, gerasis dėde, gal gali nebesiurpti naftos Persų įlankoje? Juk statydamas saulės jėgainės Sacharoje ir gamindamas jose vandenilį galėtum gauti visai tokį patį pelną!". Esu tikras, kad jūs tikrai būtumėte išklausyti. Siūlau tau, Šlykštuk, mažiau klaviatūra minkyti, o daugiau logiškai mastyti

Apie Toynbee ir Ikedos dialogus nesu girdėjęs . Tiesą pasakius, mano kultūrinis išprusimas nėra labai aukštas, ką jau kalbėti apie rytų kultūrų literatūrą. Kur galima tuos dialogus rasti.

Beje, Indrė man davė juodraštinį variantą, todėl dėl klaidų jei tokių buvo, siūlyčiau didesnių pretenzijų nereikšti.