Žinutė #21
Tai va, Lėja buvo atsimerkusi, Lukas - ne. Naujagimis ir atsimerkęs ne ką mato, betgi Force...
Nesu fanė, bet šiuo atveju filmo kaip filmo ypatumai rūpi daug mažiau už tai, kad matau trūkstamą epo, tegu ir pasakinio, dalį. Žiūrėjimo metu buvo pakankamai įtikinama, nors po to apie daug ką galima pasamprotauti: "o jeigu...". Jeigu būtų buvę kiti dailininkai, kitas scenaristas, ir režisierius kitas
Bet ir vaizdas, ir vaidyba, ir netgi siužetas tikrai nėra itin prasti.
Būtų buvę labiau įtikinama, jei Anakino baiminimaisi būtų parodyti kitaip. Dabar - prisisapnavo ir tiek. Na, anksčiau toks sapnas buvo išsipildęs. Gal negerai ne būtent prisisapnavimas, o fiksavimasis ties šia konkrečia galima netektimi: reikėtų aiškiau parodyt, kad jis bijo Padmės netekti iš vis.
Dar kliūna džedajų psichologinis paruošimas: visi šneka apie ramų budistinį požiūrį į gyvenimą, bet bent jau Anio atveju naudos - jokios (jau Ep.2). Galima spėti, kad jis visada nenorėjo daryti reikiamų autogeninės treniruotės pratimų, nemėgo skaityti senųjų filosofų traktatų ir t.t., betgi to nematėme! Todėl kyla įtarimas, kad šioj srity jų metodika neefektyvi. Jei darysim prielaidą, kad Anis buvo toks pasiutęs, kad mokytojų niekad neklausė ir būti mokomas nemėgo, tai bus keista, jog jis taip greitai prilipo prie Palpatino. Žodžiu, reikėjo parodyti daugiau nei mažiukus su švieskardžiais, o Anį nepaklusnų reikėjo parodyti dar mokymo pradžioje.
Keistokai skamba vieno veikėjo skaidymas į du - Skaivolkerį (Dangovaikštą...) ir Veiderį (pastebimas ir siužete, ir komentuotojų mintyse). Čia gi ne psichinis ligonis Golumas su asmenybės susidvejinimu. Šiaip gerai, kad ten pomirtinis gyvenimas ne itin krikščioniškų principų valdomas, nes tokiu atveju Anakinas nebūtų galėjęs taip ramiai vaidentis, nepaisant viso likusio gėrio ir pasiaukojimo pabaigoje.
Nesu fanė, bet šiuo atveju filmo kaip filmo ypatumai rūpi daug mažiau už tai, kad matau trūkstamą epo, tegu ir pasakinio, dalį. Žiūrėjimo metu buvo pakankamai įtikinama, nors po to apie daug ką galima pasamprotauti: "o jeigu...". Jeigu būtų buvę kiti dailininkai, kitas scenaristas, ir režisierius kitas
Būtų buvę labiau įtikinama, jei Anakino baiminimaisi būtų parodyti kitaip. Dabar - prisisapnavo ir tiek. Na, anksčiau toks sapnas buvo išsipildęs. Gal negerai ne būtent prisisapnavimas, o fiksavimasis ties šia konkrečia galima netektimi: reikėtų aiškiau parodyt, kad jis bijo Padmės netekti iš vis.
Dar kliūna džedajų psichologinis paruošimas: visi šneka apie ramų budistinį požiūrį į gyvenimą, bet bent jau Anio atveju naudos - jokios (jau Ep.2). Galima spėti, kad jis visada nenorėjo daryti reikiamų autogeninės treniruotės pratimų, nemėgo skaityti senųjų filosofų traktatų ir t.t., betgi to nematėme! Todėl kyla įtarimas, kad šioj srity jų metodika neefektyvi. Jei darysim prielaidą, kad Anis buvo toks pasiutęs, kad mokytojų niekad neklausė ir būti mokomas nemėgo, tai bus keista, jog jis taip greitai prilipo prie Palpatino. Žodžiu, reikėjo parodyti daugiau nei mažiukus su švieskardžiais, o Anį nepaklusnų reikėjo parodyti dar mokymo pradžioje.
Keistokai skamba vieno veikėjo skaidymas į du - Skaivolkerį (Dangovaikštą...) ir Veiderį (pastebimas ir siužete, ir komentuotojų mintyse). Čia gi ne psichinis ligonis Golumas su asmenybės susidvejinimu. Šiaip gerai, kad ten pomirtinis gyvenimas ne itin krikščioniškų principų valdomas, nes tokiu atveju Anakinas nebūtų galėjęs taip ramiai vaidentis, nepaisant viso likusio gėrio ir pasiaukojimo pabaigoje.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
