Žinutė #141
Perskaičiau "Pride and Prejudice". Kaip atostogom tiko... Moteriškė nesicackina ir kalba apie tai, apie ką turi kalbėti: yra Benetų šeima, yra penkios vedybinio amžiaus dukros - ergo reikia kalbėti apie vedybas. Na, teoriškai gal apie meilę, bet iš mūsų laiko žiūrint tas atrodo truputį kitaip.
Iš pradžių galvojau, kad jau nebaigsiu, bet Aurelin teisingai pasakė - ko tu nori, knyga parašyta prieš du šimtus metų. Na ir iš tiesų. Kai pradėjau į ją žiūrėti kaip į "to meto" papročių, bendravimo, gyvenimo būdo kroniką, pasidarė visai įdomu. Kitaip tiesiog nebūčiau patikėjusi tuo, ką skaitau. O Austen ne taip jau kvailai rašo: maždaug nuo vidurio knygos supratau, kad visi tie pliurpalai ir paskalos iš serijos "jis į tave žiūri tokiom akim, kad visi kaimynai jau šneka apie vestuves" logiškai, nuosekliai ir po truputį vedė į susivokimą ir kulminaciją, kuri tokiame kontekste buvo pakankamai įtikinama.
Dar vienas mums keistas aspektas - XIX amžiaus kalbos stilius. Vien dėl to įdomu užmesti akį.
Iš pradžių galvojau, kad jau nebaigsiu, bet Aurelin teisingai pasakė - ko tu nori, knyga parašyta prieš du šimtus metų. Na ir iš tiesų. Kai pradėjau į ją žiūrėti kaip į "to meto" papročių, bendravimo, gyvenimo būdo kroniką, pasidarė visai įdomu. Kitaip tiesiog nebūčiau patikėjusi tuo, ką skaitau. O Austen ne taip jau kvailai rašo: maždaug nuo vidurio knygos supratau, kad visi tie pliurpalai ir paskalos iš serijos "jis į tave žiūri tokiom akim, kad visi kaimynai jau šneka apie vestuves" logiškai, nuosekliai ir po truputį vedė į susivokimą ir kulminaciją, kuri tokiame kontekste buvo pakankamai įtikinama.
Dar vienas mums keistas aspektas - XIX amžiaus kalbos stilius. Vien dėl to įdomu užmesti akį.
