Žvaigždžių karai...

na savaite praejo..galima toliau
emm..i SW niekas koopertuotai neina is tolkinistu? kaip sau norit...ech,kurgi tie tarybiniu pionieriu laikai,kai visi draugiskai i "Neri", "Vingi" ar "Pergale" traukdavo ziureti kokio filmo apie velikaja otecistvinaja premjera..

Koperuotai eina Sesučių klanas Bilietus tik pačiam šone gavau, bet kadangi nebūtų išėję drauge nueiti savaitgalį, nusprendėm eit į išankstinį... Taigi eisim sesės, namo, namoo... Oi, t.y. į kapitalistų forum cinemas kino teatrą

vakar sklanas visą valandą slinko bjauriais kamščiais link Nekropolio ir į kino teatrą bėgte atbėgo likus 0 minučių iki ŽK3 seanso pradžios

Kas man paliko didžiausią įspūdį (galimi GADIKLIAI, nors apskritai juk ne paslaptis, kas šitame epizode turi įvykti):
- kaip senukas Yoda kalba ("Into exile go I must")
- apskritai Yoda - bene geriausias personažas
- Darto Veiderio ir Obi Vano kovos atomazga (tik ne apdegęs kūnas, su tuo tai jau persistengė...) - vis tik už širdies griebia toks mokytojo ir mokinio išsiskyrimas
- Go Chewbaca!
- Atradau panašumų su "Altorių šešėly", sakykit ką norit
- R2 - labai mielas robotėlis

Kas nepatiko (o nemažai kas), kol kas nesakysiu, nes geriau kol kas pagyventi gerais įspūdžiais

Atrodo, apžvalgininkai sako, jog šį kartą efektai ne taip kenkia kaip Ep.1 ir 2.

Panašumų į "Altorių šešėly" tikrai yra, jau Ep.2 buvo (ir man tai patinka...).

Tik tos visos lavos iš reklamukų man per daug Lemties Žiotis primena...

Lavos scena man Lemties žiočių nepriminė (nors dabar, kai pagalvoju, yra panašumų), bet šiaip ta scena nelabai vykus - per daug banalių triukų, tokių kaip kova einant siauru vamzdžiu - kažkaip nesužavėjo. Be to, tie džedajai, matyt, nelabai paklūsta gamtos dėsniams - ant jų tykšta lava, o jiems nieko, jie plaukia lavos upe ant kažkokios skeveldros, o jiems vis dar nieko Seniai turėjo būti išsilydę. Man asmeniškai tie triukai ir tarsi primygtinis specialiųjų efektų demonstravimas filmo tikrai nepagerina, atvirkščiai, kažkaip skeptiškai nuteikia. Arba, pavyzdžiui, kai Dartas Sidijus gavo į galvą savo paties siųstų žaibų, jo grimas pasidarė labai jau banalus - uždėjo tešlos ant veido ir viskas Dėl tokių ir panašių detalių viskas pasidaro gana dirbtina ir gadina bendrą vaizdą
Didžiausias minusas - minėtas persistengimas su efektais bei netobula aktorių vaidyba. Nors Anakinas - Dartas-Veideris visai neblogas.

Dėl žiūrėjimo vertumo... Jei tai būtų vienas savarankiškas filmas, greičiausiai manyčiau, kad į jį eiti neverta. tačiau kadangi tai vienas iš 6 epizodų, laikau būtinybe jį pamatyti - negi nepamatysi 1 iš 6? Be to, man jis patiko labiau nei I epizodas (tas man visai prastas pasirodė), o su II palyginti sunkoka... Ir šiaip, jeigu eini jį žiūrėti be išankstinių skeptiškų nusistatymų ir filmo metu nesinervini, kaip šitoje ar anoje vietoje kvailai padaryta, reginys visai geras - atsipalaidavimui

TAISA: verta jau vien dėl to, kad... juk tai Star Wars! Na ir kas, kad nauji epizodai ne tokie mieli, vis tik klasika lieka klasika (tie titrai, tolstantys gilyn į ekraną, laivų skraidymas nepaklūstant fizikos dėsniams, lightsaber'iai...)

ŽK: Ep. III – Sitų kerštas

Koks neapsakomas jausmas apima, kai pamatai žodžius Long time ago in a galaxy far away... Aišku, tai – kvailas filmas (kaip filmas). Vaidyba prasta, net gaila vargšų aktorių (bet Christenseną galima pagirti – daug geriau nei antrame epizode! Palpatinas iš pradžių irgi buvo neblogas, bet paskui virto kažkokiu komiksiniu blogiuku... Na, Portman vietomis irgi pusėtinai. Bet nepasakyčiau, kad būtų sužavėjusi. O jau McGregoras tikrai gali daugiau). Muzika išties kartais labiau primena ŽK parodiją, na, bent jau paverčia viską komiksišku reginiu – čia daugiau kalbu apie visokias mūšio scenas. Gavo Lucasas pinigų efektams, tai dabar ir duoda, tskant, už tėvynę... Dialogai – jeigu bandai klausyt kaip normalus žmogus, tai ištvert praktiškai neįmanoma. „O, Ani!” skamba nei daugiau nei mažiau kaip „O, Džeimsai...“ Plius dar visos tos standartinės frazės, pasijuokavimai mūšio metu... Apgailėtina. Be to, čia, žinoma, fizikams geriau žinot, bet man atrodo, kad vietomis ten fizikos dėsniai veikia truputį kitaip nei turėtų. Ir biologijos: kažkodėl atrodo, kad Padmės pilvukas didėja ne dienom, o valandom .

Bet aš jau pasakiau esminį momentą: jeigu žiūri kaip normalus žmogus. Pažiūr, pažiūr... nepatinka. Šlamštas. Tada įsijungi kitą smegenų kampelį, kuriame visu garsu įrašyta žinutė ČIA GI ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI!!! Ir pradedi mėgautis. Todėl išvada po filmo – kaip visada: istorija gera, filmas prastas. BETGI ČIA ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI!!!

GADIKLIAI (ir visiškai priešinga nuomonė apie lavą)

* Vukiai! Vukiai!
* Iš kur ten Qui Gonas gale atsiranda? Kuo jis ten išvis dėtas?
* Yoda-superman Into exile go I must…
* Kodėl vaikai gimė be virkštelių? Ar čia droidai taip “švariai” dirba?
* Padmę laidoja kaip nėščią – turbūt nori paslėpt tą faktą, kad ji vis tik pagimdė.
* Daaaaug užuominų į Bušo politiką.
* Filme paaiškėja ir kaip Dartas Veideris gavo savo šalmą, ir kaip Dartas Sidijus patapo toks, koks buvo IV epizode. Vos ne apokaliptinė Obi Vano ir Veiderio kovos scena iš tiesų viena geriausių filme (čia ta lava). Bent jau savo neįtikėtinais siurrealistiniais vaizdais – pagaliau šis tas originalesnio. Nenorėčiau suprasti visų tų pasiplaukiojimų po lavą tiesiogiai. Man ten tikrai buvo siurrealizmas, šiokia tokia įvairovė po galaktinio realizmo...
* Na ir sakykit man dabar, kad Lucasas neskaitė Tolkino Skaitė kaip didelis… Ir, įtariu, netgi Silą.


O kita vertus... [Pamąstymai tema „Kodėl Žvaigždžių karai yra šiuolaikinis epas“] Kad ir kokie banalūs būtų tie dialogai ar kokiom klišėm besiremtų tam tikros situacijos, iš esmės tai ir yra, ko reikia masėms. O gal geriau sakykim „žmonėms“, su teigiama konotacija. Pažiūrėkit į visokias pasakas, viduramžių epus, bet kokį tekstą, kuriuo apeliuojama į žmonių moralę. Visur taip pat paprasta ir prieinama kiekvienam. Intelektualinis kinas apeliuotų į mąstymą, įvairias galimas interpretacijas ir pan. Betgi reikia ir kitokių istorijų, kitokių pamokymų, reikia šiuolaikinio epo, kuris būtų suprantamas tiems, kuriems tai aktualiausia. „Žvaigždžių karai“ – šiuolaikinė tokio pasakojimo kaip, tarkim, „Persivalis ir Gralio taurė“, versija. Ir nereikia aiškinti, kad painioju „aukštąją“ ir „žemąją“ kultūras – gal „Persivalį“ parinkau klaidingai, bet tiesiog neturėjau jokio kito pavyzdžio po ranką; na, paimkim bet kokią bevardę viduramžių misteriją, rodytą miestiečiams. Dabar galbūt tokios misterijos nagrinėjimą kas nors laikytų „gero skonio ženklu“, tačiau iš esmės tai buvo „menas liaudžiai“, lygiai kaip ir ŽK.

[GADIKLIAI]
Apie lavos sceną: na taip, galbūt galima ir iš kitos pusės į tai pažiūrėti (čia apie Starlin komentarą). Apskritai man tas mokytojo ir mokinio kovos motyvas labai patinka - kažkaip simboliškai visa tai atrodo, o dar be to šitas motyvas tęsiasi per visus epizodus... tiksliau, kai kuriuose epizoduose jis nerodomas (rodos, 4-ame ir 5-ame, o 1-ame tik šiek tiek užsimenama, bet kadangi seniai mačiau, negaliu pasakyti), tačiau vis tiek fone rusena - atomazga įvyksta tik paskutiniame epizode, kai mokytojas žūva. Todėl ir šita kova savo prigimtimi savotiškai epinė - ir vis tik, mano akimis žiūrint, jai dar trūksta iki Starlin minėto siurrealizmo. Kartkartėmis, pavyzdžiui, kai ant tų skeveldrų vienas paskui kitą Obi Vanas ir Veideris skrieja, tai tikrai atrodo mistiška ir nerealu (o bendra to epizodėlio nuotaika panaši į Žiedo įmetimo sceną), tačiau tą įspūdį sugadina visokie nevykę elementai. Labiausiai įstrigęs: fone kažkokie robotai komiškai plaukia ant skeveldros ir iriasi pagaliais (o gal savo bendražygių galūnėmis? ) - sugadina bet kokį siurrealistinį pojūtį ir iš alegorijos persikeli į žemę žemelę, kur tenka vėl skeptiškai pažiūrėti į tą kovą Žodžiu, pritūko, pritrūko... man neįtiko
Kaip jau minėjau, man patiko tos kovos atomazga: parkritęs buvęs Anakinas ir Obis Vanas, susidūrę akis į akį. Man tas momentas pasirodė maždaug tiek pat svarbus, kaip akimirka, kai Žiedas įmetamas į Orodruiną (III epizodo, o ne visų SW, mastu). Ir po to, kai vis tik pasirodo, kad Veideris išgyveno, (o dar ir prieš tai, kai Anakinas virsta Veideriu) pabunda toks mazochistinis jausmas: va, pagaliau, bent vienas filmas baigiasi blogai, mwhahaha Būtent tas Anakino virtimas Veideriu žiūrovui sukelia tą pažįstamą jausmą "ne, nedaryk šitaip, tik ne tai!", kuris dažnai erzina žiūrint bene kiekvieną filmą (ir ŽV: Frodas užsimauna Žiedą Lemties žiotyse, o tu sau grauži nagus: kodėl jis taip padarė? kodėl?!). Paprastai filmo pabaigoje viskas išsisprendžia ir gali atsipūsti: viskas baigėsi gerai, pavojus praėjo. O III epizode viskas baigiasi blogai Daug tikėjausi iš šitos netradicinės pabaigos, bet šiek tiek ir nuvylė: matyt, išsigandęs, kad per daug niūri pabaiga, Lucas'as persistengė rodydamas, kad dar yra vilties. Man pasirodė, kad per daug akcentuojamas kūdikių gimimas (reikėjo tai akcentuoti, bet ne taip smarkiai!) bei Obi Vano ir Jodos pasitraukimas į tremtį. Juk paprastai, kai pralaimi, tolimos vilties kibirkštėlės gali ir nepastebėti ir iš jos per daug nelauki, o čia tarsi parašo juodu ant balto: viskas bus gerai, gėris nugalės. Sugadina visą blogio triumfą, o tai tau
😉

O, kad jus kur Durino prakeikimas kažką pridirbau, pusė žinutės pirmiau atsirado.

O Anakinas buvo labai stiprus pats išmoko 😉 , plius tie pezėjimai, kad pažįstant tamsiąją pusę galima net gyvybę kurt. :shock:

Apie patį filmą: banali tragikomedija, kai sėdi salėj ir mintyse klyki "Please, make it stop I can't take this anymore, please... it hurts!!!" bet smalsumas neleido išeit anksčiau laiko.

Kliurkai (GADIKLIAI):

Ar man atrodo ar sukeistas vaikų gimimas. Kiek atsimenu pirmagimė buvo Lėja, o dabar Lukas.

Ir iš kur po galais Lėja atsimins savo motiną, jei tie vaikai jos net nematė. :shock:

Ir iš kur Džedajų šventyklos "filmuotoj medžiagoj" (ten kaip supratau kažkas panašaus į apsaugines kameras, stebinčias šventyklą) šalia Anakino žudančio padavanus įrašo atsirado įrašas iš Senato pastato, kur Anakinas pasižada Sidijui?

Apskritai pažiūrėjus tokį filmą kyla klausimas "Ką jie ten veikia visus tuos trejus metus kol išleidžia filmą?"

paziurejus SW DVD senasias dalis,ten yra H.Kristensenas),

Ką, toj scenoj "Ka.. Džedajaus sugrįžimo" gale? :shock: Siaubas, gi sename viskas OK buvo. Viskas logiška - vaiduoklis, taip sakant, atspindi kūno amžių mirties metu.

Ir iš kur po galais Lėja atsimins savo motiną, jei tie vaikai jos net nematė.

The Force is strong in her as well!

The force is more stronger in Luke. Bet matyt jo prasta atmintis.

TAISA:
Alatar: kakoj skirtum ar ten tas pats dublis ar kitas, kaskaip neatsimenu, kad jiedu Džedajų šventykloj būtų buvę (gali būt, kad man sklerozė), arba džedajai viską mato viską girdi. Matyt šitam filme siužeto logikos ieškot nereikia.

As juokavau apie force ir atmintį. O esmė ta, kad nei vienas iš jų motinos neturėjo prisimint, (ir tas nepriklauso nei nuo force nei nuo atminties) nebent iš įrašų.
Išvada: GL stipri sklerozė, į pensiją metas.

Gudri postišvada 😉 Go you!!!
O šiaip mėgstu ieškoti filmuose kabliukų, nesvarbu mėgstamas filmas ar ne. Abydna, kad daromos tokios žioplos klaidos, o paskui suokiama kaip visi kūrėjai kankinosi kol padarė, kiek kruvino prakaito išliejo, kaip ilgai mastė ir per naktis nemiegojo pffffff

O jei visai atvirai, esu maksimalistė, turiu labai tokį neigiamą bruožą: viską tikrinti, apgalvoti kelis kartus ir padaryt idealiai (nesigiriu tuo), kas blogiausiai, to reikalauju iš kitų. (Todėl kursinius rašau viena, nes negaliu dirbt su kitu žmogum, kuris neturi tokio bruožo, o dar labiau tas kitas žmogus negali dirbt su manim, nes išeitų iš proto.) Tokius pačius reikalavimus keliu ir filmų (nebūtinai mėgstamų) režisieriams ir apskritai. Jei jau darai, padaryk, kad būtų ledas.